Kraujavimas odoje – tai būklė, kai kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja į aplinkinius audinius. Kraujagyslės yra „vamzdeliai“, kuriomis kraujas cirkuliuoja po visą kūną. Dažniausiai toks kraujavimas nėra pavojingas – dažniausiai atsiranda mėlynė, kuri praeina per kelias dienas ar savaites.
Kraujavimo odoje tipai
Dažniausiai kraujavimas odoje pasireiškia mėlynėmis. Jos gali būti įvairių dydžių ir spalvų: raudonos, mėlynos, juodos ar violetinės. Kraujavimas po oda gali atrodyti keliais būdais:
- Petechijos – smulkios, iki 2 mm dydžio raudonos dėmelės, kurios atsiranda, kai trūkinėja pavienės smulkios kraujagyslės.
- Purpura – didesni raudonai violetiniai plotai (nuo 4 mm iki 2,5 cm), kuriuos lemia daugiau kraujagyslių pažeidimų.
- Ecchymozė – tuo atveju, kai vienas šalia kito plyšta daug kraujagyslių, kraujas susikaupia po oda ir susiformuoja didesnė, dažnai mėlynei panaši dėmė, tačiau ji nebūtinai susijusi su trauma.
- Hematoma – kraujo sankaupa, susidariusi dėl pažeistos stambesnės kraujagyslės. Dauguma hematomų nėra sunkios, bet jei jos susiformuoja kūno ertmėse ar didesniuose organuose, gali būti ir pavojingos.
Kas dažniausiai patiria kraujavimą odoje?
Su nedideliu kraujavimu odoje ar mėlynėmis gali susidurti bet kuris žmogus. Visgi tam tikros žmonių grupės yra linkusios lengviau susižeisti ar susidaryti mėlynėms:
- Vyresni nei 65 metų žmonės.
- Vartojantys kraują skystinančius vaistus.
- Vartojantys papildus, pavyzdžiui, vitaminą E, kuris didina kraujavimo riziką.
- Turintys šviesesnę odą.
- Aktyviai sportuojantys arba užsiimantys kontaktiniu sportu.
Taip pat yra ligų, kurios gali padidinti polinkį kraujuoti ar lengvai „atsirasti“ mėlynėms:
- Kraujo krešėjimo sutrikimai (pvz., hemofilija).
- Kai kurios onkologinės ligos.
- Kepenų ligos.
- Lupusas.
- Marfano sindromas.
- Meningitas.
- Trombocitopenija ir kiti trombocitų sutrikimai.
- Vitamino K trūkumas.
Kaip atskirti kraujavimą odoje nuo paprasto paraudimo?
Kraujavimas odoje gali priminti raudoną ar violetinę dėmę, tačiau spaudžiant tokį plotą oda nešviesėja. Tuo tarpu esant paprastam paraudimui (pvz., dėl bėrimo), oda po spaudimu kurį laiką pabąla.
Kraujavimo odoje simptomai
Dažniausias požymis – spalvos pakitimas. Kraujavimo pažeista oda gali būti raudona, mėlyna, juoda ar violetinė. Kai kuriais atvejais mėlynės būna:
- Skausmingos.
- Patinusios.
- Jautrios spaudžiant.
Kokia šios būklės priežastis?
Kraujavimą odoje dažniausiai sukelia įvairios traumos arba sumušimai – galite užsigauti sportuodami, nukritę ar atsitrenkę į kokį nors daiktą. Tačiau kraujavimą gali lemti ir kitos priežastys:
- Stiprus kosulys, rėkimas ar vėmimas, sukeliantis įtampą organizme.
- Pagalbinės priemonės, kaip ramentai ar gipsas.
- Nepatogiai prigludę drabužiai, batai ar akinių lankeliai.
Kaip diagnozuojamas kraujavimas odoje?
Specialistas dažniausiai apžiūri pažeistą vietą, klausia, kada prasidėjo simptomai, ar yra kitų negalavimų, kokius vaistus vartojate. Taip pat gali teirautis, ar šeimoje buvo panašių atvejų, ar galėtumėte įvardyti priežastį (traumą), kas galėjo sukelti mėlynę.
Jei kyla įtarimų dėl lėtinių ligų ar sutrikimų, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų:
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimas.
- Kaulų čiulpų biopsija.
- Vaizdiniai tyrimai: echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
Kraujavimo odoje gydymas
Nedidelį kraujavimą arba mėlynę dažnu atveju galima gydyti namuose. Rekomenduojama:
- Pridėti ledo kompresą 10–15 minučių.
- Pirmos 48 valandas nenaudoti šilumos (vengti karštų kompresų ar vonių).
- Pažeistą vietą laikyti pakeltą.
- Skausmui malšinti galima vartoti ibuprofeno ar paracetamolio.
Jei per keletą savaičių mėlynė nepraeina, gali prireikti kitokio gydymo ar vaistų korekcijos. Kartais svarbu gydyti pagrindinę ligą (pvz., koreguoti kraujo krešėjimą ar kitus sutrikimus).
Prevencija – kaip sumažinti riziką?
Dažniausiai kraujavimą odoje sukelia ūmi trauma. Po sužeidimo vietą padėkite aukščiau ir dėkite ledą, kad sumažintumėte mėlynės susidarymo tikimybę. Sportuojant rinkitės apsaugines priemones, ypač jei tai kontaktinis sportas.
Jei turite ligą, dėl kurios lengvai atsiranda mėlynės, svarbu nuolat konsultuotis su gydytoju, kad valdytumėte rizikos veiksnius ir sumažintumėte pavojų komplikacijoms.
Kokia eiga?
Kraujavimas odoje dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime per 1–2 savaites. Kai kuriems žmonėms daugiau mėlynių atsiranda dėl vaistų ar lėtinių ligų. Tinkamai gydant esamus sveikatos sutrikimus, rizika sumažėja. Visgi neskubėkite nutraukti paskirtų vaistų nepasitarę su gydytoju.
Dažniausiai kraujavimas odoje laikinas ir nekelia didelės grėsmės. Jei toje pačioje vietoje mėlynės kartojasi ilgai ir nepraeina keliolika dienų, reikėtų atkreipti dėmesį – galbūt reikalinga išsamesnė apžiūra.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei mėlynė ar kraujavimas odoje nepraeina ilgiau nei dvi savaites, pasitarkite su gydytoju. Nedelskite, jei kartu pastebėjote bent vieną iš šių požymių:
- Kraujas šlapime ar išmatose.
- Kraujuojančios dantenos.
- Alpimas, galvos svaigimas.
- Karščiavimas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Labai stiprus skausmas arba patinimas.
