Sužinosite
Aerofagija – tai būklė, kai žmogus nesąmoningai praryja pernelyg daug oro, dėl ko pradeda varginti tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, pilvo raižymas ar dažnas dujų išsiskyrimas. Paprastai tokios situacijos dažnai sukelia nemalonius pojūčius ir gali paskatinti dažną raugėjimą, nes organizmas stengiasi pašalinti perteklinį orą.
Aerofagijos dažnumas ir kas ją sukelia
Nors aerofagija dažniausiai siejama su įpročiais, ši būklė gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus ar paauglius. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 4 % mokyklinio amžiaus vaikų patiria aerofagijos simptomus.
Šiek tiek oro praryti yra normalu ir netgi naudinga virškinimui, tačiau balanso nebuvimas – kai oro praryjama per daug – gali sukelti nemalonių pojūčių.
Aerofagijos priežastys
- Valgymas skubant arba kalbėjimas valgant.
- Guminės kramtymas ar ledinukų čiulpimas.
- Gėrimas per šiaudelį.
- Gazuotų gėrimų vartojimas.
- Rūkymas.
Be gyvenimo būdo veiksnių, dažnai aerofagiją sukelia ir tam tikros sveikatos būklės ar gydymo būdai:
- Blogai prigludę dantų protezai, didinantys seilių gamybą ir skatinantys dažnesnį rijimą.
- Stresas, nerimas ar depresija gali paveikti kvėpavimo ritmą ir paskatinti „nervingą oro rijimą“.
- Aparato, skirto miego apnėjos gydymui, naudojimas (pvz., CPAP įranga). Jei oro srautas per didelis, organizmas negali jo pašalinti, todėl kaupiasi perteklius.
Simptomai
- Dažnas raugėjimas (kai kurie gali raugėti iki 120 kartų per valandą, nors įprastai – iki 10 kartų).
- Išaugęs dujų išsiskyrimas (žmonės vidutiniškai išskiria dujas iki 20 kartų per dieną, tačiau sergantiems aerofagija – žymiai dažniau).
- Pilvo pūtimas, spaudimo ar tempimo jausmas pilve.
- Skausmingas pilvo išsipūtimas ar ryškus pilvo padidėjimas.
Lengvesni simptomai dažniausiai labiau trikdo dėl pojūčių ar nepatogumų viešumoje, tačiau stipresnį skausmą sunku ignoruoti.
Diagnozės nustatymas
Gydytojai renkasi informaciją apie jūsų simptomus ir kiek laiko jie trunka. Dažniausiai diagnozė patvirtinama, jei požymiai išlieka bent du mėnesius. Svarbu atskirti aerofagiją nuo rimtesnių ligų, todėl gali būti skiriami papildomi tyrimai.
Diagnozuodami gydytojai dažnai turi atmesti kitas galimas priežastis:
- Žarnyno nepraeinamumą.
- Lėtinį refliuksą (GERLĄ).
- Dirgliosios žarnos sindromą.
Kai kada aerofagija būna simptomas, padedantis nustatyti kitas pagrindines problemas, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos sutrikimus.
Kaip valdyti aerofagiją
Vieno universalaus gydymo aerofagijai nėra – dažniausiai pasirenkamos priemonės priklauso nuo to, kas ją sukelia. Gydytojas padeda išsiaiškinti oro rijimo priežastis ir sudaryti tinkamą planą. Dažniausiai rekomenduojami šie pokyčiai:
- Keisti valgymo įpročius – valgyti lėčiau, gerai sukramtyti, neskubėti nuryti maisto.
- Vengti gėrimų su burbuliukais, kramtomosios gumos ar saldainių, kuriuos reikia čiulpti, jei įmanoma – gerti be šiaudelio.
- Pokalbius nukelti po valgymo, o ne jiems vykti valgant.
- Mesti rūkyti, jei yra toks poreikis.
Kai aerofagijos priežastis yra sveikatos sutrikimai ar gydymo priemonės, galima:
- Pasirūpinti, kad dantų protezai būtų tinkamai pritaikyti.
- Optimaliai sureguliuoti CPAP arba pasirinkti alternatyvų aparatus bei gydymo būdus, kurie sumažina oro kaupimą.
- Bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu – specialistai moko atpažinti, kaip stresas keičia jūsų kvėpavimą ir padeda išvengti nereikalingo oro rijimo.
- Įgyti kvėpavimo ir kalbėjimo įgūdžių su logopedu – jie padeda išmokti taisyklingai kvėpuoti kalbant ir taupyti orą.
Prognozė ir kas laukia ateityje
Norint palengvinti būklę, svarbiausia atrasti, kas sukelia per didelį oro rijimą. Kartais tam reikia laiko ar kelių bandymų, tačiau kai priežastis aiški, galėsite imtis realių veiksmų, kad sumažintumėte ar net visai atsikratytumėte aerofagijos simptomų.
Klausimai, kuriuos vertėtų aptarti su gydytoju
- Ar reikia atlikti papildomų tyrimų aerofagijos priežasčiai nustatyti?
- Kokios pagrindinės mano simptomų kilmės priežastys?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte?
- Kokį maistą ar gėrimus reikėtų riboti ar vengti?
- Ar gali prireikti specialistų, tokių kaip psichoterapeutas ar logopedas, pagalbos?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.