Atopija – tai būklė, kai žmogaus imuninė sistema itin jautriai reaguoja į įprastus aplinkos veiksnius, tokius kaip dulkės, žiedadulkės ar tam tikri maisto produktai. Tai nulemia padidėjusią riziką susirgti alerginėmis ligomis: astma, alerginiu rinitu, egzema ar kitais imuniteto sutrikimais. Įprasta, kad vienam žmogui gali pasireikšti kelios atopinės būklės vienu metu. Tai tarsi prasta oro prognozė – jei jau užsidedate pirštines, tikėtina, kad kartu prireiks ir kepurės bei šaliko.
- 1.Kas yra atopinės ligos
- 2.Kuo skiriasi atopija ir alergijos
- 3.Atopinių ligų simptomai
- 4.Kas lemia atopiją?
- 5.Rizikos veiksniai
- 6.Atopijos diagnozavimas
- 7.Gydymo ir kontrolės būdai
- 8.Ar įmanoma išvengti atopijos?
- 9.Dažniausi atopijos sukėlėjai
- 10.Kasdienis gyvenimas su atopija
- 11.Kada kreiptis į gydytoją?
- 12.Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Kas yra atopinės ligos
Atopija nėra tik viena liga – tai visa susijusių būklių grupė. Joms priskiriami įvairūs alerginiai sutrikimai, kurių metu organizmas perdėtai reaguoja į aplinką ar tam tikras medžiagas. Štai kokios būklės yra priskiriamos atopinėms:
- Kai kurios astmos formos, ypač alerginė astma.
- Alerginis rinitas (daugelio vadinamas tiesiog alergija).
- Maisto alergijos.
- Egzema arba atopinis dermatitas.
- Kai kurios dilgėlinės rūšys.
- Alerginis konjunktyvitas.
- Eozinofilinis ezofagitas.
Kuo skiriasi atopija ir alergijos
Nors alergija dažniausiai suprantama kaip slogos ar akių niežėjimo epizodai pavasarį, iš tiesų ji yra viena iš daugelio atopinių būklių. Atopija apima įvairių kūno sistemų reakcijas – pavyzdžiui, nosies gleivinės sudirgimą, kvėpavimo takų spazmus ar odos bėrimus. Tos pačios priežastys, kurios sukelia alergijas (pvz., dulkės, žiedadulkės), dažnai skatina ir kitus atopinius susirgimus. Vis dėlto, kai kurios atopinės būklės gali paūmėti ne tik dėl alergenų, bet ir nuo šalčio, streso ar kitų išorės veiksnių.
Atopinių ligų simptomai
- Užsikimšusi arba varvanti nosis.
- Akių niežėjimas ar ašarojimas.
- Odos bėrimai, dilgėlinė.
- Odos niežulys.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Nuolatinis ar stiprus kosulys.
- Pykinimas, vėmimas.
- Veido, burnos, liežuvio ar gerklės tinimas.
Kas lemia atopiją?
Atopiją dažniausiai sukelia imunoglobulinas E (IgE) – tai antikūnas, kuris iš esmės turėtų padėti kovoti su infekcijomis. Tačiau sergant atopija IgE pernelyg jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius, kurie nėra žalingi – taip iššaukiamos alerginės reakcijos, kvėpavimo takų paburkimas, bėrimai, sloga ar kiti požymiai.
Rizikos veiksniai
Didžiausią įtaką atopijos pasireiškimui turi genetika. Jei artimi šeimos nariai (pavyzdžiui, tėvai ar broliai ir seserys) serga atopinėmis ligomis, tikimybė, kad išsivystys atopija, yra didesnė. Manoma, kad polinkis į alerginius sutrikimus paveldimas per genus.
Atopijos diagnozavimas
Gydytojai dažniausiai nekalba apie „atopiją“ kaip atskirą diagnozę – jie vertina konkrečius simptomus ir nustato susijusias ligas, kaip antai astmą, egzema ar alergijas. Diagnostikai dažnai atliekami:
- Plaučių funkcijos tyrimai.
- Alergijos odos mėginiai.
- Kraujo tyrimai dėl alergenų.
Gydymo ir kontrolės būdai
Pašalinti pagrindinės atopijos priežasties nėra galimybės, tačiau simptomus galima sėkmingai kontroliuoti taikant įvairius gydymo metodus. Svarbiausi atopinių ligų gydymo būdai:
- Alergijos vakcinos (imunoterapija).
- Antihistamininiai vaistai.
- Biologiniai vaistai.
- Inhaliatoriai.
- Leukotrienų inhibitoriai.
- Specifinė imunoterapija (pvz., po liežuviu ar per burną, skirta maisto alergijoms).
- Geriamieji, inhaliaciniai arba išoriniai (tepami) gliukokortikosteroidai.
Ar įmanoma išvengti atopijos?
Pilnai išvengti atopijos nepavyks, tačiau galima gerokai sumažinti simptomų paūmėjimo riziką, stengiantis vengti veiksnių, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas. Jei žinote, kad turite sąlytį su alergenu (pavyzdžiui, kai laukia vizitas pas draugus, turinčius augintinį, arba alergijų sezonas), vaistus – ypač antihistamininius – naudokite iš anksto.
Dažniausi atopijos sukėlėjai
- Žiedadulkės.
- Šaltas ar sausas oras.
- Dulkių erkutės.
- Konkretiems žmonėms netinkamas maistas (žemės riešutai, kiaušiniai, riešutai ir kt.).
- Gyvūnų pleiskanos.
- Pelėsiai.
- Vabzdžių dalelės (pvz., tarakonai).
- Dirbtiniai kvapai (muiluose, skalbikliuose ir kt.).
- Stresas.
Kasdienis gyvenimas su atopija
Dauguma žmonių, linkusių į atopiją, gali sėkmingai kontroliuoti savo ligą nuosekliai vengdami trigerių, laiku pradėdami gydymą ir taikydami profilaktines priemones. Svarbiausi kasdienės priežiūros patarimai:
- Trumpam prauskitės po dušu ar vonioje kiekvieną vakarą, naudokite bekvapius muilus ir iš karto po to drėkinkite odą hipoalerginiu kremu ar losjonu.
- Alergijų paūmėjimo laikotarpiais (dažniausiai pavasarį, vasarą ar rudenį) vartokite alergijos vaistus kasdien.
- Imkitės paskirtų gydymo būdų, pavyzdžiui, naudokite inhaliatorius taip, kaip rekomendavo gydytojas. Jei kyla neaiškumų dėl vaistų ar medicinos prietaisų naudojimo, pasitarkite su specialistu.
- Turint sunkią maisto ar kitų alergenų alergiją, būtina nuolat su savimi turėti adrenalino autošvirkštiklį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite nuolatinius ar dažnai kartojančius alergijos, astmos ar odos bėrimų simptomus. Specialistas padės išsiaiškinti priežastį ir paskirs tinkamiausią gydymą. Esant reikalui, jus gali nukreipti alergologo konsultacijai.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
- Jei stipriai tinsta veidas, burna, liežuvis ar gerklė.
- Jei pasireiškia stiprus vėmimas.
- Jei juntate silpnumą, galvos svaigimą, apalpimą – tai gali būti žemo kraujo spaudimo požymis.
