Bronchektazė – tai plaučių liga, kurios metu pažeidžiami kvėpavimo takai ir jie išsiplečia. Tokios būklės netaisyklingai veikia gleivių pasišalinimas iš bronchų, todėl gleivės ima kauptis, jose pradeda daugintis bakterijos. Tai sukelia uždegimą ir dar labiau pažeidžia kvėpavimo takus, o žmogus ima varginančiai kosėti, nes organizmas bando pašalinti užkrėstas gleives.
Kas yra bronchektazė?
Bronchektazės atveju kvėpavimo takai plaučiuose tampa pažeisti ir ilgainiui išsiplečia. Tai negrįžtamas procesas. Kai šie takai nebegali tinkamai pašalinti gleivių, susidaro idealios sąlygos daugintis infekcijoms ir nuosekliai vystosi uždegimas, dėl kurio pažeidimai tik gilėja. Ši cikliška žala ilgainiui stipriai veikia plaučių funkciją ir lemia nuolatinį kosulį su gleivėmis.
Palyginimas su bronchitu
Nors bronchektazė ir bronchitas turi panašių požymių – pavyzdžiui, kosulį su gleivėmis, – tačiau jų kilmė skiriasi. Bronchektazė sukelia nuolatinį kvėpavimo takų išsiplėtimą ir pažeidimus, o bronchitas paprastai yra laikina infekcija, kuri ilgalaikių pasekmių nepalieka.
Bronchektazės rūšys
- Cilindrinė (vamzdelinė) forma – dažniausia ir lengviausia, kai bronchai išsiplečia po lygiai.
- Varikozinė bronchektazė – kraujagyslės netolygiai praplatėja ir išsilanksto.
- Cistinė bronchektazė – sunkiausia rūšis, kai bronchai stipriai išplatėja į didelius maišelius.
Be to, bronchektazė būna židininė (pažeistas vienas plaučių plotas) arba išplitusi (paveikti abu plaučiai).
Ką dažniausiai paveikia ši liga?
Didesnė rizika atsiranda žmonėms, sergantiems kitomis lėtinėmis plaučių ar imunitetą silpninančiomis ligomis. Ilgainiui susirgti bronchektaze gali ir vyresnio amžiaus žmonės, net jei anksčiau jokios gretutinės ligos nediagnozuotos.
Bronchektazės paplitimas
Nors ligos paplitimas priklauso nuo regiono, manoma, kad susirgusiųjų skaičius yra didesnis nei oficialiai nustatytas – ne visi asmenys pastebi ar atpažįsta simptomus.
Kaip bronchektazė veikia kvėpavimo takus?
Bronchai paprastai turi apsauginius mechanizmus – viena jų yra gleivės, kurios sulaiko kenksmingas daleles. Bronchų vidinio paviršiaus plaukeliai (blakstienėlės) juda ritmiškai, padėdami išnešti per gleives šalintinas daleles iš plaučių. Tačiau jei gleivės dėl pažeistų bronchų arba nejudančių blakstienėlių sunkiai pašalinamos, jos ima kauptis ir užsikrėsti. Ilgainiui uždegimas ir infekcijos dar labiau pažeidžia bronchų sieneles ir ciklas kartojasi.
Ar ši liga pavojinga?
Bronchektazė pasireiškia skirtingai – kai kuriems užtenka nedidelių pokyčių, o kitiems išsivysto sunkios, ilgalaikės formos su nuolatiniais uždegimais. Daugeliu atvejų, tinkamai valdant simptomus gydytojo rekomendacijomis, gyvenimo trukmė nesutrumpėja.
Bronchektazės simptomai
- Ištisinis kosulys, kurio metu atsikosima gausiomis, pūlingomis gleivėmis
- Pasikartojančios peršalimo ligos
- Blogai kvepiančios gleivės
- Dusulys
- Sunkus kvėpavimas, švokštimas
- Kraujas atsikosėjime
- Išlinkę, sustorėję pirštų galai (“būgnų lazdelės”)
Simptomų paūmėjimai
- Staigus nuovargio padidėjimas
- Karščiavimas, šaltkrėtis
- Dažnesnis dusulys
- Naktinis prakaitavimas
Bronchektazės priežastys
Šią ligą sukelia dviejų fazių bronchų pažeidimai. Pradžioje pažeidimą paskatina infekcija, uždegiminė būklė ar kita liga. Tačiau iki 40 % atvejų tiksli priežastis taip ir nenustatoma. Vėliau uždegimas kartojasi, vystosi naujos infekcijos – tai tęsia ir gilina bronchų žaizdas.
Ligos, galinčios sukelti bronchektazę
- Cistinė fibrozė
- Mikobakterinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė
- Autoimuniniai ir uždegiminiai sutrikimai – reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos, vilkligė, Sjögreno sindromas
- Svetimkūniai, navikai ar limfmazgiai, blokuojantys bronchus ir trukdantys gleivių pasišalinimui
- Imuniteto nepakankamumas (pvz., dėl pirminių imunodeficito būklių ar ŽIV infekcijos)
- Įgimti blakstienėlių judėjimo sutrikimai
- Organų transplantacija (dėl slopinto imuniteto)
- Padidintas jautrumas grybeliui (alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė)
- Po radioterapijos atsiradusi plaučių fibrozė
- Alfa-1 antitripsino stoka
Ar COVID-19 gali sukelti bronchektazę?
Nustatyta, kad COVID-19 nėra dažniausia priežastis, tačiau esant sunkiai ligos eigai (ypač, jei išsivystė ūminio kvėpavimo distreso sindromas), gali laikinai atsirasti panašūs į bronchektazę bronchų pokyčiai, kurie dažniausiai išnyksta ir nesukelia ilgalaikių pažeidimų.
