Jo korektiškas lietuviškas pavadinimas būtų: „Hiso pluošto kojyčių blokada: priežastys, simptomai ir gydymas“

Pluoštelio šakos blokada – tai širdies elektrinio impulso eigos sutrikimas, dėl kurio širdies ritmas tampa nereguliarus. Ši būklė dažnai nustatoma įvairiame amžiuje, dažniau pasitaiko vyresniems ir turintiems kitų širdies negalavimų asmenims.

Kas yra pluoštelio šakos blokada?

Pluoštelio šakos blokada reiškia, jog dalis širdies elektrinių signalų kelio yra užblokuota ar sutrikdyta. Dėl šio sutrikimo elektrinis impulsas nepasiekia vienos ar abiejų skilvelių laiku, tad skilveliai nebesitraukia sinchroniškai. Tokia širdies elektrinės sistemos problema sukelia nenormalų ritmą.

Kaip dažnai pasitaiko pluoštelio šakos blokada?

Su amžiumi rizika patirti pluoštelio šakos blokadą didėja. Dešiniosios pluoštelio šakos blokada aptinkama dažniau nei kairiosios: apie 0,8 % 50-mečių, o tarp aštuoniasdešimtmečių – net iki 11,3 %. Kairioji pluoštelio šakos blokada sudaro nuo 0,06 % iki 0,1 % visos populiacijos, tačiau tarp sergančiųjų širdies nepakankamumu jos pasitaiko maždaug trečdaliui.

Pluoštelio šakos blokados rūšys

  • Dešinioji pluoštelio šakos blokada (DPŠB): Elektrinio impulso perdavimas į dešinįjį skilvelį yra sutrikęs, todėl pirmiau susitraukia kairysis skilvelis, o dešinysis vėluoja.
  • Kairioji pluoštelio šakos blokada (KPŠB): Impulsas į kairįjį skilvelį vėluoja, o dešinysis susitraukia pirmiau. Dažnai ši forma susijusi su kitomis širdies ligomis ir gali paveikti širdies darbo efektyvumą.
  • Jei pažeistos abi pluoštelio šakos, širdies elektrinis impulsas nuo viršutinių kamerų į apatinę dalį nebeperduodamas, o tai lemia itin lėtą širdies ritmą ir rimtus sveikatos sutrikimus.

Kas gali turėti pluoštelio šakos blokadą?

Ši širdies ritmo problema gali kilti bet kam, tačiau dažniau ji nustatoma vyresniems žmonėms ar tiems, kurie turi kitų širdies ligų. Didelė rizika – sergantiems širdies raumens, vožtuvų, kraujotakos ar aukšto kraujospūdžio ligomis.

Kaip pluoštelio šakos blokada veikia organizmą?

Pluoštelio šakos yra dalis sistemos, valdžiusios širdies susitraukimus. Pažeidus dešiniąją šaką, kairysis skilvelis susitraukia pirmiau. Kairiosios šakos blokada dažniausiai indikuoja rimtas širdies ligas ir apsunkina kraujo išstumimą į kūną, nes skilveliai veikia nesinchroniškai. Esant abiejų šakų blokadai, ženkliai lėtėja širdies ritmas ir vystosi rimti organizmo veiklos sutrikimai.

Pluoštelio šakos blokados priežastys

  • Įgimtos širdies ydos
  • Širdies raumens išsiplėtimas (dilatacinė kardiomiopatija)
  • Infarktas
  • Koronarinė širdies liga
  • Širdies nepakankamumas
  • Širdies uždegimas (miokarditas)
  • Širdies vožtuvų pažeidimai
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Širdies raumens sustorėjimas (hipertrofinė kardiomiopatija)
  • Kitoks širdies raumens nusilpimas ar standėjimas

Dešinioji pluoštelio šakos blokada gali išsivystyti dėl plaučių ligų: lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių embolijos ar plaučių arterinės hipertenzijos. Kartais pluoštelio šakos blokada nustatoma ir visiškai sveikam žmogui – be aiškios priežasties.

