Basofilų padaugėjimas (basofilija) yra būklė, kai kraujo tyrime nustatomas didesnis nei įprasta basofilų kiekis. Basofilai – tai vieni iš penkių žmogaus imunitete veikiančių baltųjų kraujo kūnelių tipų. Jie svarbūs saugant organizmą nuo infekcijų, kovoja su į organizmą patekusiomis parazitinėmis, grybelinėmis ląstelėmis bei kitais „svetimkūniais“, taip pat dalyvauja imuninėje reakcijoje į alergenus.
Basofilijos esmė
Dažniausiai padidėjęs basofilų kiekis rodo, kad organizmas reaguoja į tam tikrą stimulo – dažnai alergeną – poveikį, arba serga infekcine liga. Tačiau kai kuriais atvejais basofilija gali būti ir daug rimtesnių ligų, pavyzdžiui, tam tikrų kraujo vėžio ar autoimuninių ligų, ženklas. Būtini papildomi tyrimai, kad būtų nustatyta tikroji priežastis.
Basofilijos simptomai
Pati basofilija paprastai nejaučiama – simptomų nesukelia. Tačiau žmogus gali patirti požymių, būdingų ligai ar būklei, kuri nulėmė basofilų padaugėjimą. Galimi simptomai gali būti tokie:
- Karščiavimas (temperatūra)
- Energijos trūkumas ar nuovargis
- Dažnos infekcijos
- Niežulys
- Odos išbėrimai
- Paburkimas ar uždegimo požymiai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad požymiai priklauso nuo ligos, sukėlusios basofilijos atsiradimą. Kai kada priežastys nėra sunkios, tačiau yra atvejų, kai padidėjęs basofilų kiekis siejamas su rimtomis sveikatos problemomis. Jei pastebite neįprastus organizmo pokyčius, verta kreiptis į gydytoją.
Basofilijos priežastys
Basofilų kiekis kraujyje gali padidėti dėl keleto skirtingų priežasčių. Ji gali būti ilgalaikės (lėtinės) ligos ženklas – pavyzdžiui, susirgus kai kuriomis vėžio formomis, užsikrėtus infekcija ar veikiant alergenui. Basofilija gali pasireikšti sergant:
- Įvairiomis alerginėmis reakcijomis (maistui, vaistams, aplinkos alergenams)
- Infekcinėmis ligomis
- Hipotiroze (skydliaukės veiklos sumažėjimu)
- Uždegiminėmis žarnyno ligomis (pvz., Krono liga, opiniu kolitu)
- Autoimuninėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze)
- Mieloproliferaciniais susirgimais (pvz., policitemija vera, mielofibrozė)
- Leukemija (ūminė arba lėtinė mieloidinė leukemija)
Priežastys labai įvairios – todėl dažnai basofilija laikoma kitų būklių požymiu, o ne liga savaime.
Kaip nustatoma basofilija
Basofilijos diagnozavimui dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT). Šio tyrimo metu įvertinami visi pagrindiniai kraujo elementai – baltieji ir raudonieji kraujo kūneliai, trombocitai. Norint išsamiau įvertinti baltųjų kraujo kūnelių sudėtį, gali būti reikalingas BKT su diferencialine formule – tuomet tiksliai apskaičiuojamas basofilų bei kitų baltųjų kraujo kūnelių kiekis.
Bendras kraujo tyrimas dažniausiai yra pirmas žingsnis. Gydytojas gali atlikti ir papildomus tyrimus: apžiūrą, specifinius laboratorinius ar vaizdinius tyrimus, kad nustatytų, dėl kokios priežasties basofilų padaugėjo.
Gydymas
Basofilija gydoma pašalinant ją sukėlusią priežastį ar ligą. Gydymo būdai priklauso nuo diagnozės ir gali apimti:
- Antibiotikus bakterinėms infekcijoms gydyti
- Antiparazitinius vaistus, jei įtariama parazitinė infekcija
- Antihistamininius preparatus, padedančius malšinti alergines reakcijas
- Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo arba kortikosteroidus, mažinančius uždegimą ir skausmą
Jei basofiliją sukelia lėtinės ligos, pavyzdžiui, kraujo vėžys, gydymo planas sudaromas individualiai, priklausomai nuo ligos sunkumo ir tipo. Apie galimas gydymo galimybes gydytojas informuoja po aiškios diagnozės.
Ką galite daryti norėdami išvengti basofilijos
Nors visiškai išvengti visų basofilijos priežasčių neįmanoma, verta kiek įmanoma vengti kontaktų su žinomais alergenais ir pasirūpinti sveika gyvensena, kad sumažintumėte infekcijų riziką. Patartina laiku reaguoti į netikėtus simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei kraujo tyrimuose aptinkamas padidėjęs basofilų kiekis ar pastebite neramų savijautos pokytį.
Perspektyvos ir prognozė
Jei gydytojas mano, kad basofilų padidėjimą sukėlė laikina organizmo reakcija, gydymas gali būti nereikalingas – užtenka po kiek laiko pakartoti kraujo tyrimus, kad įsitikintumėte, jog rezultatai grįžo į normą. Kitais atvejais reikia papildomų tyrimų tam, kad būtų atmestos ar patvirtintos rimtesnės ligos, todėl tikslus gydymas priklauso nuo individualios priežasties.
Kaip rūpintis savimi
Susidūrus su basofilija svarbu išlikti ramiam. Nenustebkite, jei iš girto tyrimų atsiranda neaiškių rodmenų – basofilų padidėjimas tėra viena iš daugybės detalių, pagal kurias gydytojas vertina bendrą jūsų būklę. Vien pagal šį rodiklį spręsti apie sveikatą nereikėtų, reikalinga platesnė situacijos analizė.
Kreipkitės į gydytoją, jei vargina ilgalaikis nuovargis, kyla infekcijų ar alerginių reakcijų požymių (karščiavimas, odos bėrimai, patinimas, niežulys). Pastebėjus staigų sveikatos pablogėjimą, svarbu nelaukti ir nedelsti kreiptis į medikus. Taip galima greičiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar vertėtų susirūpinti dėl padidėjusio basofilų kiekio?
- Kokia tikėtina basofilijos priežastis mano atveju?
- Ar prireiks papildomų tyrimų dėl aptikto basofilų kiekio?
- Kada galima laukti papildomų tyrimų rezultatų?
- Ar reikės gydymo?
Kad ir kokia būtų priežastis, nedelskite pasitikrinti, jei pastebite neaiškius pokyčius – kuo greičiau išaiškinsite situaciją, tuo greičiau imsitės reikiamų priemonių geresnei savijautai pasiekti.
