Kraujas – tai gyvybiškai svarbi mūsų organizmo dalis: jis nuolat juda kraujagyslėmis, perneša įvairias medžiagas ir užtikrina normalų visų organų darbą. Nors didžiąją kraujo dalį sudaro skystis, jame randama ir ląstelių bei baltymų, todėl jis yra tirštesnis už paprastą vandenį. Šiame straipsnyje aptarsime, iš ko sudarytas kraujas, kokius procesus užtikrina mūsų kūne bei su kokiomis ligomis dažniausiai siejama kraujo sistema.
Kraujo dalys ir jų funkcijos
Kraujas yra sudarytas iš keturių pagrindinių komponentų: raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir plazmos. Nors didžioji kraujo dalis – apie 55 % – yra plazma, svarbų vaidmenį atlieka ir kitos sudedamosios dalys. Kiekvienas komponentas atlieka unikalias funkcijas: raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį, baltiieji gina nuo infekcijų, trombocitai padeda stabdyti kraujavimą, o plazma yra terpė, kurioje viskas „plaukioja“ ir vyksta svarbiausi cheminiai procesai.
Raudonieji kraujo kūneliai
Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) sudaro apie 45 % visų kraujo ląstelių. Jie turi baltymą hemoglobiną, todėl ir yra būdingos raudonos spalvos – būtent šis baltymas „pristato“ deguonį iš plaučių į audinius, o kartu padeda pašalinti anglies dioksidą bei kitus medžiagų apykaitos produktus. Eritrocitai yra pakankamai lankstūs, kad galėtų prasiskverbti net per labai siaurus kapiliarus. Vieno raudonojo kraujo kūnelio gyvenimas trunka apie 120 dienų; vėliau jį pakeičia nauji, susidarę kaulų čiulpuose.
Balti kraujo kūneliai
Šie kūneliai, dar vadinami leukocitais, sudaro mažesnę nei 1 % kraujo dalį, tačiau atlieka ypač svarbią funkciją – saugo organizmą nuo infekcijų, pašalina svetimkūnius ir pažeistas ląsteles. Leukocitai gali lengvai pereiti iš kraujo į audinius ir ten sunaikinti virusus, bakterijas ar net vėžines ląsteles. Yra keli pagrindiniai jų tipai:
- Neutrofilai – naikina bakterijas, grybelius ir šalina svetimkūnius
- Limfocitai – gamina antikūnus ir saugo nuo virusinių infekcijų
- Bazofilai – aktyvūs alergenų atveju
- Eozinofilai – kovoja su parazitais ir dalyvauja alerginėse reakcijose
- Monocitai – šalina virusus, bakterijas bei pažeistas ar žuvusias ląsteles
Trombocitai
Trombocitai sudaro nedidelę dalį (mažiau nei 1 %) kraujo tūrio, tačiau be jų kraujavimas iš bet kokios žaizdos taptų pavojingas. Šios plokščios, lipnios dalelės pirmosios sureaguoja į kraujagyslės pažeidimą – jos greitai susitelkia, prilimpa prie kraujagyslės sienelės ir sudaro krešulį, sustabdantį kraujavimą. Trombocitai yra labai lengvi ir plokšti, todėl gali prisitaikyti prie kraujagyslių formos ir greitai reaguoti į pažeidimą.
Plazma
Plazma – gelsvo atspalvio skystis, kuriame plūduriuoja visos kraujo ląstelės ir trombocitai. Ji sudaro apie 55 % bendro kraujo tūrio. Svarbios plazmos funkcijos:
- Perneša hormonus, maistingąsias medžiagas, baltymus ir dujas
- Padeda krešėti kraujui bei saugoti organizmą nuo infekcijų
- Pašalina atliekas ir pristato jas į kepenis, inkstus ar plaučius, kur jos šalinamos
- Padeda palaikyti kraujospūdį ir temperatūrą
Kraujas – gyvybiškai svarbi sistema
Kraujas ne tik aprūpina organus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis – jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, pernešti hormonus, šalinti ląstelių apykaitos atliekas, apsaugoti nuo infekcijų ir užtikrinti svarbių procesų pusiausvyrą. Kiekvieno iš mūsų kūne kraujas sudaro apie 8 % kūno svorio. Visi kraujo elementai susidaro kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių. Iš čia jie patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą per sudėtingą kraujagyslių tinklą.
