Šis vaistas yra sudėtinė priemonė, kuri apjungia dvi veikliąsias medžiagas: loratadiną ir pseudoefedriną. Loratadinas priskiriamas antihistamininių vaistų grupei ir dažnai vartojamas sezoninių alergijų, tokių kaip šienligė, simptomams mažinti. Dažniausi simptomai, kuriuos padeda sušvelninti šis vaistas, yra ašarojančios ir niežtinčios akys, sloga, čiaudulys.
Kaip veikia šios sudėties vaistas?
Loratadinas mažina organizmo reakciją į alergenus ir slopina histamino – cheminės medžiagos, sukeliančios alergijos simptomus – poveikį. Pseudoefedrinas, kita sudedamoji dalis, veikia kaip dekongestantas: jis mažina nosies gleivinės patinimą, palengvina kvėpavimą, padeda efektyviau pasišalinti sekretui iš ančių bei sumažina nosies užgulimą.
Dėl didelės pseudoefedrino dozės šis vaistas netinka jaunesniems nei 12 metų vaikams.
Vartojimas: ką svarbu žinoti?
- Šį vaistą reikia vartoti per burną, kaip nurodyta gydytojo, paprastai du kartus per parą (kas 12 valandų), užgeriant pilna stikline vandens.
- Tabletes būtina nuryti nepažeistas – jų negalima kramtyti, smulkinti ar laužyti, nes taip į organizmą patektų visa vaisto dozė iš karto ir padidėtų nepageidaujamų poveikių rizika.
- Vaisto rekomenduojamos dozės didinti ar vartoti dažniau, nei nurodyta, negalima.
- Prieš planuojant alerginius tyrimus rekomenduojama nutraukti vaisto vartojimą kelioms dienoms, nes preparatas gali paveikti tyrimų rezultatus.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant šį vaistą gali pasireikšti nedideli nepageidaujami poveikiai. Dažniausi iš jų yra burnos džiūvimas, nedidelis virškinimo sutrikimas, nemiga, svaigulys, galvos skausmas, nervingumas, sumažėjęs apetitas ar troškulys. Paprastai šie simptomai būna lengvi ir laikini.
Jeigu pasireiškia bet kuris iš šių simptomų ir jie nepraeina ar stiprėja, būtina pasitarti su gydytoju. Retai gali pasitaikyti rimtesni šalutiniai poveikiai: dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, drebėjimas, psichikos ar nuotaikos pokyčiai (pvz., sumišimas), šlapinimosi sutrikimai. Esant traukuliams, reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Nors sunkios alerginės reakcijos į šį vaistą yra labai retos, pasireiškus odos bėrimui, stipriam niežuliui ar patinimui (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), dideliam svaiguliui ar kvėpavimo pasunkėjimui, būtina tuoj pat ieškoti skubios medicinos pagalbos.
Pateikti ne visi galimi šalutiniai reiškiniai. Pajutus simptomų, kurie čia nepaminėti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Atsargumo priemonės
Pradėdami vartoti šį vaistą, informuokite gydytoją, jei anksčiau pasireiškė alergija loratadinui, pseudoefedrinui, desloratadinui ar kitiems dekongestantams, pvz., fenilefrinui. Taip pat labai svarbu pasakyti apie visas kitas alergijas ir apie buvusias nepageidaujamas reakcijas į panašaus poveikio vaistus.
Išsamiai informuokite gydytoją apie savo sveikatos būklę, ypač jei turite ar anksčiau sirgote inkstų ar kepenų ligomis, šlapinimosi sutrikimais (pvz., dėl padidėjusios prostatos), padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, širdies ligomis, skydliaukės sutrikimais arba glaukoma.
Vaistas gali sukelti svaigulį, kurį stiprina alkoholis ar kitos medžiagos. Pajutus svaigulį, venkite vairavimo, mechanizmų valdymo ar kitų dėmesio reikalaujančių užsiėmimų, kol įsitikinsite, kad tai saugu. Alkoholį rekomenduojama vartoti labai saikingai.
- Vyresni žmonės dažniau jaučia nereguliarų širdies plakimą, svaigulį, šlapinimosi sutrikimus, nemigą ar sumišimą. Šie simptomai didina griuvimo riziką.
- Nėštumo metu vaistą vartoti reikia tik būtiniausiu atveju, įvertinus laukiamą naudą ir galimą riziką.
- Veikliosios medžiagos patenka į motinos pieną, todėl žindančioms moterims būtina pasitarti su gydytoju.
Vaistų sąveika
Naudojant šį vaistą kartu su kitais vaistiniais ar augaliniais preparatais, gali keistis jų poveikis arba padidėti šalutinių reiškinių tikimybė. Visada svarbu informuoti gydytoją ar vaistininką apie visus vartojamus vaistus.
Ypač reikėtų vengti šio vaisto vartojimo kartu su MAO inhibitoriais, nes ši sąveika gali būti pavojinga sveikatai. Prieš pradėdami ar nutraukdami bet kurių vaistų vartojimą, visuomet pasitarkite su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
