Širdinė, arba širdies astma – tai kvėpavimo sutrikimas, kurį sukelia skysčių kaupimasis plaučiuose, o ne alerginės reakcijos ar uždegimas, kaip būna sergant bronchų astma. Paprastai ši būklė pasireiškia žmonėms, kurių kairioji širdies pusė nesugeba tinkamai išstumti kraujo, todėl padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse ir jose ima kauptis skysčiai. Nors žodis „astma“ siejamas su kvėpavimo takų ligomis, šiuo atveju pagrindinė problema prasideda dėl širdies veiklos sutrikimo.
- 1.Skirtumai tarp bronchų ir širdinės astmos
- 2.Ką veikia širdinė astma organizme
- 3.Širdinės astmos rizikos veiksniai
- 4.Širdinės astmos simptomai
- 5.Kodėl išsivysto širdinė astma
- 6.Širdinės astmos nustatymas
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Kaip galima sumažinti širdinės astmos riziką?
- 9.Perspektyvos ir ligos eiga
- 10.Kiek laiko trunka širdinė astma?
- 11.Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra
Skirtumai tarp bronchų ir širdinės astmos
Tiek bronchų, tiek širdinė astma pasireiškia dusuliu, švokštimu ar kosuliu, tačiau jų kilmė skiriasi. Bronchų astma išsivysto dėl ilgalaikio kvėpavimo takų uždegimo – kvėpuojant dulkėmis, teršalais ar kitais dirgikliais. Tuo tarpu širdinė astma – pasekmė širdies nepakankamumo, kai skysčiai užsistovi plaučiuose, todėl apsunkinamas kvėpavimas.
Ką veikia širdinė astma organizme
Širdinės astmos metu kvėpavimo sunkumai dažniausiai paaštrėja atsigulus, nes tada skysčiai dar labiau pasiskirsto plaučiuose. Daugelis žmonių pastebi, kad kvėpuoti lengviau pusiau sėdint ar atsistojus. Ligai progresuojant, kartais užtenka nedidelio fizinio krūvio arba net poilsio būsenoje, kad prasidėtų dusulys.
Širdinės astmos rizikos veiksniai
- Padidėjęs kraujospūdis
- Cukrinis diabetas
- Širdies vožtuvų ligos
- Krūtinės angina (skausmas krūtinėje)
- Persirgtas miokardo infarktas
Širdinės astmos simptomai
- Dusulys, ypač naktį, prabundant nuo oro trūkumo po kelių valandų miego
- Švokštimas kvėpuojant
- Kosulys, kuris gali būti sausas, su gleivėmis ar net su kraujo priemaiša
Kodėl išsivysto širdinė astma
Šiai būklei atsirasti pagrindinė priežastis – širdies nepakankamumas. Sutrikus širdies darbui, padidėja kraujo spaudimas plaučių kraujagyslėse, vystosi plaučių hipertenzija ir edema. Dėl to kvėpuoti tampa vis sunkiau, ypač horizontalioje padėtyje.
Širdinės astmos nustatymas
Diagnozuodami širdinę astmą, gydytojai remiasi išsamaus ligos aprašymo, fizinės apžiūros ir įvairių tyrimų rezultatais.
Atliekami tyrimai
- Kraujo tyrimai
- Šlapimo tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG)
- Echokardiograma (širdies echoskopija)
- Krūtinės ląstos rentgenas
- Kardiorespiracinio pajėgumo testas
- Širdies kateterizacija
- Širdies kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymo galimybės
Širdinės astmos gydymas skiriasi nuo bronchų astmos, nes čia nereikalingi įprasti kvėpavimo takų plečiantieji. Svarbiausia – valdyti širdies nepakankamumo priežastį ir pasekmes.
- Fizinis aktyvumas, pritaikytas pagal būklę
- Vaistai, skirti širdies veiklai gerinti
- Kardiologinė reabilitacija
- Implantuojamas defibriliatorius
- Dvikamienis širdies stimuliatorius
- Kairiojo skilvelio pagalbinis aparatas
- Širdies persodinimas
Taikomi vaistai
- Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI)
- Beta adrenoblokatoriai
- Diuretikai („šlapimą varantys“ vaistai)
- Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai
- Aldosterono antagonistai
- SGLT2 inhibitoriai
Vaistų sukeliami šalutiniai poveikiai
- AKFI gali sukelti sausą kosulį, galvos svaigimą, nuovargį, galvos skausmą
- Beta adrenoblokatoriai – pykinimą, mieguistumą, svaigulį, kartais nuotaikos prislėgtumą
Kaip galima sumažinti širdinės astmos riziką?
Svarbiausia – rūpintis širdies sveikata, nes kuo mažesnė širdies nepakankamumo rizika, tuo mažesnė ir širdinės astmos tikimybė.
- Laiku gydyti lėtines ligas (pvz., aukštą kraujospūdį, diabetą)
- Išlaikyti normalų kūno svorį
- Kuo mažiau stresuoti
- Rinktis reguliarią fiziškai aktyvią veiklą
- Valgyti subalansuotą, širdžiai naudingą mitybą (daug daržovių, vaisių)
- Nevartoti tabako gaminių
- Riboti alkoholio kiekį arba jo visai nevartoti
- Nevartoti žalingų medžiagų
Perspektyvos ir ligos eiga
Širdies nepakankamumas, dėl kurio išsivysto širdinė astma, paprastai ilgainiui progresuoja. Laikui bėgant simptomai sustiprėja ir gali pablogėti netikėtai. Kiekvieno žmogaus būklė unikali, tačiau gyvenimo būdo keitimas ir tinkamai parinktas gydymas leidžia ilgai išlikti aktyviam.
Vėlyvose stadijose dusulys gali pradėti kamuoti net būnant visiškoje ramybėje – tai jau pažengęs širdies nepakankamumas. Prieš pasiekiant šią stadiją, svarbu aptarti su artimaisiais ir medikais numatomą ateities priežiūrą ir tolimesnius veiksmus, jei kvėpavimas taps labai sunkus.
Kiek laiko trunka širdinė astma?
Širdinė astma dažniausiai išlieka tol, kol vargina ją iššaukianti širdies liga. Paprastai priežastinė širdies nepakankamumo būklė yra neišgydoma, tačiau pasirinkus veiksmingiausias gydymo galimybes, galima ilgam pagerinti savijautą.
Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra
Kad simptomai būtų lengvesni ir gyvenimo kokybė – geresnė, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų. Svarbu laiku gydyti visas ligas, galinčias paaštrinti širdies nepakankamumą, ir vengti druskos pertekliaus maiste. Taip pat – nuolat vartoti paskirtus vaistus.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei simptomai staiga pasunkėja arba atsiranda naujų
- Jei padažnėja dusulys
- Kojos pradeda tinti
- Netikėtai greitai didėja kūno svoris
- Atsiranda sunkumų užmigti ar išsilaikyti gulint
- Nieko nesinori valgyti
Klausimai gydytojui per konsultaciją
- Kokios gydymo galimybės būtų geriausios mano atveju?
- Kokį fizinį aktyvumą galėčiau pasirinkti?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis pakartotinėms apžiūroms?
