Asteatotinė egzema – tai liga, pasireiškianti sausomis, pleiskanojančiomis, suskilinėjusiomis odos vietomis, kurios dažnai niežti. Ši odos būklė dažniausiai vargina žiemos metu, kai oras būna sausas ir šaltas, o namų šildymas dar labiau sausina orą. Dėl prarastos drėgmės oda ima skilinėti – panašiai kaip drėgna žemė išdžiūna po kaitria saule.
Asteatotinė egzema dar vadinama kserotine egzema arba „egzema craquelé“. Ši liga itin dažnai pasitaiko vyresniame amžiuje, ypač tarp 60 metų ir vyresnių žmonių, nes su amžiumi odos liaukos gamina mažiau riebalų ir prakaito. Šie natūralūs odos apsauginiai sluoksniai saugo nuo išsausėjimo, todėl kai jų trūksta, oda greičiau netenka drėgmės.
Asteatotinės egzemos simptomai
- Sausa, pleiskanojanti, šiurkšti oda su suskilinėjimais.
- Intensyvus niežėjimas.
- Odos spalvos pakitimai – nuo rausvų, violetinių iki tamsesnių už įprastą atspalvį.
- Gilesni odos įtrūkimai (fisinės žaizdos).
Sunkesniais atvejais oda gali smarkiai išsausėti, įtrūkimai gilėti ir virsti opomis. Tokiais atvejais gali atsirasti tinimas, skausmas, kartais iš žaizdų pradeda tekėti pūliai. Tokie ženklai rodo galimą infekciją, todėl būtina nedelsti kreiptis į gydytoją.
Kuriose kūno vietose asteatotinė egzema dažniausiai pasireiškia?
- Ant rankų, ypač plaštakų ir dilbių;
- Ant kojų, dažniausiai blauzdų;
- Veide ir ausų srityje;
- Krūtinės ar pilvo srityje.
Tačiau ši egzema gali pažeisti bet kurį odos plotą.
Kas sukelia asteatotinę egzemą?
Pagrindinė priežastis – didelis odos išsausėjimas, kai epidermis (išorinis odos sluoksnis) praranda vandenį. Taip nutinka dėl išorinių dirgiklių, tokių kaip žvarbus oras, šildymas, ilgalaikės karštos vonios ar agresyvių muilų naudojimo. Taip pat rizika didėja jeigu oda nuolat trinasi į šiurkščius drabužius ar yra veikiama cheminių dirgiklių.
Kai kurie sveikatos sutrikimai ir vaistai gali dar labiau skatinti odos sausėjimą, pavyzdžiui, hipotireozė arba diuretikai. Ši liga taip pat dažnai pasireiškia šeimose, tad paveldimumas turi įtakos.
Kokie yra rizikos veiksniai?
- Gyvenimas šaltesnio, sausesnio klimato zonoje;
- Nuolatinis buvimas šalia radiatoriaus ar židinio;
- Dažnas prausimasis karštu vandeniu ir ilgi dušai ar vonios;
- Plovimas agresyviais, stipriais muilais ar dušo žele;
- Odos trynimasis į šiurkščius ar aptemptus drabužius;
- Lėtinės ligos ar tam tikri vaistai, skatinantys odos išsausėjimą;
- Paveldimumas – jei šeimos nariai yra sirgę egzemomis.
Ar asteatotinė egzema užkrečiama?
Ne, ši liga nėra užkrečiama. Ji neperduodama nuo žmogaus žmogui per tiesioginį kontaktą.
Diagnozavimo ypatumai
Diagnozė nustatoma atlikus fizinę apžiūrą ir įvertinus paciento odos išvaizdą bei simptomus. Papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi, tačiau jei įtariama, kad išsausėjimą sukėlė kita priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai, gali būti skiriamas kraujo tyrimas.
Gydymo principai
Svarbiausias uždavinys gydant asteatotinę egzemą – odos drėkinimas. Rekomenduojama tepti specialius riebesnius kremus ar tepalus, ypač po maudynių, kai oda dar drėgna, ir kartoti tepus visos dienos eigoje pagal poreikį.
Jei oda neatsistato ar simptomai sunkėja, gydytojas gali paskirti stipresnių, receptinių preparatų. Dažniausiai naudojami:
- Vietiniai gliukokortikosteroidų tepalai, pvz., hidrokortizonas, desonidas;
- Kiti priešuždegiminiai kortikosteroidai – fluocinolonas, triamcinolonas, betametazonas;
- Tepalai nuo niežėjimo, tokie kaip pimekrolimas.
Reikėtų derinti paskirtus vaistinius preparatus su drėkinamaisiais kremais ir naudoti tik taip, kaip rekomendavo specialistas. Kai kurie tepalai efektyvesni, jei tepami ant švarios ir lengvai sudrėkintos odos.
Kokie kremai tinkamiausi?
Riebūs, didelį aliejaus kiekį turintys drėkikliai ir tepalai – pats geriausias pasirinkimas kasdieniam naudojimui. Rekomenduojama vengti losjonų su vandeniu kaip pagrindine sudedamąja dalimi arba kvapiklių, nes jie gali dar labiau sausinti odą.
Kaip greitai galima tikėtis pagerėjimo?
Maždaug po kelių savaičių reguliaraus gydymo oda palaipsniui atgauna drėgmę ir gyja. Ypač svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų viso gijimo laikotarpiu.
Prevencija ir kasdieniai įpročiai
- Venkite ilgų ir karštų vonių – geriau rinkitės trumpas (iki 15 minučių), drungnu vandeniu.
- Žiemos metu stenkitės neprisileisti arti šildytuvų ar židinių.
- Po praustuvės ar vonios visada ištepkite odą drėkinamuoju kremu.
- Rinkitės švelnius prausiklius vietoje stiprių muilų.
- Namų ore palaikykite drėgmę, naudodami oro drėkintuvą.
Ligos eiga ir prognozė
Asteatotinė egzema – lėtinė liga, galinti kartotis bangomis. Nors visiškai jos išgydyti negalima, tinkama priežiūra ir reguliari odos drėkinimo rutina leidžia kontroliuoti simptomus ir išvengti paūmėjimų.
Silpna odos barjero funkcija sergant egzema didina infekcijų riziką, nes pro įtrūkimus bakterijoms lengviau patekti į organizmą. Kol simptomai yra aktyvūs, itin svarbu nebraižyti pažeistų vietų – įtrūkimai gali tapti atviromis žaizdomis. Esant stipriam niežėjimui, galima naudoti nereceptinius niežulį mažinančius kremus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu drėkinamieji kremai nepadeda, o odos būklė negerėja, verta apsilankyti pas specialistą. Skubiai kreiptis reikėtų, jei suskilinėjusių vietų oda parausta, patinsta, ima skaudėti ar iš žaizdų ima sunktis skystis – tai gali būti infekcijos požymiai. Taip pat, jei atsiranda karščiavimas ar šaltkrėtis.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokį drėkinamąjį kremą ar tepalą geriausia naudoti mano atveju?
- Kaip dažnai reikia tepti paskirtus vaistinius kremus ar tepalus?
- Kokiu eiliškumu geriau tepti gydomuosius ir drėkinamuosius preparatus?
