Ūminis cistitas – tai dažnas šlapimo pūslės uždegimas, kuris išsivysto staiga ir sukelia nemalonius simptomus. Nors šis susirgimas gali ištikti bet ką, dažniausiai jis pasireiškia moterims bei vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriems pacientams išryškėja kraujas šlapime, kuris gali būti matomas plika akimi arba nustatomas tik atlikus tyrimus.
Kas yra ūminis cistitas
Ūminiu cistitu vadinamas staigus šlapimo pūslės uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos. Nors uždegimas gali būti bet kurioje šlapimo takų dalyje, ūminis cistitas apima tik pūslę. Jei infekcija išplinta aukščiau, jau kalbame apie kitus šlapimo takų uždegimus.
Ūminis cistitas gali pasireikšti su krauju šlapime, kitaip tariant, hematurija. Jeigu kraujo kiekis nedidelis, jį aptikti galima tik mikroskopu, tačiau kai kraujo daugiau, šlapimas parausta ar įgauna rausvą atspalvį.
Kieno rizika didesnė
Šis uždegimas išsivysto daugeliui, tačiau žymiai didesnė rizika kyla moterims ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Taip yra dėl fiziologinių skirtumų – moterų šlaplė žymiai trumpesnė ir arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į pūslę.
- Moters šlaplės ilgis siekia apie 2-5 cm, tuo tarpu vyrų – beveik 15 cm.
- Šlaplės išangės artumas didina tikimybę, kad žarnyno bakterijos galės patekti į šlapimo sistemą.
- Intymūs santykiai, ypač lytiniai, gali palengvinti bakterijų įsiskverbimą į šlaplę.
- Dėl kai kurių kontracepcijos būdų, pavyzdžiui, spermicidinių gelių arba diafragmos, gali atsirasti didesnė bakterijų augimo rizika dėl dirginimo ar pūslės nevisiško ištuštinimo.
Kiti rizikos veiksniai:
- Ilgalaikis šlapimo kateterio naudojimas;
- Diabetas;
- Išmatų nelaikymas;
- Padidėjusi prostata arba šlaplės užsikimšimai (vyrams);
- Nėštumas.
Moterų tarpe net 40 procentų bent kartą gyvenime patiria cistitą ar kitą šlapimo takų infekciją. Vyresnėms nei menopauzėje esančioms moterims rizika didėja sumažėjus estrogenų – pasikeičia makšties aplinka, gleivinė suplonėja, todėl bakterijoms lengviau patekti.
Vyrams infekcijos dažnumas mažesnis – apie 12 procentų per visą gyvenimą patiria tokią infekciją.
Ūminio cistito simptomai
Dažniausi šlapimo pūslės uždegimo požymiai:
- Nepaliaujamas noras šlapintis, net jei ką tik ištuštinote pūslę;
- Deginimas arba skausmas šlapinantis;
- Nemalonus šlapimo kvapas;
- Šlapimo drumstumas;
- Kraujas šlapime (hematurija);
- Nelaikymas;
- Penio skausmas (vyrams);
- Nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu;
- Skausmas ar spazmai apatinėje nugaros ar pilvo dalyje;
- Silpnumas, nuovargis;
- Nedidelis karščiavimas;
- Vyresniems asmenims – dezorientacija arba painiava.
Priežastys
Dažniausiai šį uždegimą sukelia žarnyno bakterija Escherichia coli (E. coli), kuri į šlapimo takus patenka po netinkamos higienos po tuštinimosi. Būtent ši bakterija lemia didžiąją dalį cistito atvejų.
Stresas, priešingai populiariam įsitikinimui, cistito nesukelia. Tačiau ilgalaikis stresas gali būti tam tikrų lėtinių šlapimo pūslės ligų, pavyzdžiui, intersticinio cistito, rizikos veiksnys.
Ūminis cistitas nėra užkrečiamas – juo neužsikrečiama lytinių santykių ar buityje.
Kaip nustatomas ūminis cistitas
Daktaras diagnozę gali patvirtinti įvertinęs simptomus ir atlikęs tyrimus. Dažniausiai skiriami:
- Šlapimo tyrimas – vertinami šlapimo parametrai, tikrinama, ar šlapime nėra kraujo, leukocitų, bakterijų.
- Šlapimo pasėlis – tiksliai nustatoma, kokios bakterijos sukėlė infekciją, ir kokie vaistai efektyviausi.
