Vyšnios raudonumo angiomomis vadinami nedideli, ryškios spalvos odos dariniai, kurie dažniausiai pastebimi ant liemens, rankų bei kojų. Jie priskiriami gerybinėms odos kraujagyslių ataugoms, kurios dažniausiai pasirodo su amžiumi ir nesukelia žalos sveikatai.
- 1.Kas yra vyšninė angioma?
- 2.Vyšninės angiomos pavadinimų įvairovė
- 3.Kaip skiriasi angioma ir hemangioma?
- 4.Kas gali susidurti su vyšninėmis angiomis?
- 5.Ar vyšninės angiomos pavojingos?
- 6.Vyšninių angiomų simptomai
- 7.Priežastys, dėl kurių atsiranda vyšninės angiomos
- 8.Kaip atpažįstamos vyšninės angiomos?
- 9.Vyšninių angiomų gydymas ir šalinimas
- 10.Prevencija – ar galima išvengti?
- 11.Gyvenimas su vyšninėmis angiomis
Kas yra vyšninė angioma?
Vyšninės angiomomis vadinamos apvalios, kelių milimetrų skersmens dėmelės, savo spalva primenančios vyšnią – nuo šviesiai raudonos iki tamsios. Šios kraujagyslių kilmės ataugos dažniausiai atsiranda grupėmis. Su amžiumi šios dėmelės atsiranda vis dažniau, ypač žmonėms virš 30 metų, o vyresni nei 75 metų asmenys su jomis susiduria itin dažnai.
Vyšninės angiomos pavadinimų įvairovė
Vyšnines angiomomis galite išgirsti vadinamų ir kitaip – Campbell de Morgan dėmėmis arba seniliomis angiomomis, jei jos aptinkamos vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip skiriasi angioma ir hemangioma?
Nors vyšninės angiomos ir vyšninės hemangiomos vizualiai labai panašios, jas sudaro skirtingos ląstelės. Angiomos susiformuoja tiek iš kraujagyslių, tiek iš limfagyslių, o hemangiomos sudarytos tik iš kraujagyslių. Įprastai angiomos atsiranda suaugusiems, o hemangiomų daugiau matoma vaikystėje ar net kūdikystėje.
Kas gali susidurti su vyšninėmis angiomis?
Panašios odos dėmelės gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmogui, nepriklausomai nei nuo lyties, nei nuo rasės. Pastebėta, jog dažniausia jos atsiranda vyresnio amžiaus asmenims, tačiau taip pat būdingos ir sveikiems žmonėms, ir turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Ar vyšninės angiomos pavojingos?
Šios odos ataugos visiškai nepavojingos ir nesiejamos su onkologinėmis ligomis. Dažnai žmonės jas gali supainioti su apgamais ar odos vėžiu, tačiau vyšninės angiomos nėra piktybinės, jų šalinti dėl sveikatos priežasčių neverta.
Vyšninių angiomų simptomai
Šios odos pažaidos dažniausiai atrodo kaip mažos, apvalios dėmelės, kurių skersmuo – apie 1–5 mm. Jų spalva nuo šviesiai iki tamsiai raudonos, dažnai dėmeles supa šviesesnė zona, jos būna pavienės arba susitelkusios į grupeles. Paprastai vyšninės angiomos nesukelia jokių pojūčių.
Kada gali niežėti oda?
Vyšninės angiomos paprastai nepasireiškia niežuliu ir nedirgina odos. Jei atsiranda niežulys šalia ataugos, odos geriau netrinti ir nebraižyti, nes tai gali paskatinti kraujavimą ar infekciją. Dažnesnės niežulio priežastys šioje vietoje: alergija, spuogai, sausėjimas, vėjaraupiai ar juostinė pūslelinė. Jei niežulys nepraeina, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Priežastys, dėl kurių atsiranda vyšninės angiomos
Šių darinukų tiksli atsiradimo priežastis nėra žinoma, bet žinoma, kad juos formuotis gali skatinti:
- natūralus senėjimas,
- hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu,
- genetinės mutacijos,
- kontaktas su tam tikrais chemikalais (azoto garai, bromidai, butoksietanolis).
Kodėl nėščiosios dažniau susiduria su vyšninėmis angiomis?
Nors aiški priežastis nėra nustatyta, būtent nėštumo metu moterų oda dažnai pasipuošia šiomis raudonomis dėmelėmis. Tam gali turėti įtakos hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs prolaktino kiekis. Įprastai po gimdymo angiomos gali sumažėti arba visai pranykti.
Kaip atpažįstamos vyšninės angiomos?
Dažniausiai gydytojui užtenka apžiūrėti odą – papildomų tyrimų šiai diagnozei nereikia.
Vyšninių angiomų gydymas ir šalinimas
Specialaus gydymo šios dėmelės nereikalauja, nes yra nekenksmingos. Tačiau jei jų išvaizda jums nepatinka ar dažnai traumuojate jas (pavyzdžiui, skusdamiesi jos lengvai užkliūna ir ima kraujuoti), galima jas pašalinti.
Ką daryti, jei angioma kraujuoja?
Jei ataugos vietoje atsirado žaizdelė ir pradėjo kraujuoti, svarbu ją gerai nuplauti, patepti antibakteriniu tepalu ir aprišti tvarsčiu, kad sumažintumėte infekcijos riziką.
Ar galima vyšninę angiomą pašalinti namuose?
Namuose šalinimo nereikėtų bandyti dėl galimos infekcijos ar rando rizikos – procedūrą turėtų atlikti tik gydytojas ar specialiai apmokytas specialistas. Dažniausiai po pašalinimo vietoje gali likti nedidelis randas.
Kaip šalinamos vyšninės angiomos?
- Elektrokoaguliacija (pašalinimas elektrine adata),
- skysto azoto procedūros (šalčio poveikis),
- lazerinė korekcija.
Ar pašalintos angiomos gali ataugti?
Nors dažniausiai pašalintos vyšninės angiomos neatauga, kartais naujos gali vėl atsirasti. Jos išlieka saugios, todėl jų nereikia baimintis.
Prevencija – ar galima išvengti?
Tikslių būdų, kaip užkirsti kelią vyšninėms angioms, nėra, nes jų susidarymo priežastys ne visai aiškios. Rekomenduojama vengti kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis – azoto garais, bromidais ir butoksietanoliu, kurie laikomi galimais provokuojančiais faktoriais.
Gyvenimas su vyšninėmis angiomis
Šios odos ataugos laikomos visiškai nepavojingomis ir dažniausiai jokios įtakos sveikatai neturi. Jei jie jums netrukdo ir nėra traumuojami, gydyti jų nereikia.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis pas gydytoją pravartu tik tuomet, jei angiomos nuolat traumuojamos, nuolat kraujuoja ar tiesiog jas norisi pašalinti dėl išvaizdos nerimo. Gydytojas padės nuspręsti dėl tinkamiausio šalinimo ar paaiškins priežiūros subtilybes. Šis vizitas taip pat naudingas, jei kyla abejonių, ar odos pakitimas išties gerybinis.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kaip atskirti – ar ši dėmė tikrai vyšninė angioma, o ne piktybinis darinys?
- Kaip turėčiau prižiūrėti odą, kad sumažinčiau traumavimo pavojų?
- Kokie yra šalinimo būdai ir ar jų metu lieka randai?