Dažniausia bronchektazės priežastis
Kokia liga dažniausiai nulemia bronchektazę, priklauso nuo regiono. Vakaruose dažniausia priežastis yra cistinė fibrozė, o visame pasaulyje – tuberkuliozė. Vis dėlto ne visais atvejais pavyksta nustatyti pagrindinę kaltininkę.
Diagnozavimas
Pirmiausia gydytojas įvertina simptomus, išklauso plaučius, aptaria ligos istoriją. Jei kyla įtarimų dėl šios ligos, atliekami vaizdiniai tyrimai – dažniausiai kompiuterinė tomografija (KT) arba rentgeno nuotrauka, padedantys įvertinti bronchų būklę.
Kokie tyrimai atliekami?
- Krūtinės KT arba rentgenograma – leidžia nustatyti bronchų pažeidimus
- Kraujo ir skreplių tyrimai – padeda nustatyti infekciją
- Plaučių funkcijos testai – matuoja, kaip plaučiai atlieka savo darbą
- Genetiniai tyrimai – taikomi ieškant tam tikrų paveldimų ligų
- Prakaito chloridų testas – cistinės fibrozės diagnostikai
- Bronchoskopija – retai naudojama, leidžia iš arčiau apžiūrėti bronchus, pašalinti kliūtis ar paimti gleivių mėginius
Gydymas ir valdymas
Nors išgydyti bronchektazės visiškai neįmanoma, simptominis gydymas dažniausiai padeda sustabdyti ligos progresavimą, pagerina savijautą ir apsaugo nuo pavojingų komplikacijų. Pagrindinis tikslas – šalinti gleives, kontroliuoti infekcijas ir uždegimą.
- Antibiotikai – skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti, vartojami per burną ar leidžiami į veną, o kartais skiriami įkvepiamieji antibiotikai
- Makrolidų grupės vaistai – pasižymi uždegimą mažinančiu ir antibakteriniu poveikiu
- Skreplius skystinantys ir atkosėjimą lengvinantys vaistai
- Fizinė terapija – padeda lengviau pašalinti gleives, naudojama krūtinės perkusijos, kūno padėties keitimo terapija, kvėpavimo pratimai
- Medicininiai prietaisai – tokie kaip vibruojantys kvėpavimo prietaisai ar specialios liemenės, palengvinančios gleivių pasišalinimą
Retkarčiais, jei pažeistas nedidelis plaučių plotas, taikoma chirurgija, tačiau toks gydymas reikalingas labai retai.
Mityba sergant bronchektaze
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, neturi didelės įtakos gleivių kiekiui sergant šia liga. Svarbiausia – laikytis subalansuotos ir visavertės mitybos, nes kai kuriems pacientams sumažėja kūno masė arba kyla kitų su mityba susijusių problemų. Jei kilo rūpesčių dėl svorio ar mitybos, verta kreiptis į dietologą.
Kaip sumažinti ligos riziką?
- Reguliariai skiepytis nuo plaučių infekcijas sukeliančių ligų, tokių kaip kokliušas, gripas, pneumokokinė infekcija ar tymai
- Vengti aplinkoje esančių plaučius dirginančių medžiagų – cigarečių dūmų, garų, dulkių, cheminių medžiagų
- Kontroliuoti visas lėtines ligas, ypač susijusias su plaučiais, ir laikytis gydytojo rekomendacijų
Gyvenimas su bronchektaze
Nors liga neišgydoma ir pažeisti bronchai neatsistato, dauguma žmonių, laikydamiesi tinkamų gydymo principų, išvengia didelių gyvenimo kokybės praradimų. Reguliarus gydymas ir nuolatinė specialistų priežiūra padeda pasiekti kasdienybės stabilumą. Ligos eiga priklauso nuo pažeidimų masto, kartu esančių kitų susirgimų bei asmeninės reakcijos į gydymą. Kai kuriais atvejais reikia kasdien naudoti vaistus ar taikyti kvėpavimo pratimus, ypač sunkesnėse formose.
Galimos komplikacijos
- Kvėpavimo nepakankamumas – kai sutrinka deguonies patekimas į kraują ir organizmą
- Stiprus kraujavimas – stipriai pažeisti bronchų kraujagyslės gali imti kraujuoti, žmogus iškosėja kraujo
- Atsparumas antibiotikams – dažnai vartojant antibiotikus gali išsivystyti sunkiai gydomos infekcijos
Gyvenimo trukmė
Laikantis gydytojų rekomendacijų, dauguma sergančiųjų gyvena tiek pat ilgai, kaip ir nesergantieji. Didelę įtaką gyvenimo trukmei turi rūkymas bei sunkūs plaučių funkcijos sutrikimai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei kelias savaites vargina nuolatinis kosulys su gleivėmis arba jaučiate dusulį, būtina pasitarti su gydytoju. Po diagnozės būtina nuolat stebėti savo būklę ir atkreipti dėmesį į simptomų pokyčius:
- Pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis
- Padidėjo dusulys
- Juntate stiprų nuovargį
- Netekote svorio be aiškios priežasties
- Padidėjo gleivių kiekis arba jos pakeitė spalvą, atsirado kraujo pėdsakų
- Dingo apetitas
Kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos?
- Didelis kraujavimas iš kvėpavimo takų
- Skausmas krūtinės srityje
- Pasunkėjęs kvėpavimas, jaučiate deguonies trūkumą
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia buvo mano bronchektazės priežastis?
- Kaip galiu išvengti tolesnių pažeidimų?
- Kaip geriausiai valdyti ligos paūmėjimus?
- Kada turiu vėl apsilankyti patikrinimui?
- Kokie simptomai signalizuoja, kad reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
