Achalazija – retas sveikatos sutrikimas, veikiantis stemplę ir apsunkinantis sklandų maisto bei gėrimų patekimą į skrandį. Šia liga sergant, stemplė nebesusitraukia kaip įprasta, todėl maistas užstringa pakeliui ir sukelia nemalonius pojūčius: dažniausiai žmogų ima varginti rijimo sunkumai, svorio kritimas ir net mitybos nepakankamumas.
Kas yra achalazija
Stemplė – tai raumeninis vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu. Sveiko žmogaus stemplė susitraukia banguotais judesiais (peristaltika), kurie padeda maistui keliauti žemyn. Apatinėje dalyje stemplė pereina į žiedinį raumenį – apatinį stemplės rauką (LES). Jis išsiplečia, kad praleistų maistą į skrandį, o paskui susitraukia, saugodamas, kad turinys iš skrandžio negrįžtų aukštyn.
Sergant achalazija, šie natūralūs judesiai silpnėja ar visai nevyksta. Raukas taip pat neatsipalaiduoja laiku, todėl maistas ir skysčiai kaupiasi stemplėje. Dėl šios priežasties pasunkėja rijimas, žmogus ima svorį mesti, gali vystytis mitybos nepakankamumas. Achalazija dažniausiai pasireiškia 25–60 metų amžiaus suaugusiems, tačiau ja gali susirgti ir vaikai. Manoma, kad šis sutrikimas pasitaiko maždaug vienam iš 100 000 žmonių.
Achalazijos simptomai
Achalazija vystosi pamažu, todėl pirmuosius požymius galima pastebėti tik po ilgesnio laiko. Įprasti simptomai:
- Rijimo sunkumai
- Maisto arba skysčių grįžimas į burną
- Protarpinis ar stiprus skausmas krūtinėje
- Šleikštulys raugiant
- Rėmuo
- Žagsulys
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Kas sukelia achalaziją
Tikslios priežastys, kodėl stemplėje atsiranda šis sutrikimas, vis dar nėra aiškios. Mokslininkai svarsto, kad achalazija gali būti autoimuninės kilmės, kai kūno imuninė sistema atakuoja pačios stemplės nervų ląsteles. Šios ląstelės, kurios padeda reguliuoti raumenų susitraukimus, ilgainiui sunyksta, todėl raumenų veikla sutrinka – maistas neslenka žemyn taip, kaip reikėtų.
Kokios galimos komplikacijos
Jei achalazija gydoma nevykdomai, stemplėje užsilikęs maistas gali patekti į kvėpavimo takus. Tokiais atvejais iškyla grėsmė tokioms komplikacijoms kaip:
- Plaučių uždegimas dėl aspiracijos
- Lėtinis bronchų uždegimas (bronchiektazė)
- Kitos kvėpavimo takų infekcijos
- Padidėjusi stemplės vėžio rizika
- Mitybos nepakankamumas
Kaip nustatoma achalazija
Diagnozei patvirtinti gydytojas pirmiausia įvertina simptomus ir atlieka apžiūrą. Dažniausi tyrimai:
- Bario tyrimas (stemplės rentgenas su kontrastu)
- Stemplės manometrija (raumenų veiklos matavimas)
- Viršutinė endoskopija
Achalazijos gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – atpalaiduoti apatinį stemplės rauką (LES), kad maistas patektų į skrandį. Sutrikimo visiškai išgydyti kol kas negalima, tačiau gydymas palengvina simptomus. Parenkant metodiką, įvertinami ligonio simptomai bei lūkesčiai.
Nesudėtingi gydymo būdai
Pradžioje taikomi mažai invazyvūs metodai – balioninė dilatacija ar vaistai:
- Balioninė dilatacija atliekama į stemplę įvedant balionėlį, kuris išplečiamas ties rauku. Procedūra atliekama taikant lengvą nuskausminimą. Kartais jos prireikia kelis kartus.
- Vaistų terapija: rauką gali padėti atpalaiduoti botulino toksino injekcijos ar specialūs vaistai tablečių pavidalu (pavyzdžiui, nifedipinas ar izosorbidas), skiriami pagal poreikį.
Chirurginis gydymas
Esant sunkesnėms ligos formoms, taikoma viena iš dviejų šiuolaikiškų chirurginių procedūrų:
- Hellerio miotomija (atliekama laparoskopiškai per mažus pjūvius, naudojant specialius instrumentus, per kuriuos perpjaunami rauko raumenys).
- Peroralinė endoskopinė miotomija (POEM) – raumenys perpjaunami naudojant endoskopą iš stemplės vidaus.
Labai retais atvejais, kai visi kiti gydymo būdai neefektyvūs, prireikia visiškai pašalinti stemplę (ezofagektomija).
Galimos gydymo komplikacijos
- Kartais po gydymo simptomai atsinaujina
- Išsivysto refliuksas (GERL)
- Labai retai – stemplės plyšimas po operacijos
Kokia ligos eiga ir prognozė
Net ir po gydymo kartais simptomai grįžta, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją. Ilgalaikė stebėsena reikalinga, kad būtų įvertinta ar stemplė praleidžia užtektinai maisto ir skysčių, laiku pastebimi refliukso ar stemplės vėžio požymiai.
Be gydymo, liga gali sukelti rimtą mitybos sutrikimą ir net sutrumpinti gyvenimo trukmę. Po sėkmingo gydymo prognozė gera – gyvenimo trukmė nesiskiria nuo sveikų žmonių.
Kaip palengvinti kasdienybę
Achalazijos simptomai su laiku gali stiprėti, net ir po gydymo liga neretai pasikartoja. Štai keletas paprastų būdų, kaip sau padėti kasdien:
- Maistą pjaustykite mažais kąsneliais, gerai sukramtykite
- Valgydami gerkite daug vandens – maistas lengviau nuslys
- Valgykite sėdėdami tiesiai, išnaudokite gravitacijos galią
- Likus trims–keturioms valandoms iki miego, venkite kieto maisto – per tą laiką jis spės pasiekti skrandį
- Miegokite pasidėję papildomą pagalvę po galva, kad sumažintumėte riziką patekti maistui į kvėpavimo takus
Kokių produktų reikėtų vengti
Achalazija dažnai apsunkina kai kurių produktų judėjimą stemplėje, todėl geriausia vengti:
- Produktų, galinčių užkimšti stemplę (nevalyti obuoliai, vynuogės, žali daržovės, sausas arba plėšytas mėsa)
- Maisto, kuris sulimpa ar sukietėja (balta duona, ryžiai, bulvės, makaronai, traškučiai)
- Produktų, galinčių dirginti stemplę (aštrūs patiekalai, gazuoti arba alkoholiniai gėrimai)
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Pastebėję naujų ar sustiprėjusių rijimo sunkumų, neaiškios kilmės svorio kritimą ar kitus simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas diagnozavimas leidžia greičiau palengvinti simptomus ir apsaugo nuo sunkių komplikacijų.