Pluoštelio šakos blokados simptomai

Dažniausiai ši būklė nesukelia akivaizdžių požymių. Jei simptomai pasireiškia, dažniausiai jie yra šie:

  • Svaigimas
  • Nualpimas arba silpnumo pojūtis (presinkopė)

Jei užblokuotos abi šakos, galimi šie simptomai:

  • Nereguliarus širdies plakimas
  • Dusulys
  • Sulėtėjęs širdies ritmas

Simptomų tikimybė didėja turint kitų širdies ligų, abipusę pluoštelio šakos blokadą ar esant ryškiam blokados sunkumui.

Kaip nustatoma pluoštelio šakos blokada?

  • Elektrokardiograma (EKG): Tai neskausmingas tyrimas, kuriuo užfiksuojama širdies elektrinių impulsų eiga. EKG leidžia nustatyti, kurioje pusėje susidarė pluoštelio šakos blokada.
  • Echokardiograma: Specialus ultragarso tyrimas pateikia širdies kamerų ir vožtuvų vaizdus. Taip gydytojas gali įvertinti širdies judesius ir ritmą, nustatyti gretutines ligas.

Dažnai papildomai atliekami kraujospūdžio matavimai, kraujo tyrimai cholesterolio kiekiui, širdies kraujagyslių ištyrimas ar fizinio krūvio mėginiai širdies būklei įvertinti. Jei yra plaučių ligų įtarimas, skiriami plaučių funkcijos tyrimai.

Pluoštelio šakos blokados gydymas

Kai simptomų nėra ir nesergama gretutinėmis ligomis, gydymas dažnai nereikalingas. Jei nustatomi širdies funkcijos sutrikimai, gali būti paskirti vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar širdies nepakankamumo simptomams mažinti.

Esant sąmonės praradimo epizodams ar gręsiančiai gyvybei, rekomenduojamas širdies stimuliatorius. Prietaisas, įdėtas po oda, padeda išlaikyti pastovų širdies ritmą.

Jei sergama širdies nepakankamumu ar ryškia kardiomiopatija, gali būti taikoma širdies resinchronizacijos terapija – į paciento širdį įdedamas dviejų skilvelių stimuliatorius, kuris užtikrina vienalaikius širdies susitraukimus ir mažina dusulį bei kitus simptomus.

Kaip mažinti pluoštelio šakos blokados riziką?

  • Subalansuota mityba, naudingos širdžiai
  • Reguliari aerobinė mankšta
  • Sveiko kūno svorio išlaikymas
  • Blogojo cholesterolio kontrolė
  • Rūkymo nutraukimas
  • Kraujospūdžio reguliavimas, jei jis padidėjęs
  • Periodinės sveikatos patikros

Kiti širdies sutrikimai, tokie kaip infarktas, išeminė širdies liga ar nepakankamumas, didina riziką, ypač kartu su naujai atsiradusia kairiojo pluoštelio šakos blokada ir krūtinės skausmu – tai gali būti rimtos būklės ženklas.

Gyvenimo perspektyvos sergant pluoštelio šakos blokada

Miokardo pluoštelio šakos blokada išlieka visą gyvenimą – jos būklė gali likti nepakitusi arba su laiku progresuoti. Jei nėra kitų širdies ligų, dažnai ji neturi didelės įtakos sveikatai ar gyvenimo trukmei. Tačiau esant gretutinėms širdies ligoms, jos eiga gali pablogėti, simptomai išryškėti labiau.

Kasdienis gyvenimas ir rekomendacijos

Gavus pluoštelio šakos blokados diagnozę, apie tai būtina informuoti kiekvieną gydytoją, pas kurį lankotės. Tai svarbu, jei planuojamas fizinio krūvio mėginys, ištinka ūmi širdies problema ar reikalinga operacija dėl kito širdies sutrikimo. Pravartu su savimi turėti EKG kopiją, kad prireikus ją galėtumėte parodyti gydytojui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei atsiranda naujų simptomų ar anksčiau buvę ženklai paaštrėja. Nedelsiant iškvieskite medikus, jei jaučiate krūtinės skausmą, stiprų nuovargį, apalpimo pojūtį, prarandate sąmonę arba pasunkėja kvėpavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *