Antifosfolipidinis sindromas yra būklė, kai organizmas tampa ženkliai linkęs formuoti kraujo krešulius. Ši autoimuninė liga gali sukelti rimtų, net gyvybei pavojingų pasekmių, tokių kaip insultas, sveikatos sutrikimus nėštumo metu ar net persileidimą. Žemiau aptarsime, kaip ši liga pasireiškia, kokios jos priežastys, kaip atpažinti rizikos veiksnius ir kokios gydymo galimybės šiuo metu prieinamos.
Kas yra antifosfolipidinis sindromas?
Antifosfolipidinis sindromas (AFS) – liga, kurios metu žmogaus imuninė sistema gamina netipinius antikūnus, atakuojančius tam tikrus riebalus (fosfolipidus) organizme. Šie antikūnai sukelia pakitimus, dėl kurių susidaro krešuliai įvairiose kraujagyslėse. Neretai šį sutrikimą galima išgirsti vadinant antifosfolipidinių antikūnų sindromu.
Simptomai ir eiga
Dauguma žmonių, sergančių antifosfolipidiniu sindromu, nejaučia jokių aiškių požymių, kol nesusidaro kraujo krešulys ar neiškyla sveikatos problemų nėštumo metu. Visgi kai kurie gali pastebėti odos pokyčius – tamsesnį, baltai margo ažūro piešinį (vadinamą livedo reticularis).
Pirmieji simptomai dažniausiai susiję su kraujo krešulių susiformavimu:
- Skausmas krūtinėje
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Dažni galvos skausmai
- Staigus skausmas rankose, kojose, nugaroje, kakle ar žandikaulyje
- Paraudimas ar tinimas galūnėse
- Pilvo skausmas
Nereti ir organizmo viduje vykstantys pokyčiai, kurių pats žmogus nejaučia: mažas kraujo trombocitų kiekis, mažakraujystė, širdies vožtuvų pakitimai.
Priežastys ir ligos mechanizmas
Šios ligos priežastis slypi imuninės sistemos sutrikime – organizmas pradeda gaminti tris rūšis antikūnų prieš fosfolipidus: lupus antikoaguliantą, antikardiolipiną ir anti-B2 glikoproteiną 1. Šie antikūnai „puola“ baltymus, prisijungusius prie fosfolipidų, dėl to pakinta kraujo ląstelės ir ima formuotis krešuliai.
Įdomu tai, kad kai kurie asmenys gali turėti šiuos antikūnus, tačiau ligos simptomų ar komplikacijų niekada nepatiria. Tiksli priežastis, kodėl organizmas pradeda gaminti tokius antikūnus, išlieka nežinoma.
Kas gali turėti didesnę riziką sirgti?
- Moterys
- 30–40 metų amžiaus asmenys
- Žmonės, kuriems nustatytos kitos autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas)
- Artimi šeimos nariai (tėvai, seneliai), sergantys šiuo sindromu
Ligos komplikacijos
Ligos sunkiausios pasekmės dažniausiai išryškėja, kai krešuliai užkemša kraujagysles. Tai gali sukelti:
- Insultą (smegenų kraujagyslių užsikimšimą)
- Širdies kraujagyslių trombozę
- Plaučių emboliją
- Inkstų veiklos sutrikimus
Nėštumo metu šis sindromas gali lemti placentos kraujotakos sutrikimus, dėl kurių didėja persileidimų ar preeklampsijos rizika. Labai retai išsivysto katastrofinis antifosfolipidinis sindromas (CAPS), kai per kelias dienas susiformuoja daugybė krešulių skirtinguose organuose. Tokia komplikacija didžiąją dalį atvejų baigiasi mirtimi, nors pasitaiko itin retai.
Gyvenimo trukmė ir ilgalaikė prognozė
Paprastai antifosfolipidinis sindromas gyvenimo trukmės nesumažina, jei išvengiama sunkių komplikacijų. Tačiau jei įvyksta gyvybei pavojingų krešulių, ypač katastrofinės formos atveju, galima rizika žymiai išauga.
Diagnozavimas ir tyrimai
Paprastai ši liga nustatoma, kai žmogui jau pasireiškia kraujo krešulys ar persileidimas. Atliekami kraujo tyrimai, kurie leidžia nustatyti visų trijų rūšių antifosfolipidinius antikūnus. Ligos diagnozei reikia, kad bent vienas kraujo tyrimas būtų teigiamas du kartus, tarpuose nemažiau nei trys mėnesiai.
