Bronchospazmas – tai būklė, kai bronchų sienelių raumenys staiga susitraukia ir susiaurina kvėpavimo takus, taip apsunkindami deguonies patekimą į plaučius. Toks spazmas gali jaustis išgąsdinantis, ypač jei patiriate jį pirmą kartą – daugelis žmonių apibūdina jausmą tarsi neįmanoma įkvėpti pakankamai oro.
Kas yra bronchospazmas?
Bronchai – tai kvėpavimo takai, jungiantys trachėją su plaučiais. Kai jų raumenys netikėtai įsitempia, bronchų spindis susiaurėja ir oras ima sunkiau cirkuliuoti. Dėl to gali pasireikšti dusulys, švokštimas, spaudimas ar skausmas krūtinėje. Sumažėja organizmo aprūpinimas deguonimi.
Kas dažniausiai patiria bronchų spazmus?
Bronchospazmai gali ištikti bet kurį žmogų, tačiau dažniau jie pasireiškia astma, alergijomis ar kitomis plaučių ligomis sergantiems asmenims. Rizika padidėja ir mažiems vaikams, ir vyresniems nei 65 metų suaugusiesiems.
Kaip dažnai pasitaiko bronchospazmas?
Ši būklė nėra reta. Ji dažnai susijusi su astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), emfizema arba kvėpavimo takų infekcijomis.
Panašios būklės: kaip skiriasi bronchospazmas, laringospazmas ir astma?
Nors visos šios būklės veikia kvėpavimą, jos skiriasi. Bronchospazmas paveikia bronchus, o laringospazmas – balso stygas. Laringospazmas dažniausiai praeina pats per kelias minutes, tačiau jo metu trumpam visiškai užsidaro balso stygos, užkertant kelią orui patekti į plaučius.
Astma taip pat dažnai pasireiškia bronchospazmais, tačiau ne visi, patiriantys bronchų spazmą, serga astma. Tiek astma, tiek bronchospazmas išsivysto dėl jautrių ar uždegiminių kvėpavimo takų.
Bronchospazmo simptomai
- Spaudimas ar diskomfortas krūtinėje
- Dusulys arba sunkumas kvėpuojant
- Švokštimas
- Kosulys
- Sunku atlikti fizinį krūvį
- Nuovargis
- Galvos svaigimas
Kas sukelia bronchospazmus?
Piktybinė reakcija kvėpavimo takuose ir jų sudirginimas gali būti išprovokuoti įvairių veiksnių. Dažniausiai bronchų spazmus sukelia astma, tačiau pasitaiko ir kitų priežasčių:
- Bakterinės, virusinės arba grybelinės kvėpavimo takų ar plaučių infekcijos
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL
- Alergenai (dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.)
- Fizinis krūvis (fizinio krūvio išprovokuojamas bronchų spazmas)
- Cheminiai ar dirginantys garai (pvz., kvepalai)
- Šaltas oras
- Rūkymas arba garinimas
- Bendra nejautra (sunkaus pobūdžio narkozė)
Retais atvejais, kai kurie vaistai, skirti bronchų išsiplėtimui, gali sukelti priešingą efektą ir pabloginti spazmą – ši būklė vadinama paradoksiniu bronchospazmu.
Bronchospazmo diagnostika
Bronchų spazmą nustatyti gali gydytojas – dažniausiai atliekama apžiūra ir išklausinėjama apie jūsų sveikatos būklę bei įprastus simptomus. Kartais gali prireikti plaučių ligų specialisto konsultacijos.
Kokie tyrimai padeda nustatyti bronchų spazmą?