Kai infekcijos kartojasi arba gydymas neveiksmingas, gali būti rekomenduojami instrumentiniai tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas – padeda išsamiau įvertinti pūslės ir kitų šlapimo takų būklę;
- Kompjuteriinė tomografija (KT) – išsamiau atskleidžia šlapimo sistemą;
- Cistoskopija – plona optinė kamera leidžia tiesiogiai apžiūrėti pūslės vidaus gleivinę. Prieš procedūrą dažniausiai naudojamas nuskausminamasis gelis arba bendras nuskausminimas.
Gydymas ir kas padeda greičiausiai
Pagrindinis ūminio cistito gydymo būdas – antibiotikai. Konkretų vaistą ir kurso trukmę parenka gydytojas, įvertinęs jūsų būklę ir nustatęs bakterijų tipą.
- Moterims paprasto cistito atveju antibiotikus dažnai tenka vartoti apie tris dienas.
- Vyrams gydymas įprastai trunka 7–14 dienų.
- Jei laukiatės, sergate diabetu ar šlapimo takų infekcija išplitusi į inkstus, gydymas gali būti ilgesnis.
Labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą iki paskutinės dozės, net jeigu simptomai dingo anksčiau. Priešingu atveju infekcija gali atsinaujinti.
Gydymo metu itin svarbu gerti daug vandens – gausus skysčių vartojimas skatina dažnesnį šlapinimąsi, kartu greičiau pašalinant bakterijas.
Kalbant apie spanguolių sultis, nors daugelis tiki, kad jos padeda nuo cistito, mokslininkai vis dar diskutuoja apie jų veiksmingumą. Manoma, jog spanguolėse esantys junginiai trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie pūslės sienelių arba padidina šlapimo rūgštingumą, tačiau tiksliau veikimo mechanizmas nėra aiškus. Kiek jų vartoti – taip pat nėra nustatyta.
Be antibiotikų, gydytojas gali pasiūlyti vaistų, mažinančių skausmą ar kitus simptomus.
Kiek trunka liga?
Dažniausiai, pradėję vartoti paskirtus vaistus, žmonės pasijunta geriau per kelias dienas arba per savaitę. Ilgiau trunkantys ar grįžtantys simptomai gali būti ženklas, kad reikia pakartotinio apsilankymo pas gydytoją ar kito gydymo metodo.
Komplikacijos, jei negydoma
Negarantuojant tinkamo gydymo, galima sulaukti nemalonių pasekmių – infekcija gali išplisti į inkstus, išsivystyti abscesas, pūslės sienelėje susikaupti dujos arba netgi išsivystyti sepsis.
Kaip padėti sau ir sumažinti riziką
Keli įpročiai gali padėti apsisaugoti nuo ūminio cistito atsiradimo:
- Laikykitės geros higienos: svarbu moterims šluostytis iš priekio atgal po tualeto;
- Reguliariai keiskite higienos priemones per menstruacijas;
- Vartokite daug skysčių, ypač vandens (6–8 stiklinės per dieną);
- Prieš ir po lytinių santykių patartina pasišlapinti;
- Pasitarkite dėl kontracepcijos būdų – kai kurie padidina infekcijos riziką;
- Rinkitės laisvus apatinius ir drabužius, pralaidžius orui, pageidautina – medvilninius;
- Menopauzės ar po jos metu – galima aptarti galimybę naudoti estrogenų preparatus, kurie pagerina makšties gleivinės būklę ir sumažina infekcijos riziką.
Perspektyvos ir savijauta
Jei uždegimas greitai diagnozuojamas ir gydomas, paprastai savijauta atsistato vos per kelias dienas. Siekiant išvengti pasikartojimo – būtina laikytis visų gydytojo nurodymų.
Kasdienė priežiūra ir gydytojo konsultacijos
Svarbiausia – užbaigti visą paskirtą gydymo kursą net ir pasijutus geriau. Jei po savaitės gydymo simptomai neišnyksta ar blogėja, vėl pasitarkite su gydytoju – galbūt verta keisti gydymą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia ūminio cistito simptomai, taip pat jeigu simptomai vis dar išlieka po gydymo pabaigos. Konsultacijos metu verta aptarti:
- Ar tai tikrai cistitas, ar galimos kitos ligos?
- Kokios bakterijos sukėlė uždegimą ir kiek laiko teks vartoti vaistus?
- Kaip reikėtų laikyti vaistus?
- Kada pajusite pagerėjimą?
- Ar reikalingas papildomas vizitas?
Ūminis cistitas ar pielonefritas – kuo skiriasi?
Ūminis cistitas paveikia šlapimo pūslę, o pielonefritas – inkstus. Dažniausiai abiejų ligų sukėlėjai tie patys, tačiau inkstų uždegimas yra rimtesnis ir reikalauja skubaus gydymo, nes bakterijos šlapimo takais gali pakilti aukštyn iš pūslės iki inkstų.
