Bakilariozinė dizenterija – tai žarnyno uždegimas, kurį sukelia bakterinė infekcija ir kuriam būdinga stipri viduriavimas su krauju ar gleivėmis. Šios infekcijos spektras labai platus: nuo lengvos savijautos pablogėjimo iki sunkių, pavojingų būklių.
- 1.Kas yra bakilariozinė dizenterija?
- 2.Kas susiduria su šia liga?
- 3.Kaip dažnai pasitaiko bakilariozinė dizenterija?
- 4.Bakilariozinės dizenterijos priežastys
- 5.Ligos simptomai
- 6.Diagnozė ir tyrimai
- 7.Gydymo principai
- 8.Profilaktika: kaip apsisaugoti?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kada būtina kreiptis į medikus?
Kas yra bakilariozinė dizenterija?
Bakilariozinė dizenterija išsiskiria tuo, kad žarnyne pasireiškia stiprus uždegimas dėl pavojingai išplitusios bakterinės infekcijos. Ši liga labai užkrečiama ir plinta per nešvarias rankas, užkrėstą vandenį ar maistą, bet dažniausiai – per kontaktą su užsikrėtusio asmens išmatomis.
Kas susiduria su šia liga?
Bakilariozinė dizenterija gali išsivystyti bet kuriame pasaulio regione, tačiau didžiausią grėsmę kelia ten, kur netinkamai tvarkoma nuotekų sistema ir trūksta saugaus vandens. Dažniau serga žmonės, gyvenantys besivystančiose šalyse, kur stinga higienos priemonių.
Kaip dažnai pasitaiko bakilariozinė dizenterija?
Pasauliniu mastu kiekvienais metais bakilariozinė dizenterija paveikia daugiau nei 160 milijonų žmonių, ypač vietovėse, kur higienos lygis žemas. Ši liga kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių.
Skirtumai tarp bakilariozinės ir amebinės dizenterijos
Bakilariozinė dizenterija prasideda dėl bakterijų poveikio, o amebinę dizenteriją sukelia vienaląsčiai parazitai – amebos. Nors simptomai gali būti panašūs, priežastis – visiškai skirtingi mikroorganizmai.
Inkubacinis laikotarpis
Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–3 dienoms po kontakto su bakterijomis, tačiau kai kuriais atvejais tai gali užtrukti iki savaitės. Liga sparčiai plinta, todėl ja susirgę žmonės turėtų bent savaitę vengti kontakto su kitais, kad neišplatintų infekcijos.
Bakilariozinės dizenterijos priežastys
Pagrindinis ligos plitimo kelias – bakterijų patekimas iš užsikrėtusio žmogaus išmatų į sveiko žmogaus organizmą. Šitaip infekcija gali plisti įvairiais būdais:
- Maistą ruošia asmuo, kuris nežino apie asmeninę higieną;
- Naudojamas užterštas, kenksmingomis bakterijomis užkrėstas vanduo;
- Kai kuriais atvejais – lytinių santykių metu, ypač įtraukiant išangės sritį.
Dažniausiai bakilariozinę dizenteriją sukelia tokios bakterijos kaip Shigella (šigeliozė), Salmonella (salmoneliozė), Campylobacter, Escherichia coli (E. coli infekcija).
Ligos simptomai
- Viduriavimas su krauju ar gleivėmis;
- Aukšta temperatūra;
- Stiprūs pilvo skausmai ir spazmai;
- Pykinimas arba vėmimas.
Sunkiais atvejais žarnose gali išsivystyti stiprus uždegimas, išsiplėtimas ar pasireikšti ūminis inkstų funkcijos sutrikimas.
Diagnozė ir tyrimai
Norint patvirtinti bakilariozinę dizenteriją, atliekamas išmatų pasėlis – ieškoma infekciją sukeliančių bakterijų. Šis laboratorinis tyrimas padeda tiksliai nustatyti ligos priežastį ir efektyvų gydymą.
Gydymo principai
Neretai ligos simptomai praeina savaime per kelias dienas ar savaitę, todėl dauguma sergančiųjų gali gydytis namuose. Rekomenduojama:
- Nevartoti vaistų nuo viduriavimo, nes jie gali pabloginti būklę;
- Daug gerti vandens ar kitų skysčių – taip išvengsite dehidratacijos;
- Po paskutinio viduriavimo epizodo izoliuotis nuo kitų bent dvi paras;
- Esant aukštai temperatūrai ar skausmui – vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo ir karščiavimo.
Jeigu būklė sudėtingesnė, gali prireikti gydytojo priežiūros ir gydymo antibiotikais, skysčių lašinimo į veną ar rečiau – kraujo perpylimo.
Profilaktika: kaip apsisaugoti?
Efektyviausia prevencija – kruopšti rankų higiena. Po tualeto ar prieš ruošiant bei vartojant maistą rankas visada plaukite su muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat laikykitės šių rekomendacijų:
- Nenaudokite svetimų rankšluosčių ir asmeninių daiktų;
- Saugokite save, vartodami tik virintą, filtruotą ar buteliuose parduodamą vandenį – vanduo turi būti be mikrobų ne tik gerimui, bet ir maisto gamybai, dantų valymui, ledukų gamybai;
- Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis;
- Maistą ruoškite ir vartokite tik gerai termiškai apdorotą;
- Daržoves ir vaisius kruopščiai plaukite švariu vandeniu arba skuskite žievelę.
Kaip nesuteikti ligai galimybės plisti?
Užsikrėtus reikia laikytis atsargumo:
- Mažiausiai dvi paras po paskutinių simptomų venkite artimo kontakto su kitais asmenimis;
- Nesimylėkite, kol nesibaigs visi simptomai;
- Neruoskite maisto kitiems ir neikite maudytis viešose vietose;
- Išvalykite tualeto paviršius ir rankenėles dezinfekciniu skysčiu;
- Drabužius ir rankšluosčius skalbkite kuo karštesniame vandenyje.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui žmonių simptomai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais bakilariozinė dizenterija gali sukelti rimtų komplikacijų ar tapti pavojinga gyvybei.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai nepagerėja arba intensyvėja per kelias dienas. Taip pat nedelskite, jei pasireiškia dehidratacijos požymiai:
- Painiojimasis ar sumišimas;
- Tamsus šlapimas ar šlapinimosi sumažėjimas;
- Galvos svaigimas, silpnumas;
- Burnos ar lūpų sausumas, sausas kosulys;
- Galvos skausmas;
- Nėra ašarų akyse;
- Raumenų spazmai;
- Patinusios pėdos.
