Autoimuninį pankreatitą sukelia imuninės sistemos veikla, kai organizmas klaidingai atpažįsta savo kasos ląsteles kaip svetimas ir pradeda jas pulti. Ši reakcija sukelia kasos uždegimą ir patinimą.
Kaip dažnai pasitaiko autoimuninis pankreatitas?
Ši liga vis dar laikoma itin reta – ja suserga mažiau nei 1 iš 100 000 žmonių. Nors pankreatitas apskritai yra pakankamai dažnas, autoimuninei formai priskiriama vos apie 2 % visų ilgalaikių pankreatito atvejų.
Autoimuninio pankreatito tipai
Skiriamos dvi pagrindinės autoimuninio pankreatito formos:
- 1 tipas dažnesnis, o jį lydi padidėjęs imunoglobulino G4 (IgG4) baltymo kiekis. IgG4 yra antikūnas, kurį gamina imuninės ląstelės uždegimo metu. Ši forma veikia ne tik kasą, bet ir kitus organus – tulžies takus, kepenis, inkstų kanalėlius, plaučius, skydliaukę, seilių liaukas ir tulžies pūslę.
- 2 tipas paveikia tik kasą. Jį lemia baltojo kraujo kūneliai (neutrofilai), kurie pažeidžia kasą ir pankreatinius latakus. Dažniausiai ši forma nustatoma jaunesniems asmenims ir neretai susijusi su uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Autoimuninio pankreatito simptomai
Pradinėje stadijoje autoimuninis pankreatitas dažnai nesukelia aiškių požymių. Ligai progresuojant, kasos latakai siaurėja ir fermentai nebegali patekti į žarnyną. Dėl užsikimšusių latakų gali pasireikšti šie simptomai:
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje
- Skausmas nugaroje, ties juosmeniu
- Viduriavimas
- Pykinimas, vėmimas
- Nepagrįstas svorio kritimas
Autoimuninis pankreatitas gali paskatinti kasos patinimą, gerybinių darinukų ar cistų susidarymą. Jei tokios struktūros atsiranda kasos galvutėje, jos gali spausti tulžies lataką bei sukelti tulžies nutekėjimo sutrikimus.
Dėl užsilaikiusios tulžies kaupiasi bilirubinas: tai lemia odos ir akių baltymų pageltonavimą (gelta), tamsų šlapimą, išblyškusias išmatas ir nuovargį. Svarbu suprasti, kad nemažai šių simptomų būna ir sergant kasos vėžiu, tačiau autoimuninio pankreatito diagnozė nėra lygiavertė onkologinei ligai.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Tikslus šios ligos mechanizmas iki šiol nėra aiškus. Dažniausiai autoimuninis pankreatitas pasireiškia 50–60 metų žmonėms, tačiau gali užklupti ir jaunesnius. Statistiškai du kartus dažniau serga vyrai.
Manoma, kad autoimuninį pankreatitą kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti imuninė reakcija po bakterinės infekcijos. Taip pat didesnė rizika kyla tiems, kurie jau serga kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui:
- Hashimoto tiroiditu (skydliaukės veiklos sumažėjimu)
- Uždegimine žarnyno liga (dažniau – opinis kolitu)
- Pirminiu tulžies latakų uždegimu
- Retroperitonine fibroze (kai pilvo ertmėje formuojasi randinis audinys)
- Reumatoidiniu artritu
- Sarkoidoze
- Sjögreno sindromu
Galimos komplikacijos
Jei kasa ilgą laiką būna uždegusi, gali išryškėti lėtiniai simptomai: pykinimas, nuolatinis svorio mažėjimas, skausmas pilvo viršuje ar nugaroje. Pažeidus insulino gamybos ląsteles, gali išsivystyti cukrinis diabetas.
Kai IgG4 susidaro per daug, antikūnai gali pažeisti ir kitus organus – pavyzdžiui, tulžies takus, seilių ir ašarų liaukas, skydliaukę, inkstus, širdį ar plaučius.
Kaip nustatomas autoimuninis pankreatitas?
Diagnozės tikslumui reikia atlikti įvairius tyrimus, taip pat svarbu atskirti šią ligą nuo kasos vėžio. Tyrimai gali būti šie:
- Kraujo tyrimai. Jų metu nustatomas IgG4 koncentracijos padidėjimas, taip pat vertinami kepenų rodikliai ir tam tikrų kraujo ląstelių kiekiai.
- Vaizdiniai tyrimai. Tam naudojama kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurios padeda įvertinti kasos dydį, randų ar susiaurėjusių latakų požymius.
- Biopsija. Kasos audinys dažniausiai imamas minimaliai invaziniu endoskopiniu ultragarsu, pro skrandį ar žarnyną. Kai kada mėginio gali reikėti ir laparoskopiškai – per nedidelį pjūvelį pilvo odoje.
- Steroidų mėginys. Skiriamas trumpas kortikosteroidų kursas – jei pagerėja tyrimų rodikliai ir paciento būklė, tai palaiko autoimuninio pankreatito diagnozę.
Gydymas ir priežiūra
Nedaugeliui žmonių liga praeina savaime, tačiau dažniausiai reikalingas specifinis gydymas.
Pagrindinė gydymo priemonė – kortikosteroidai, tokie kaip prednizonas ar prednizolonas. Jie efektyviai slopina uždegimą ir sumažina peraktyvią imuninę reakciją. Paprastai gydymas pradedamas didesne kortikosteroidų doze, kuri palaipsniui sumažinama.
Jei išsivysto komplikacijų, gydymas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į konkrečią problemą. Susiaurėjus latakui, gali prireikti jo atvėrimo ir sutvirtinimo stentu – specialiu tinkleliu.
Autoimuninio pankreatito prevencija
Šiuo metu nėra priemonių, kurios padėtų išvengti šios ligos išsivystymo.
Ligos eiga ir prognozė
Dauguma žmonių po gydymo kortikosteroidais jaučiasi gerai ir nesusiduria su didesnėmis problemomis. Ši liga paprastai neturi įtakos gyvenimo trukmei.
Tačiau autoimuninis pankreatitas gali pasikartoti – tai dažniau pasitaiko sergant 1 tipo liga. Daugiausia atsinaujinimų pasirodo pirmaisiais trejais metais po diagnozės. Kartojantis ligos epizodams, didėja komplikacijų rizika.
Kai liga sugrįžta, dažniausiai vėl skiriamas kortikosteroidų kursas. Kai kuriems žmonėms šiuos vaistus tenka vartoti kelis metus, kad liga neatsinaujintų. Jei reikia, gydytojai gali paskirti ir kitų, imuninį atsaką slopinančių vaistų (imunomoduliatorių ar imunosupresantų).
Gera naujiena ta, kad tinkamai valdant ligą, galima gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą, net ir pasikartojant simptomams.
Ką reikėtų žinoti gydymo metu?
Vartojant steroidinius vaistus, galimi šalutiniai reiškiniai, pvz., skrandžio dirginimas, padidėjęs apetitas, nerimas, miego sutrikimai. Jų poveikis laikinas, tačiau jei jaučiate didesnį diskomfortą, apie tai svarbu informuoti gydytoją. Gydymo nutraukti savarankiškai negalima.
Paprastai simptomai pradeda nykti per kelias savaites nuo gydymo pradžios, o dauguma pacientų greitai grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
