Bronchogeninė cista – tai įgimtas darinys, susiformuojantis krūtinės ląstoje, kuris gali apsunkinti kvėpavimą ar ryjimą. Nors daugelis žmonių apie šią cistą sužino netikėtai, dažniausiai ji nustatoma atliekant rutininį krūtinės ląstos tyrimą. Tik pasiekus tam tikrą dydį ar atsiradus suspaudimui, bronchogeninės cistos ima sukelti nemalonius pojūčius ar simptomus.
Kas yra bronchogeninė cista
Bronchogeninės cistos priklauso mediastinum darinių grupei. Mediastinum – tai krūtinės ertmės vidurys, kuriame yra svarbūs organai ir didžiosios kraujagyslės, stemplė bei trachėja. Būtent šioje vietoje ir susiformuoja bronchogeninės cistos. Jos nėra paveldimos – cista atsiranda jau vaisiui vystantis gimdoje.
Cistos dydis gali labai skirtis – nuo kelių centimetrų iki keliolikos, ir dažniausiai iš pradžių nesukelia jokių pojūčių. Daugeliui žmonių ryškesni simptomai pasireiškia tik tada, kai cista paauga tiek, kad spaudžia aplinkinius audinius, dažniausiai sulaukus trečio ar ketvirto dešimtmečio.
Bronchogeninės cistos simptomai
- Užsitęsęs ar dažnas kosulys
- Rijimo pasunkėjimas (disfagija)
- Karščiavimas
- Balso prikimimas
- Padažnėjęs, paviršutiniškas kvėpavimas
- Švokštimas iškvėpiant
Simptomai pasireiškia bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai juos lemia cistos spaudimas trachėjai arba stemplei. Jei cista užsikrečia, atsiranda papildomų požymių. Kai kurios cistos aptinkamos atsitiktinai, nes nesukelia jokių juntamų negalavimų.
Kaip formuojasi bronchogeninės cistos
Šios cistos susidaro prenataliniu laikotarpiu, kai vaiko organai tik rutuliojasi. Nors tikslus jų atsiradimo mechanizmas nėra išaiškintas, manoma, kad tam tikri embrioninės plaučių sistemos vystymosi sutrikimai nulemia, ar cista formuosis. Jokios prevencijos priemonės šiuo metu nėra žinomos.
Komplikacijos, kurias sukelia bronchogeninės cistos
Šiedariniai gali sukelti sunkumų kvėpuojant arba ryjant, o jų uždegimas dažnai pablogina būklę. Pavojingiausia komplikacija – kai cistoje pradeda vystytis navikai. Jei cista užauga ir spaudžia širdį ar kvėpavimo takus, gali prireikti skubios pagalbos.
Bronchogeninių cistų diagnostika
Dažniausiai šios cistos aptinkamos atsitiktinai. Pavyzdžiui, planinės nėščiųjų echoskopijos metu galima pamatyti bronchogeninę cistą vaisiaus krūtinėje. Taip pat diagnozė nustatoma atlikus krūtinės rentgeno nuotrauką ar kitus tyrimus.
Dažniausi diagnostikos tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT): Leidžia detaliai įvertinti krūtinės vidurio struktūras ir geriau įžvelgti cistos dydį bei padėtį.
- Stemplės kontrastinis tyrimas: Peržiūrima stemplės eiga po kontrastinės medžiagos nurijimo, ypač jei cista spaudžia stemplę.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šis tyrimas padeda detaliai pamatyti minkštųjų audinių pokyčius.
Atskleidus cistą prenatalinio ar įprasto tyrimo metu, gydytojas parenka tolesnę stebėjimo arba gydymo taktiką, atsižvelgdamas į aplinkybes.
Bronchogeninių cistų gydymas
Cistų gydymo pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų sunkumo, cistos dydžio ir kitų veiksnių. Dažniausiai rekomenduojama cistą pašalinti chirurgiškai, nes tai užkerta kelią pavojingoms komplikacijoms.
Gydymas nėštumo metu
Nėščiosioms gydytojas atidžiai stebi cistos pokyčius. Jei randama labai didelė cista, dar iki gimstant atliekama procedūra – pašalinama dalis skysčio iš cistos, kad būtų sumažintas spaudimas vaisiaus širdžiai.
Retais atvejais cista kūdikiui gali užblokuoti kvėpavimo takus, todėl taikoma išskirtinė operacija – vadinama egz-utero intrapartum procedūra, kurios metu, dar prieš nukerpant virkštelę, chirurgas pašalina cistą kūdikiui per atvirą gimdą.
Naujagimių priežiūra ir gydymas
Gimusiam kūdikiui gali ir neprireikti iškart operuoti cistos – gydytojai stebi vaiko būklę per reguliarias apžiūras. Jei atsiranda simptomų ar cista didėja, tuomet sprendžiama, ar būtinas gydymas.
Gydymas kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems
Vyresniems vaikams bei suaugusiems dažniausiai siūloma chirurginė operacija. Gali būti taikomos įvairios technikos:
- Torakotomija: chirurgas įpjauna krūtinės sienelę (šone, nugaroje arba tarp šonkaulių), kad pašalintų cistą.
- Videoasistuojama krūtinės operacija (VATS): naudojamas specialus endoskopas, leidžiantis tiksliai lokalizuoti ir pašalinti cistą minimaliai invazyviai.
Galimos pooperacinės komplikacijos
- Širdies ritmo sutrikimai (dažnesni suaugusiems)
- Kraujagyslių užsikimšimai ar insultai
- Hematoma ar mėlynės
- Plaučių kolapsas ar alveolių neišsiplėtimas
- Pažeisti aplinkiniai organai, nervai ar kraujagyslės
- Kraujavimas ar vidinis kraujoplūdis
- Deguonies trūkumas kraujyje
- Ilgalaikis pooperacinis skausmas
- Kvėpavimo komplikacijos (pneumonija ir kt.)
- Pooperacinė infekcija
Kokios komplikacijos gali pasireikšti, priklauso nuo pasirinktos operacijos tipo ir individualios sveikatos būklės.
Prevencija
Bronchogeninių cistų išvengti neįmanoma, nes jų atsiradimas susijęs su ankstyvojo vaisiaus vystymosi ypatumais. Jokių specifinių rizikos veiksnių ar apsisaugojimo būdų nėra.
Ligos eiga ir prognozė
Jeigu bronchogeninė cista nekelia diskomforto ir nesiekia didelio dydžio, gydytojas dažniausiai stebi jos pokyčius per kartotinius rentgeno tyrimus ar kitus vaizdinimo metodus. Jei cista ima augti ar išsivysto komplikacijos, siūloma nedelsti ir ją pašalinti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- Nepranykstantis balso prikimimas
- Nuolat pasunkėjęs rijimas
- Dusulys, kvėpavimo sutrikimai
Tokie simptomai gali rodyti, jog bronchogeninė cista spaudžia kvėpavimo takus ar kitus gyvybiškai svarbius organus, todėl svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
