Multivitaminų ir mineralų kompleksai dažnai vartojami tam, kad padėtų užpildyti mitybos spragas, kurios atsiranda dėl nevisavertės mitybos, tam tikrų organizmo sutrikimų arba padidėjusio organizmo poreikio svarbioms medžiagoms ligų ar streso laikotarpiu. Šie deriniai būtini norint palaikyti normalią organizmo veiklą ir suteikti organizmui reikiamų vitaminų bei mineralų.
Pagrindinės vartojimo priežastys
Tokios vitaminų ir mineralų kombinacijos dažnai skiriamos tuomet, kai žmogus negali gauti pakankamų maistinių medžiagų su maistu arba, kai organizmas dėl tam tikrų ligų ar būklių sunkiai jas pasisavina. Taip pat papildomo mikroelementų kiekio prireikia esant padidėjusiam poreikiui, pavyzdžiui, po ligų ar sunkaus fizinio krūvio.
Daugumoje kompleksų gausu B grupės vitaminų (pavyzdžiui, folio rūgšties, nikotinamido, vitamino B1, B2, B6, B12) bei vitamino C. Taip pat į jų sudėtį gali būti įtraukti vitaminai A, D, E, cinkas ir kitos svarbios medžiagos. Tokios sudėtinės medžiagos padeda palaikyti nervų, imuninės sistemos, odos bei kitų sistemų veiklą.
Šių papildų sudėtyje dažniausiai nėra geležies, o kalcio kiekis būna labai nedidelis, todėl tokie produktai nėra tinkami geležies stokos anemijos ar osteoporozės profilaktikai ar gydymui.
Kaip vartoti multivitaminus su mineralais
Kad šie papildai būtų kuo naudingesni, rekomenduojama juos vartoti taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Dažniausiai juos geriama vieną arba du kartus per dieną, galima vartoti tiek valgio metu, tiek nevalgius. Jei pastebite, kad papildas dirgina skrandį, geriau jį gerti pavalgius.
Kai kuriuos šių papildų sudėtyje esančius mineralus vertėtų vartoti bent 2–3 valandas prieš ar po tam tikrų antibiotikų (pavyzdžiui, tetraciklinų, ciprofloksacino), nes jie gali sumažinti pastarųjų pasisavinimą.
Galimi šalutiniai poveikiai
- pykinimas ir nevirškinimas
- viduriavimas
- nemalonus poskonis burnoje
- paraudimas ar šilumos pojūtis
Šie simptomai dažniausiai būna nestiprūs ir laikini. Jei pastebite, kad jie užsitęsė arba stiprėja, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Nors daugeliui vartojančiųjų rimtesnių nepageidaujamų reakcijų nepasireiškia, pasireiškus netikėtiems pojūčiams – tokiems kaip nuotaikos pokyčiai arba neįprastas silpnumas – vertėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Labai retos, bet sunkios reakcijos yra alerginės – bėrimas, niežėjimas, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimai. Pastebėję tokių simptomų, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos.
Šiame sąraše gali būti nepaminėtos visos galimos nepageidaujamos reakcijos. Pastebėjus neįprastų simptomų, verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Svarbios atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti bet kokį vitaminų ar mineralų papildą, praneškite gydytojui ar vaistininkui, jei esate alergiški kuriam nors iš komponentų. Taip pat svarbu informuoti apie savo sveikatos būklę – ypač jei jums yra diagnozuota mažakraujystė, vitamino B12 stoka, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, inkstų ar kepenų ligos.
Vaikams iki 12 metų amžiaus šių papildų vartoti nerekomenduojama, nes kai kurios medžiagos gali kauptis organizme ir tapti kenksmingos.
Jei laukiatės arba žindote kūdikį, dėl papildų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie jų komponentai gali patekti į motinos pieną.
Sąveika su kitais vaistais
Vitaminų ir mineralų kompleksai gali veikti kitų vartojamų vaistų poveikį arba didinti šalutinių reiškinių tikimybę. Siekiant to išvengti, svarbu gydytojui ir vaistininkui pateikti informaciją apie visus tuo metu vartojamus vaistus, taip pat nereceptinius preparatus ar žolinius papildus. Niekuomet nekeiskite dozės ar nenutraukite vaisto vartojimo be gydytojo sutikimo.
Tarp medžiagų, su kuriomis šie papildai gali sąveikauti, yra kai kurie chemoterapiniai vaistai, vaistai nuo traukulių, tam tikri antibakteriniai preparatai.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
