Mėlynės – tai dažnas reiškinys, pasitaikantis kone kiekvienam žmogui bent kartą gyvenime. Nors dažniausiai jos išnyksta savaime, susidūrus su dažnomis, didelėmis ar sunkiau gyjančiomis mėlynėmis gali reikėti atidesnio stebėjimo ar net gydytojo konsultacijos.
Kas yra mėlynė?
Mėlynė, mediciniškai vadinama ekchimoze, yra po oda susikaupusių iš pažeistų smulkių kraujagyslių išsiliejusio kraujo pasekmė. Kai oda lieka sveika – nesužeista paviršiškai – matomas tik spalvos pokytis: nuo tamsiai mėlynos, raudonos iki gelsvai rudos spalvos. Kraujas nesiveržia į išorę, jis lieka po oda, todėl žaizdos, kaip tokios, nėra.
Kai kraujagyslės pažeidžiamos, organizmo ląstelės ima taisyti pažeistą vietą ir taip prasideda gijimo procesas. Tuo metu, kol kraujas pamažu įsisavinamas, galima stebėti įvairias mėlynės spalvų variacijas.
Mėlynių tipai
Skirtingi paviršiuje matomo kraujo išsiliejimo tipai turi atskirus pavadinimus:
- Hematoma – tai didesnė, guzelį ar patinimą kelianti kraujo sankaupa, kuri atsiranda dažniausiai po rimtesnių traumų, pvz., kritimo ar avarijos.
- Petechijos – itin mažos, iki 2 mm skersmens, raudonos ar violetinės taškeliai, kurie neišbąla prispaudžiant pirštu.
- Purpura – smulkesni nei ekchimozė, bet didesni nei petechijos kraujosruvos, dažniausiai taip pat matomos po oda.
Kas dažniausiai susiduria su mėlynėmis?
Mėlynės yra itin paplitusios ir gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui. Dažniausi kaltininkai – nukritimai, įvairios traumos, sporto sužeidimai ar medicininės procedūros.
Tam tikros sveikatos būklės ar gyvenimo būdo pasirinkimai padidina riziką:
- Kraujavimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija ar von Willebrando liga.
- Vitaminų C arba K trūkumas.
- Kepenų ligos ir onkologinės ligos.
- Mažas trombocitų kiekis kraujyje (trombocitopenija).
- Kraujo skystinimą skatinančių vaistų (antikoaguliantų) ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno ar naprokseno) vartojimas.
- Paveldima polinkis dažniau mėlynuoti.
Mėlynės simptomai
Mėlynės dydis, forma ir spalvos gali skirtis priklausomai nuo priežasties, susižalojimo vietos ar konkretaus mėlynės tipo. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- Skausmingumas ar jautrumas liečiant mėlynės vietą.
- Odos spalvos pasikeitimas: nuo rausvos, violetinės, melsvos iki rudos ar geltonos.
- Jei kraujo sankaupa didesnė – gali atsirasti patinimas ar matomas guzas (hematoma).
Kaip keičiasi mėlynės spalva?
Dažniausiai mėlynės pirmiausia atrodo raudonos arba mėlynos, vėliau tampa violetinės, rudos ar net juodos – ypač jei oda tamsesnė. Gijimo eigoje spalva gali keistis į žalią ar gelsvai rudą.
Kodėl atsiranda mėlynės?
Mėlynės atsiranda dėl pažeidžiamų ar trūkinėjančių smulkių kraujagyslių. Kai jos prakiūra ar prateka, kraujas išsilieja po oda ir suformuoja matomą dėmę, nes kelio į išorę nėra.
Priežastys, dėl kurių pažeidžiamos kraujagyslės:
- Fizinė trauma: smūgiai arba sumušimai.
- Odos senėjimas ir trapumas.
- Vartojami vaistai (pvz., kraują skystinantys, aspirinas, steroidai).
- Ligos ar gydymas, veikiantis trombocitų kiekį kraujyje (pvz., leukemija, autoimuniniai sutrikimai).
Kaip nustatomos mėlynės?
Dažniausiai užtenka išorinio apžiūrėjimo – mėlynės spalva, dydis ir simptomai aiškiai išduoda diagnozę. Kartais gydytojui prireikia papildomai išsiaiškinti dažnų ar sunkiai gyjančių mėlynių priežastį.
- Jei įtariama lūžis, gali būti atliekama rentgeno nuotrauka.
- Atliekami kraujo tyrimai siekiant įvertinti kraujo krešėjimą ir vitaminų kiekį.
Mėlynių gydymas
Dauguma mėlynių praeina savaime, nesukeldamos jokių ilgalaikių pasekmių. Visgi, norint sumažinti patinimą ir nemalonius pojūčius, galima padėti savo organizmui greičiau atsistatyti.
- Ilsėkite ir stenkitės pažeistą vietą laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas.
- Pirmas dvi paras po traumos naudokite šaltą kompresą ar ledo paketą (ne ilgiau 15 minučių vienu kartu, tarp sesijų darant pertraukas).
- Po 48 valandų galima naudoti šilumos kompresus ar elektrinį šildytuvą – tai skatina kraujotaką ir greitesnį kraujo įsisavinimą.
- Nuo skausmo tinka paracetamolis. Prieš naudojant NVNU preparatus verta pasitarti su gydytoju.
Kaip išvengti mėlynių?
- Pašalinkite namuose slydimui ar užkliuvimui pavojingus daiktus.
- Nepalikite baldų tarpduriuose ar praėjimuose.
- Įjunkite šviesą, jei judate tamsioje patalpoje.
- Pasirūpinkite, kad jūsų racione nestigtų būtinų vitaminų.
- Sportuojant ar važinėjant dviračiu, visuomet naudokite apsaugines priemones – šalmą, apsauginius paminkštinimus.
Kiek laiko gyja mėlynės?
Mėlynės gyja priklausomai nuo traumos dydžio, tipo ir vietos. Dauguma jų išnyksta maždaug per porą savaičių be ypatingų gydymo priemonių. Sunkesnės hematomos arba didelės mėlynės gali likti ir mėnesį ar ilgiau.
Kada kreiptis į gydytoją dėl mėlynės?
- Jei patinimas ar skausmas ilgai nedingsta arba stiprėja.
- Jeigu mėlynė praėjus dviem savaitėms nepraeina ar kartojasi toje pačioje vietoje.
- Jei dažnai atsiranda didelės ar sunkios mėlynės be aiškios priežasties.
- Kai pastebite guzelį po oda toje vietoje, kur susidarė mėlynė.
- Jei kartu pasitaiko kraujavimas iš nosies, kraujas šlapime ar su išmatomis.
- Jeigu pasitaiko juoda mėlynė aplink akis kartu su regos pablogėjimu.
Klausimai gydytojui
- Kodėl dažnai mėlynuoju?
- Ar reikia kraujo tyrimų, kad išsiaiškinti mėlynių priežastį?
- Kaip galėčiau sumažinti riziką susižeisti?
- Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį?
Trumpa informacija apie ekchimozės kodą
Ekchimozei tarptautinėje ligų klasifikacijoje priskiriamas kodas R58 pagal ICD-10.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