- Pulsoksimetrija – matuojamas deguonies kiekis kraujyje
- Spyrometrija – kvėpavimo jėgos ir srauto matavimas
- Plaučių tūrio matavimas – parodo, kiek oro telpa plaučiuose
- Plaučių difuzijos testas – įvertina, kaip efektyviai deguonis persiduoda iš plaučių į kraują
- Arterinio kraujo dujų tyrimai – nustato deguonies, anglies dvideginio kiekį ir kraujo pH
- Eukapninio savanoriško hiperventiliavimo testas – padeda nustatyti, ar bronchų spazmas provokuojamas fizinio krūvio
Norint nustatyti plaučių infekcijas ar kitas problemas, gali būti atliekami ir radiologiniai tyrimai, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija.
Gydymo būdai
Pirmasis žingsnis gydant bronchų spazmą dažniausiai būna bronchus plečiantys vaistai (broncholitikai). Jie gali būti naudojami inhaliatoriumi, purkštuvu arba tablečiu pavidalu. Sunkesniais atvejais gydytojas gali paskirti steroidų, kurie mažina kvėpavimo takų uždegimą.
Trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai
Taip vadinamieji „gelbėjimo“ inhaliatoriai veikia greitai (per minutes) ir palengvina dusulio priepuolius. Jų poveikis paprastai trunka iki šešių valandų.
Ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai
Tokių vaistų pagrindinis tikslas – sumažinti būsimų bronchų spazmo priepuolių riziką. Jie veikia ilgiau nei trumpi broncholitikai – iki 12 valandų, tačiau nelaikomi „greitos pagalbos“ priemone esant staigiam pablogėjimui.
Anticholinerginiai vaistai
Šie preparatai taip pat gali būti trumpalaikio arba ilgalaikio veikimo ir dažnai vartojami kaip papildoma priemonė.
Steroidai
Steroidai padeda sumažinti kvėpavimo takų uždegimą. Dažniausiai jie inhaliuojami, tačiau esant sunkiam paūmėjimui, gali būti skiriami ir tablečių forma arba kaip lašinės infuzijos.
Pagalba namuose
Jeigu ištiko bronchų spazmas, liaudiški metodai ar savarankiškas gydymas jo nepanaikins – būtina naudoti trumpai veikiantį inhaliatorių. Iš anksto diagnozuotiems žmonėms dažnai jau būna paskirtas bronchus plečiantis vaistas.
Tam tikri kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti bronchų spazmų pasikartojimo riziką, tačiau šie pratimai negali nutraukti žymaus priepuolio. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio režimo.
Profilaktika
Bronchų spazmo visiškai išvengti sudėtinga, tačiau keletas žingsnių padės sumažinti riziką:
- Vartokite pakankamai skysčių – tai mažina gleivių lipnumą
- Venkite rūkymo ir garinimo
- Prieš mankštą skirkite laiko apšilimui
- Ribokite fizinį aktyvumą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didelė ar lauke labai šalta
- Nuolat atnaujinkite skiepų tvarkaraštį, ypač jei esate vyresni nei 65 metų
Prognozė ir gyvenimas su bronchų spazmais
Gavus bronchų spazmo diagnozę, paprastai paskiriamas trumpai veikiantis bronchus plečiantis vaistas – jį vartojant simptomai dažniausiai praeina per kelias minutes. Kai kuriais atvejais skiriami ir ilgai veikiantys inhaliatoriai, siekiant užkirsti kelią pakartotiniams priepuoliams.
Tipinė bronchų spazmo trukmė – nuo savaitės iki dviejų. Gydytojas parinks vaistus, padedančius valdyti simptomus šiuo laikotarpiu.
Jei bronchų spazmas lieka negydytas arba yra labai sunkus, jis gali tapti pavojingas gyvybei. Tačiau laiku suteikus pagalbą, būklė dažniausiai greitai pagerėja.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei bronchų spazmo simptomai ilgai nepraeina ar pradeda lėtinai trukdyti kasdienį gyvenimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kreipkitės neatidėliodami, jei:
- Prastėja kvėpavimas, trūksta oro
- Krentate, jaučiate stiprų galvos svaigimą
- Atsirado kraujuojančių skreplių atsikosėjimas
- Krūtinės skausmas neleidžia tinkamai kvėpuoti
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
