Bradikardija: simptomai, priežastys ir gydymas

Bradiaritmija – tai būklė, kai širdies plakimas sulėtėja ir tampa retesnis nei įprasta – fiksuojamas mažiau nei 60 dūžių per minutę. Tokia lėta širdies veikla dažniausiai susijusi su nereguliariu širdies ritmu. Įprastai sveikų suaugusiųjų ramybės būsenoje širdies ritmas siekia 60–100 dūžių per minutę, todėl žemesnis tempas skatina atidžiau stebėti būklę ir ieškoti priežasties.

Kas yra bradiaritmija?

Bradiaritmija pasireiškia dėl širdies ritmo sutrikimų, kai širdis plaka per lėtai. Šį širdies ritmo sulėtėjimą sukelia tam tikri medicininiai sutrikimai, įgimtos ar įgytos širdies ydos, laipsniškai atsirandantys pokyčiai arba širdies laidžiosios sistemos defektai.

Nors kai kurie sveiki, ypač jauni žmonės ar fiziškai aktyvūs sportininkai, natūraliai turi lėtesnį širdies ritmą nepatirdami jokių simptomų, bradiaritmija dažniausiai reiškia, kad yra tam tikrų širdies sveikatos problemų. Pavyzdžiui, esant aukštam fiziniam pasirengimui, širdis gana efektyviai aprūpina organizmą deguonimi, todėl nespecifinis širdies plakimo sulėtėjimas nėra susijęs su liga ar grėsme sveikatai, ypač ramybės ar miego metu.

Kaip skiriasi bradikardija ir bradiaritmija?

Abu terminai apibūdina lėtą širdies veiklą, tačiau jų reikšmės skirtingos. Bradikardija nurodo sulėtėjusį širdies ritmą, kai pulsas ramybės būsenoje yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Bradiaritmija – tai ne tik lėtas pulsas, bet ir dėl ritmo sutrikimų atsirandanti sulėtėjusi širdies veikla. Bradiaritmija yra specifinė bradikardijos forma, susieta su širdies ritmo netolygumais.

Susiję įrašai

Bradiaritmijos tipai

Yra keletas pagrindinių bradiaritmijos tipų, kuriems būdingos skirtingos priežastys ir vystymosi mechanizmai, tačiau kiekvienas iš jų sukelia sulėtintą širdies plakimą:

Sinuso mazgo veiklos sutrikimas (dar vadinamas „sergančio sinuso sindromu“): Sinuso mazgas, kartais vadinamas natūraliuoju širdies stimuliatoriumi, atsakingas už širdies ritmo palaikymą. Jo veiklos nepakankamumą gali lemti įvairūs širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, skydliaukės funkcijos sulėtėjimas ar amžiaus pokyčiai. Dažnai tiksliai nustatyti priežastį būna sunku.
Širdies blokada: Tai būsena, kai per širdies raumenį prastai perduodami elektros impulsai ir širdies susitraukimai neišvengiamai sulėtėja arba nutrūksta.
Bradiaritmijos ir tachikardijos sindromas: Kai kuriais atvejais širdies ritmas svyruoja – pasireiškia tiek lėtas, tiek pagreitėjęs širdies plakimas. Vienas dažniausių tokių būklių pavyzdžių – prieširdžių virpėjimas (prieširdžių fibriliacija).

Bradiaritmijos priežastys

Daugelis aritmijų, taip pat ir bradiaritmija, išsivysto dėl širdies ligų ar pažeidimų. Pagrindinės priežastys gali būti:

Širdies laidžiosios sistemos senėjimo pokyčiai
Širdies kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas (koronarinė širdies liga)
Įgimtos arba įgytos širdies ydos
Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai
Medžiagų apykaitos sutrikimai, pvz., skydliaukės funkcijos sumažėjimas
Širdies pažeidimai ir traumos (pavyzdžiui, po infarkto)

Bradiaritmijos simptomai

Kai širdis ima plakti per lėtai, smegenys ir kiti organai gali nebeprisisotinti deguonimi. Dažniausi simptomai yra:

Galvos svaigimas
Nualpimas (sinkopė)
Nuovargis, išsekimas
Dusulys, sunkumas kvėpuojant
Bendras silpnumas

Kaip nustatoma bradiaritmija?

Diagnozuojant bradiaritmiją, svarbu išklausinėti paciento pojūčius ir simptomus, atlikti išsamų fizinį ištyrimą. Tiksliai nustatyti širdies ritmo sutrikimą padeda šie tyrimai:

Elektrokardiograma (EKG): Tai tyrimas, užfiksuojantis širdies elektrinius impulsus ir ritmo sutrikimus.
Nešiojami EKG monitoriai: Kartais sutrikimų nepavyksta užfiksuoti gydytojo kabinete, todėl specialūs prietaisai (pvz., Holterio monitorius) dėvimi 24–48 valandas kasdienėje veikloje.
Kraujo krūvio mėginys (streso testas): Rekomenduojamas pastebėti širdies ritmą krūvio metu, pvz., vaikštant bėgimo takeliu.
Echokardiograma: Šis ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti širdies vožtuvų ir skilvelių būklę bei kraujo tekėjimą.
Elektrofiziologinis tyrimas: Atliekamas siekiant išsamiau pažinti ir įvertinti širdies elektrinio impulso perdavimo sutrikimus.

Gydymo ir valdymo galimybės

Dažnai, bradiaritmijos gydymas priklauso nuo išaiškintos pagrindinės priežasties. Pavyzdžiui, sulėtėjus širdies veiklai dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos, gydymas skirtas šiai būklei koreguoti gali sugrąžinti normalų ritmą.

Jeigu širdies laidžiosios sistemos sutrikimai neišnyksta, gali būti rekomenduojama implantuoti širdies stimuliatorių – specialų elektroninį prietaisą, padedantį palaikyti tinkamą širdies plakimo tempą ir ritmą.

Ką galima padaryti, kad išvengtumėte bradiaritmijos?

Vienas iš geriausių prevencijos būdų – anksti gydyti kitus sveikatos sutrikimus, galinčius lemti širdies ritmą, pavyzdžiui, skydliaukės ligas. Taip pat labai svarbu rūpintis bendra širdies sveikata.

Rinkitės subalansuotą, širdžiai palankią mitybą
Stenkitės riboti alkoholio suvartojimą
Išlaikykite sveiką kūno svorį
Reguliariai judėkite ir būkite fiziškai aktyvūs
Atsisakykite rūkymo ir kitų tabako gaminių

Bradiaritmijos prognozė

Negydoma bradiaritmija gali tapti pavojinga ir sukelti rimtų sveikatos pasekmių – nuo nuolatinio silpnumo iki staigaus sąmonės netekimo ar net komplikacijų. Atsakingai parinktas ir savalaikis gydymas padeda grąžinti širdžiai normalų ritmą bei sumažina galimų sunkumų riziką ateityje.