Anurija yra rimta sveikatos problema, kai organizmas beveik visai nesigamina arba išskiria labai mažai šlapimo. Tai reiškia, kad inkstai nesugeba pašalinti susikaupusių atliekų ir skysčių. Tokio sutrikimo priežastys gali būti tiek inkstų ligos, dehidratacija, kraujo netekimas, kai kurie vaistai ar net užsikimšimas šlapimo takuose.
- 1.Anurijos esmė
- 2.Kodėl anurija taip pavojinga?
- 3.Anurijos simptomai
- 4.Anurijos kilmė
- 5.Kam gali pasireikšti anurija?
- 6.Kokios galimos komplikacijos?
- 7.Kada inkstų funkcija tampa pavojingai maža?
- 8.Anurijos nustatymas
- 9.Anurijos gydymas
- 10.Anurijos prevencija
- 11.Gyvenimas su anurija
- 12.Susiję šlapimo gamybos pokyčiai
Anurijos esmė
Anurija laikoma viena pavojingiausių šlapimo gamybos sutrikimų formų. Įprastai suaugusiųjų inkstai per parą pagamina daugiau nei 500 mililitrų šlapimo (apie pusę litro), tačiau sergant anurija šis kiekis sumažėja iki 0–100 mililitrų. Vaikų šlapimo kiekis priklauso nuo amžiaus ir kūno dydžio.
Anurija reikalauja skubios medicininės pagalbos – kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė komplikacijų rizika.
Kodėl anurija taip pavojinga?
Inkstai atlieka labai svarbų darbą – šalina iš organizmo skysčių perteklių ir įvairias kenksmingas medžiagas. Kai jie nustoja veikti, šios medžiagos kaupiasi ir gali tapti pavojingos gyvybei.
Anurijos simptomai
Pagrindinis anurijos požymis – labai sumažėjęs ar visai nenusiskiriantis šlapimas. Be šio požymio, dažnai pasireiškia ir kitų negalavimų simptomai:
- Patinimas (ypač pėdose ir kojose).
- Silpnumas.
- Svaigulys.
- Alpimo pojūtis.
Kai kuriais atvejais, ypač sergant lėtinėmis inkstų, širdies ar kepenų ligomis, šie simptomai gali būti išreikšti stipriau.
Anurijos kilmė
Šlapimo gamyba gali sutrikti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios iš jų yra:
- Stiprus skysčių trūkumas, kai organizmas netenka daug vandens.
- Kraujo netekimas.
- Sunki infekcija (pvz., sepsis).
- Šokas (hipovoleminis šokas).
- Ūminis širdies nepakankamumas ar kepenų funkcijos sutrikimas.
Kai inkstų veiklą sutrikdo vaistai (pvz., tam tikri antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie chemoterapiniai preparatai, AKF inhibitoriai ar ARB), autoimuninės ligos ar cheminės medžiagos, taip pat gali išsivystyti anurija.
Užsikimšimas šlapimo takuose – dar viena priežastis. Tai gali būti šlapimo pūslės ištekėjimo sutrikimas, inkstų akmenys, prostatos padidėjimas vyrams ar kai kurie navikai.
Kam gali pasireikšti anurija?
Anurija gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, tačiau rizika išauga tiems, kuriems diagnozuota ūminė inkstų pažaida. Tai būklė, kai netikėtai sumažėja inkstų funkcija.
Kokios galimos komplikacijos?
Negydoma anurija gali pridaryti daug žalos – inkstai gali būti nepataisomai pažeisti, o kraujyje susikaupusios atliekos gali tapti mirtinai pavojingos.
Kada inkstų funkcija tampa pavojingai maža?
Inkstų veiklą vertinama pagal glomerulų filtracijos greitį (eGFR). Jei šis rodiklis mažėja, inkstų funkcija blogėja. Yra penkios lėtinės inkstų ligos stadijos: pirmoje dar fiksuojama normali inkstų funkcija (eGFR 90 ir daugiau), penktoje – beveik visai neveikiantys inkstai (eGFR mažiau nei 15). Esant paskutinei stadijai, gyvybei išsaugoti dažnai reikia dializės ar persodinto inksto.
Anurijos nustatymas
Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojui svarbu išsiaiškinti paciento sveikatos istoriją ir esamus simptomus. Gali būti klausiama:
- Kiek ir kokių skysčių išgėrėte?