Kraujo tipai
Kiekvienas žmogus turi vieną iš keturių pagrindinių kraujo tipų. Skirtumai tarp jų atsiranda dėl tam tikrų antigenų – specialių medžiagų kraujo paviršiuje, kurios lemia, kaip imuninė sistema reaguos į svetimas ląsteles. Žinoti savo kraujo tipą svarbu tiek medicinos, tiek donoro atvejais.
Dažniausios kraujo ligos ir sutrikimai
Kraujo ligas galima suskirstyti į kraujo vėžius ir kitas, ne vėžines, problemas. Kai kurios ligos veikia kraujo ląstelių gamybą ir jų funkcijas, kitos kliudo kraujui atlikti savo užduotis arba pažeidžia kraujagyslių sistemą.
Kraujo vėžiai
Kai kraujo ląstelių gamyba pakinta, ima vystytis piktybiniai susirgimai. Kraujo vėžio atveju nenormalios ląstelės ima kauptis ir veikia sveikas – jos negali normaliai atlikti savo funkcijų. Pagrindiniai kraujo vėžio tipai yra:
- Leukemija – dažniausias kraujo vėžys, išsivysto, kai kaulų čiulpuose pradeda gamintis nenormalios, greitai daugėjančios ląstelės
- Limfoma – tai limfinės sistemos vėžys, kuriame dalyvauja ir kraujo ląstelės
- Mieloma – prasideda kaulų čiulpuose ir pažeidžia plazmos ląsteles
Kraujo sutrikimai
Kai kurios kraujo ligos nėra vėžinės, tačiau gali stipriai paveikti organizmo funkcijas. Jos lemia, kad tam tikros kraujo dalys negali atlikti savo pagrindinių užduočių. Į šią grupę įeina anemijos, krešėjimo ir kraujavimo sutrikimai. Kai kurie iš jų neturi ryškių simptomų ir nereikalauja gydymo, kiti gali trukti visą gyvenimą arba būti pavojingi gyvybei – tuomet reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra.
Anemijos
Anemija – dažniausias nekancerinis kraujo sutrikimas, išsivystantis, kai organizmas praranda arba negamina pakankamai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Ši būklė gali būti paveldėta arba įgyta gyvenimo eigoje. Tarp dažniausių anemijų – geležies stokos, vitamino B12 trūkumo (dar vadinama piktybine) ir pjautuvinė anemija.
Krešėjimo sutrikimai
Šie sutrikimai atsiranda tada, kai trombocitai arba tam tikri kraujo baltymai (krešėjimo faktoriai) neveikia tinkamai. To pasekmė – kraujas gali per greitai ar per lėtai krešėti. Yra tiek paveldėtų krešėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, protrombino geno mutacija ar V faktoriaus Leideno sindromas, tiek ir įgytų, tokių kaip antifosfolipidinis sindromas ar išplitusi intravaskulinė koaguliacija.
Kraujavimo sutrikimai
Kai kuriems asmenims kraujas nekreša taip, kaip priklauso, todėl net ir nedidelis sužeidimas sukelia ilgesnį ar stipresnį kraujavimą. Viena dažniausių šios grupės ligų yra fon Vilebrando liga. Retesnė, bet labai svarbi paveldima liga – hemofilija, kuri labai padidina rimto kraujavimo riziką.
Kraujo sistema – sudėtinga ir nepaprastai svarbi mūsų organizmui. Nuo jos būklės priklauso ir mūsų gyvenimo kokybė, ir bendra sveikata. Sužinojus ar įtariant sutrikimus, būtina laiku kreiptis į gydytoją ir stebėti savo kraujo rodiklius.
