Acetabulio lūžis – tai šlaunikaulio sąnarinės dalies, esančios dubens kauluose, lūžis. Šis sąnarys vadinamas rutuliniu – šlaunikaulio galva (rutulys) jungiasi su acetabulio duobe (lizdu), leidžiančia laisvai judėti kojai ir dubeniui. Tokios traumos smarkiai apriboja judėjimą ir gali trikdyti kasdienę veiklą. Įprasti šlaunikaulio lūžiai dažniau pažeidžia šlaunikaulio viršutinę dalį arba galvą, o acetabulio lūžiai pasitaiko gerokai rečiau.
Kokie yra acetabulio lūžio tipai
Acetabulio lūžiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo lūžio vietos ir pobūdžio. Dažniausi tipai:
- Priekinės sienelės lūžiai – pažeidžiama acetabulio priekinė (vidinė) sritis arba paties lizdo kraštas.
- Užpakalinės sienelės lūžiai – lūžis užpakalinėje (išorinėje) dalyje ar prie lizdo krašto.
- Skersiniai lūžiai – svirties mechanizmu acetabulis lūžta statmenai ilgajai kaulo ašiai, tarsi atskiriant viršutinę ir apatinę dalis.
- Susmulkinti lūžiai – kai kaulas skyla į kelias dalis (daugiau nei dvi).
- Nuovarginiai lūžiai – smulkūs įtrūkimai, atsiradę dėl ilgalaikio per didelio krūvio ar pasikartojančių judesių.
Kaip įvertinama acetabulio lūžio sunkumas
Lūžio sudėtingumas priklauso ne tik nuo vietos, bet ir kitų veiksnių:
- Kaulinių nuolaužų kiekio ir dydžio.
- Ar nuolaužos yra stipriai pasislinkusios.
- Ar pažeista kremzlė, raumenys, sausgyslės, nervai ar aplinkinė oda.
- Atviri lūžiai laikomi itin sunkiais, nes padidėja infekcijos rizika.
Tikslus lūžio pobūdis leidžia gydytojui parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dubens kaulai ir acetabulis yra labai tvirti, tad jiems lūžti reikia stipraus poveikio. Dažniausiai tokios traumos ištinka po intensyvių traumų – autoavarijų, kritimų iš didelio aukščio. Vyresniems žmonėms, turintiems silpnesnius kaulus (pvz., sergant osteoporoze), acetabulio lūžis gali įvykti ir po gerokai menkesnės traumos, pavyzdžiui, paprasto griuvimo metu.
Acetabulio lūžio simptomai
Dažniausiai pagrindinis simptomas – stiprus klubo srities skausmas, kuris išryškėja judant. Jei traumos metu pažeidžiami nervai, galimas tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojoje.
Kaip nustatomas acetabulio lūžis
Apžiūros metu gydytojas patikrina dubens, klubo ir kojų būklę, įvertina nervų funkciją – paprašo pajudinti čiurną, pirštus. Pagal traumos mechanizmą gali būti ieškoma ir kitų sužeidimų. Diagnozei patvirtinti skiriami vaizdo tyrimai:
- Rentgenograma – padeda pamatyti lūžio vietą, įvertinti, ar kaulinės nuolaužos savo vietose.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliau parodo kaulo pažeidimus, leidžia tiksliai įvertinti lūžio sudėtingumą.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo lūžio tipo ir sudėtingumo. Jei lūžis stabilus, kaulai nepaslinkę – operacijos dažniausiai neprireikia. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Judėjimą su ramentais ar vaikštyne – kol sugyja lūžis, kojos negalima apkrauti. Tai gali trukti iki 12 savaičių.
- Specialias pagalbines priemones – atraminė pagalvė, kelio įtvaras, saugantys klubo padėtį.
- Skausmą mažinantys vaistai.
- Kraujo krešulių profilaktikai – vaistai, mažinantys trombozės riziką.
Daugumai atvejų, ypač kai lūžis sudėtingas, taikoma chirurginė operacija. Priklausomai nuo situacijos, pasirenkami skirtingi būdai:
- Atvira reponacija ir vidinė fiksacija – chirurgas sustato nuolaužas į vietą, jas stabilizuodamas specialiais fiksatoriais ar varžtais.
- Viso klubo keitimas – jei acetabulis stipriai pažeistas ar susilpnėjęs, pažeistas sąnarys mediciniškai pakeičiamas dirbtiniais implantais.
Galimos komplikacijos
Acetabulio lūžiai gali sukelti nemalonių padarinių:
- Po trauminė artrozė – pažeidus kremzlę, sąnarys dyla greičiau, gali vystytis klubo artrozė.
- Kraujotakos sutrikimai – nutrūkus kraujo tiekimui, kauliniai audiniai žūsta, o acetabulio dalis gali tiesiog subliūkšti.
- Infekcijos – gali kilti tiek aplink žaizdą, tiek giliau kaulo struktūroje.
- Venų trombozė – sumažėjus judrumui, sulėtėja kraujotaka kojose, didėja krešulių rizika.
- Sėdmens nervo pažeidimas – lūžis ar operacija gali paveikti nervo funkciją, kartais sukelia „nuleistos pėdos“ sindromą (sunkią eiseną).
- Heterotopinė osifikacija – kai kaulinis audinys pradeda augti netipinėse vietose – raumenyse ar sausgyslėse aplink klubo sąnarį.
Atsistatymo eiga ir prognozė
Po operacijos dažnas lydi skausmas, kurį mažina vaistai (priklausomai nuo poreikio gali būti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai ar vietiniai anestetikai). Iš pradžių judėjimą palengvina vaikštynė ar ramentai. Pilnai apkrauti koją leidžiama tik po kelių mėnesių, dalinis svoris – maždaug po 6–8 savaičių.
Ankstyvas kineziterapija padeda atkurti sąnario judrumą ir stiprinti raumenis. Tinkantys mažo krūvio pratimai gali būti plaukimas ar važiavimas stacionariu dviračiu. Daugiau fizinio aktyvumo rekomenduojama tik praėjus 6–12 mėnesių nuo traumos.
Gyvenimas po acetabulio lūžio
Daug kas priklauso nuo lūžio tipo, kartu patirtų traumų, amžiaus ir sveikatos. Kartais žmonės visiškai atsigauna ir grįžta prie buvusios veiklos, tačiau dažnai judėjimas išlieka ribotas, o klubo artrozės rizika lieka padidėjusi.
Kiek laiko gyja acetabulio lūžis?
Pilnas sugyjimas paprastai trunka nuo 8 iki 12 savaičių, tačiau galutinė sveikimo eiga priklauso nuo lūžio sudėtingumo, gretutinių ligų, amžiaus ir žalingų įpročių (pvz., rūkymas lėtina gijimą ir didina komplikacijų pavojų).
Ar acetabulio lūžis gali sugyti be operacijos?
Stabilus lūžis, kurio kaulai išlikę savo vietoje, gali būti gydomas be chirurgijos, taikant tik atramines ir pagalbines priemones, medikamentus bei fizinę apsaugą.
Kiek trunka acetabulio operacija?
Chirurginės intervencijos laikas priklauso nuo lūžio pobūdžio – dažniausiai trunka nuo 2 iki 6 valandų.
