Centrinė serozinė retinopatija – tai būklė, kai už tinklainės akyje kaupiasi skystis. Šis skystis prasiskverbia iš gilesnio kraujagyslinio sluoksnio, vadinamo gyslaine, ir dažniausiai sukelia tinklainės atsisluoksniavimą. Tokie pokyčiai gali lemti regėjimo sutrikimus ar net regėjimo praradimą.
- 1.Kas yra centrinė serozinė retinopatija?
- 2.Centrinės serozinės retinopatijos simptomai
- 3.Centrinės serozinės retinopatijos priežastys
- 4.Kas dažniau susiduria su šia liga?
- 5.Kaip nustatoma centrinė serozinė retinopatija?
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Ką galite padaryti patys?
- 8.Kada kreiptis į gydytoją?
- 9.Ligos eiga ir prognozė
Kas yra centrinė serozinė retinopatija?
Tinklainė yra jautrus šviesai audinys akies dugne, kuris fiksuoja vaizdus ir siunčia signalus į smegenis. Kai už tinklainės susikaupia skystis, vaizdo suvokimas gali sutrikti. Ši būklė gali būti vadinama ir kitais pavadinimais: centrinė serozinė chorioretinopatija arba centrinė serozinė choroidopatija.
Ši liga nėra labai dažna – ji pasireiškia maždaug 10 žmonių iš 100 000, tačiau rizika priklauso ir nuo lyties, ir nuo kitų individualių veiksnių.
Centrinės serozinės retinopatijos simptomai
Sergant šia akies liga, vienu metu gali būti pažeista viena arba abi akys. Dažniausi simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Regos neryškumas, primenantis dėmę ar debesėlį centro zonoje
- Tamsus taškas regėjimo centre
- Matymo pritemimas ar suprastėjusi regos kokybė
- Baltiesiems objektams atsiranda gelsvas ar rusvas atspalvis
- Objektai atrodo mažesni arba nutolę toliau nei yra iš tikrųjų
- Linijos tampa išlenktos ar banguotos, nors iš tiesų yra tiesios
Kartais žmonės gali net nejausti aiškių simptomų, nors liga jau vystosi.
Centrinės serozinės retinopatijos priežastys
Nors tikslus susirgimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, pastebėta, kad stresas vaidina itin svarbų vaidmenį. Esant stresui, organizme padidėja kortizolio – streso hormono – kiekis, o jis gali skatinti uždegiminius procesus ir skysčio kaupimąsi akyje. Rizika padidėja žmonėms, kurie patiria didelį stresą ar turi sunkumų su jo valdymu.
Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – tam tikrų vaistų (ypač kortikosteroidų) vartojimas. Šie vaistai skiriami uždegimams gydyti, tačiau jų šalutinis poveikis gali paskatinti ir centrinės serozinės retinopatijos vystymąsi.
Kas dažniau susiduria su šia liga?
- Vyrams nuo 30 iki 50 metų amžiaus
- Žmonėms, sergantiems trumparegyste
- , kurie naudoja tam tikrus vaistus, ypač steroidines medžiagas
Be to, riziką padidina autoimuninės ligos, pavyzdžiui, vilkligė ir reumatoidinis artritas, širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas kraujospūdis, infekcija Helicobacter pylori bakterija, inkstų ligos (kaip glomerulonefritas), nėštumas, miego sutrikimai (nemiga ar miego apnėja), taip pat kai kurie vaistai kvėpavimui ar kraujotakai gerinti.
Kaip nustatoma centrinė serozinė retinopatija?
Pastebėjus bet kokius regėjimo pokyčius svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją ar akių ligų specialistą. Gydytojas detaliai išanalizuos jūsų simptomus bei atliks akių apžiūrą. Dažniausiai papildomai skiriami specializuoti tyrimai:
- Fluorescencinė angiografija – įvedus dažą į rankos veną, fotografuojamos akies kraujagyslės, galima pamatyti, kuriose vietose vyksta skysčio pratekėjimas
- Optinė koherentinė tomografija (OKT) – tai akies dugno tyrimas trimatėje vaizdo projekcijoje, leidžiantis įvertinti tinklainės storį, pabrinkimą ir atsisluoksniavimus
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų centrinė serozinė retinopatija praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius, todėl neretai taikoma stebėsena. Gydytojas periodiškai kartos tyrimus, kad įsitikintų, ar skystis pasisavinamas ir būklė taisosi.
Dažnai rekomenduojama nutraukti ar pakeisti tuos vaistus, kurie gali skatinti ligos vystymąsi, ir pasirūpinti emocine sveikata – mažinti stresą.
Jeigu liga nepraeina ilgiau arba skystis užsilaiko, gali būti skiriamas specialus gydymas:
- Medikamentai: vaistai, lėtinantys naujų kraujagyslių augimą ar mažinantys skysčių kaupimąsi
- Fotodinaminė terapija – į veną suleidžiamas specialus vaistas, kuris, apšvietus šaltu lazeriu, uždaro pratekėjimo vietas
- Kitų tipų lazeriniai gydymo metodai: gali būti naudojamas tiek kaitrus, tiek mikropulsinis lazeris, kurie užveria skysčio nutekėjimo kanalus tinklainėje
Ką galite padaryti patys?
Norint pagerinti būklę ir išvengti pablogėjimo, svarbu laikytis kelių gyvenimo būdo rekomendacijų:
- Užtikrinkite bent septynių valandų miegą kasdien
- Mažinkite kofeino, alkoholio ir kortikosteroidų vartojimą
- Reguliariai skirkite laiko poilsiui ir streso mažinimui – padeda fizinis aktyvumas, meditacija, bendravimas su artimaisiais ar specialisto konsultacijos
Jei jaučiate regėjimo suprastėjimą, galite ieškoti paramos grupių, pasikalbėti su artimaisiais ar specialistais, o kasdienybėje naudoti specialias priemones, padedančias atlikti įprastus darbus saugiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus bet kokius regos pokyčius, svarbu pasitarti su gydytoju ar akių specialistu. Nors ši liga dažnai praeina savaime, negydoma ji gali progresuoti ir padaryti ilgalaikę žalą regėjimui. Be to, vizualiniai sutrikimai kartais yra kitų organizmo ligų simptomas.
Ligos eiga ir prognozė
Daugumai pacientų susikaupęs skystis pasisavinamas natūraliai, o regėjimas palaipsniui grįžta į ankstesnį lygį. Vis dėlto, jei būklė užsitęsia, gali prireikti gydymo. Retais atvejais gali likti nuolatiniai regos pakitimai ar pažeidimai.
Ši liga gali pasikartoti tiek toje pačioje, tiek kitoje akyje, todėl rekomenduojama reguliariai lankytis pas akių gydytoją, kad būtų užtikrinta tinkama būklės stebėsena.