- Kada paskutinį kartą šlapinotės?
- Ar pastebite ryškų šlapimo kiekio sumažėjimą?
- Ar anksčiau turėjote šlapinimosi problemų?
- Ar tinsta kojos ar pėdos?
- Ar pastebite kraują šlapime?
- Ar jaučiatės itin pavargę?
Taip pat gali būti atliekami įvairūs tyrimai, padedantys nustatyti anurijos priežastį ir įvertinti inkstų būklę.
Kokius tyrimus dažniausiai skiria?
- Kraujo ir šlapimo tyrimai, vertinantys inkstų funkciją.
- Vaizdo diagnostika – kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas.
- Inksto biopsija.
- Radionuklidinis inkstų tyrimas.
Anurijos gydymas
Šio negalavimo savarankiškai gydyti nerekomenduojama – būtina skubi medicininė priežiūra. Gydymo metodas priklausys nuo priežasties:
- Kai susiję su širdies nepakankamumu, infekcija ar šoku, pirmiausia gydoma pagrindinė būklė.
- Jei inkstai veikia labai blogai, gali prireikti dializės ar inksto persodinimo.
- Jei šlapimo nutekėjimą blokuoja kliūtis, šlapimas gali būti pašalinamas kateteriu arba praplečiami šlapimo takai stentu.
- Kai skysčių trūksta, gydytojai atstato jų kiekį lašinant į veną arba duodant gerti vandenį.
Anurijos prevencija
Norint sumažinti riziką, svarbu tinkamai rūpintis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar širdies nepakankamumas, laikytis gydymo rekomendacijų, atidžiai stebėti kūno pokyčius, t.y. svorio didėjimą, tinimus, laikytis mitybos ir skysčių vartojimo nurodymų.
- Savalaikis gydymas ir dėmesys sveikatai padeda išvengti sunkių pasekmių.
- Vartojant vaistus – jų negalima nutraukti ar keisti savaime.
- Rūpintis pakankamu skysčių kiekiu, ypač jei organizmas netenka daug vandens dėl vėmimo arba viduriavimo.
Gyvenimas su anurija
Ligos eiga priklauso nuo jos priežasties. Kai anurijos priežastis greitai nustatoma ir išgydoma, pasveikimo tikimybė išauga. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote, kad šlapinatės žymiai mažiau nei įprastai.
Susirgus širdies ar inkstų ligomis, reikėtų būti ypač dėmesingiems ir neatidėlioti vizito į gydymo įstaigą, jeigu šlapimo kiekis sumažėja ar jis tampa akivaizdžiai tamsesnis.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kas sukėlė anuriją?
- Kiek rimta priežastis?
- Kokie papildomi tyrimai reikalingi?
- Kokius simptomus būtina stebėti ateityje?
Susiję šlapimo gamybos pokyčiai
Anurija – labai sumažėjusi ar visiškai sustojusi šlapimo gamyba. Yra ir kitų būklių, susijusių su šlapinimusi: oligūrija – kai šlapimo gaminama mažiau nei įprastai, o poliūrija – kai jo išsiskiria žymiai daugiau (daugiau nei 3,000 ml per parą). Pastaroji dažnai pasireiškia sergant diabetu.
Ūminio inkstų funkcijos sutrikimo (AKI) stadijos
- 1 stadija (iniciacija). Inkstų funkcija pradeda blogėti, tačiau ženklų dar gali nebūti.
- 2 stadija (oligo-anurija). Prasideda aiškūs sutrikimų požymiai – šlapimo sumažėja.
- 3 stadija (poliūrija). Inkstai pradeda sveikti, tačiau galima netekti daug vandens ir elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis.
- 4 stadija (atsistatymas). Inkstai vėl ima veikti normaliai.
Kuo pavojinga poliūrinė AKI stadija?
Trečiojoje AKI stadijoje inkstų veikla atsistato, bet šlapimo pagaminama daug ir netenkama svarbių medžiagų. Jei sumažėja natrio (hiponatremija), gali atsirasti silpnumas, raumenų spazmai, pykinimas, galvos skausmai, traukuliai ar net koma. Sumažėjus kalio (hipokalemija) – silpnumas, jutimų sutrikimai, žemas spaudimas, širdies ritmo sutrikimai. Dėl labai sunkaus elektrolitų disbalanso kyla pavojus gyvybei.