Gydymo strategijos
Gydymas daugiausiai nukreiptas į kraujo krešulių prevenciją. Dažniausiai skiriami kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai):
- Heparinas (leidžiamas į veną, dažnai naudojamas gydant jau susiformavusį krešulį)
- Varfarinas (geriama medikamentas, ilgam skirtas kraujo ploninimui)
- Aspirinas (dažnai skiriamas arterinių krešulių profilaktikai)
Įprastai, jei moteris laukiasi ir serga AFS, gydytojas gali rekomenduoti enoksapariną (leidžiamas po oda) kartu su mažomis aspirino dozėmis, imunoglobulino infuzijas ar kortikosteroidus. Šie vaistai yra saugūs nėštumo metu ir nepavojingi vaisiui.
Ką svarbu žinoti apie antikoaguliantų vartojimą?
Vartojant kraujo skystintojus, iškyla didesnė kraujavimo rizika – tiek vidinių, tiek išorinių kraujavimų. Pastebėjus neįprastą kraujavimą iš dantenų ar nosies, išmatų patamsėjimą, stiprų galvos ar pilvo skausmą, staiga atsiradusius regos sutrikimus ar nutirpimus/nejautrumą galūnėse, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Ar galima užkirsti kelią antifosfolipidiniam sindromui?
Šiuo metu nėra veiksmingų būdų išvengti šio sindromo, nes medicina dar nežino, kodėl kai kurių žmonių organizmas pradeda gaminti šiuos antikūnus.
Gyvenimas su antifosfolipidiniu sindromu
Kiekvieno sergančiojo pagrindinė užduotis – stengtis išvengti naujų krešulių. Nuolatinis kraują skystinančių vaistų vartojimas – esminė profilaktikos priemonė. Svarbu kontroliuoti ir kitas sveikatos būkles, galinčias kelti krešulių grėsmę (cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolį, antsvorį, rūkymą, kitus autoimuninius sutrikimus).
Moterims, vartojančioms estrogenų turinčius vaistus (pvz., kontraceptines tabletes ar menopauzės terapiją), taip pat padidėja krešulių rizika, todėl būtina aptarti alternatyvas su gydytoju.
Mityba ir kasdieniai įpročiai
Specialios mitybos laikytis dažniausiai nereikia, tačiau svarbu valgyti subalansuotai ir sveikai. Jeigu vartojate varfariną, būtina aptarti su gydytoju vitamino K turinčių produktų kiekį racione, nes staigiai padidėjęs šių maisto produktų vartojimas gali paveikti vaisto veiksmingumą. Taip pat verta aptarti, kokį kiekį alkoholio saugu vartoti – alkoholio poveikis didėja kartu vartojant kraujo skystintojus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Reguliariai tikrinkitės, ar Jūsų kraujo krešėjimas saugus, ypač jei pradedate naują gydymą ar pajuntate nerimą keliančių požymių. Planuojant nėštumą ar pastebėjus bet kokių nėštumo komplikacijų riziką, taip pat nevenkite pasikonsultuoti su specialistu.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei įtariate, kad susidarė kraujo krešulys, ar jaučiate bet kuriuos su tuo susijusius simptomus – tiek krešulių požymius, tiek nekontroliuojamą kraujavimą.
Gydymo ir ligos valdymo perspektyvos
Nors ši liga yra lėtinė ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą, tinkamai gydantis galima pilnavertiškai gyventi, išvengti komplikacijų ir išsaugoti norimą gyvenimo kokybę. Dauguma sergančiųjų, kurie laikosi gydytojų rekomendacijų, sėkmingai susilaukia vaikų.
Net jei simptomai nepasireiškia ilgus metus, dažniausiai kraują skystinančius vaistus tenka vartoti nuolat, kad būtų kuo mažesnė komplikacijų rizika.
Dažnai užduodami klausimai
Kai kuriais atvejais, atliekant antifosfolipidinio sindromo tyrimus, girdimas terminas „lupus antikoaguliantas“. Visgi jo buvimas nereiškia, kad sergate vilklige – šie tyrimai tiesiog naudojami AFS diagnostikai, o vilkligė ir šis sindromas gali pasireikšti kartu tik daliai žmonių.
