Vėjaraupiai: priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

Vėjaraupiai – tai užkrečiamas virusinis susirgimas, kurio pagrindinis požymis yra daug mažų, niežtinčių pūslelių atsiradimas ant odos. Šią ligą sukelia varicella-zoster virusas. Šiuolaikinėje visuomenėje vėjaraupiai pasitaiko vis rečiau, nes nuo jų saugo vakcina, tačiau nėra amžiaus ribos, kuri apsaugotų nuo susirgimo – vėjaraupiais gali užsikrėsti ir suaugusieji, ir vaikai, ypač jei jie nėra paskiepyti.

Kas yra vėjaraupiai?

Vėjaraupiai visada buvo laikomi vaikų liga – iki pirmosios vakcinos įdiegimo 1990-aisiais šia liga persirgdavo beveik kiekvienas vaikas. Įprastai vėjaraupių protrūkiai kyla vaikams nuo 3 iki 6 metų, tačiau susirgti gali ir vyresni žmonės, jei vaikystėje liga jų neaplankė ar jie negavo vakcinos. Pasaulyje nuo vėjaraupių apsaugota didžioji dalis vaikų, nes ši vakcina įtraukta į įprastą skiepų kalendorių – tai lėmė net 90 proc. sumažėjusį sergamumą.

Jeigu persirgote vėjaraupiais, jūsų organizmas jau turi imuninių antikūnų, todėl antrąkart liga paprastai neatsikartoja. Tačiau neskiepytas žmogus gali užsikrėsti bet kuriame amžiuje. Suaugusiojo vėjaraupiai dažnai būna sunkesni nei vaikų, todėl geriau persirgti vaikystėje arba pasiskiepyti ir taip išvengti infekcijos.

Vėjaraupių bėrimo raida

Vėjaraupiams būdingas ypatingas bėrimas, kurio eiga skirstoma į tris pagrindinius etapus:

• Pirma stadija: ant odos pasirodo raudonos, iškeltos dėmelės bei mazgeliai, dažniausiai veide ir liemens srityje.
• Antra stadija: dėmelės virsta pūslelėmis, užpildytomis skaidriu ar pienišku skysčiu. Šis etapas trunka apie 1–2 dienas, per kurias pūslės gali trūkti.
• Trečia stadija: pūslelės vėliau pasidengia šašais, kurie po kelių dienų nukrenta.

Paprastai ant vieno žmogaus odos tuo pat metu matyti visos bėrimo stadijos – naujos dėmelės, pūslės ir jau gyjančios šašais. Visas bėrimas išsilaiko iki 10 dienų.

Kaip plinta vėjaraupiai?

Vėjaraupiai yra ypač užkrečiami. Liga plinta per orą kartu su kosuliu ar čiauduliu, taip pat per tiesioginį kontaktą su bėrimu arba užsikrėtusių žmogaus akių, nosies ar burnos išskyromis. Liga gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo ankstesnės sveikatos būklės. Po sąlyčio su užsikrėtusiu žmogumi gali praeiti viena-trys savaitės, kol pasireikš pirmieji simptomai.

Vėjaraupių virusą platina sergantis žmogus: infekcijos pavojus atsiranda dar prieš išryškėjant bėrimui ir išlieka tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais. Per šį laikotarpį asmuo jau gali užkrėsti kitus.

Simptomai

Pirmieji vėjaraupių požymiai paprastai būna:

• Lengvas karščiavimas
• Bendras silpnumas ar nuovargis
• Galvos skausmas
• Pilvo skausmas ir sumažėjęs apetitas
• Niežtintis bėrimas, kuris pirmiausia pastebimas veido ir liemens srityse, o vėliau plinta visame kūne, įskaitant rankas ir kojas
• Pūslelės, užpildytos skysčiu, kurios vėliau trūksta ir pasidengia šašais
• Odą išmargina nelygios, įvairių stadijų dėmės ir šašai

Vaikai, kurie yra paskiepyti nuo vėjaraupių, dažniausiai neserga, bet net jei liga prasideda, ji būna labai lengva.

Vėjaraupių rizikos grupės ir galimos komplikacijos

Didžiausią riziką užsikrėsti turi tie, kurie nėra nei sirgę vėjaraupiais, nei gavę atitinkamos vakcinos. Didesnė tikimybė susirgti kyla dirbantiems kolektyvuose su vaikais ar vaikų ugdymo įstaigose.

Nors daugeliu atvejų liga praeina lengvai, galimos ir rimtesnės komplikacijos, tokios kaip:

• Odos, kraujo ir minkštųjų audinių bakterinės infekcijos
• Encefalitas arba Reye sindromas
• Pneumonija
• Dehidratacija
• Kai kurios kraujo krešėjimo problemos
• Kepenų funkcijos sutrikimai

Rimtesnių pasekmių gali kilti kūdikiams, kurių motina nesirgo ar nebuvo skiepyta, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema, sergantiems vėžiu ar ŽIV, po organų transplantacijos, taip pat suaugusiems.

Kada vėjaraupiai kelia rimtesnį pavojų?

Dauguma sveikų vaikų perserga vėjaraupiais be didesnių komplikacijų. Tačiau kūdikiai (ypač iki 3 mėnesių), nėščiosios, vyresni nei 18 metų asmenys ir imuniteto sutrikimų turintys žmonės gali susidurti su sunkesnėmis ligos formomis. Tokiais atvejais reikia ypatingo gydytojų dėmesio.

Diagnozė

Vėjaraupių požymius paprastai lengva pastebėti: gydytojai dažnai vien įvertinę bėrimą ir papildomus simptomus jau gali nustatyti diagnozę.

Kaip padėti vaikui, sergančiam vėjaraupiais?

Vėjaraupiai dažniausiai praeina savaime per 1–2 savaites. Siekiant palengvinti vaiko savijautą ir sumažinti niežulį, rekomenduojama:

• Užkloti bėrimus vėsiu, drėgnu rankšluosčiu ar kompresu
• Stengtis palaikyti aplinkos vėsą
• Atrado vaiko nagus, kad būtų sunkiau nusikasyti bėrimus
• Naudoti vaistinėje parduodamus losjonus su antihistamininiais vaistais
• Esant itin stipriam niežuliui, tinka vartoti nereceptinius antihistamininius preparatus, tačiau prieš duodami vaikui vaistų visuomet pasitarkite su vaistininku
• Skatinti vaiką kiekvieną dieną praustis vėsioje vonioje ar duše, galima pagaminti avižinių dribsnių vonią
• Prieš sausindami odą po maudynių, rinkitės švelnų tapšnojimą rankšluosčiu, kad nepažeistumėte pažeistų vietų
• Duokite pakankamai gerti, kad išvengtų dehidratacijos; jeigu burnoje yra bėrimų, rinkitės minkštą ir švelnią mitybą

Vaikams, kuriuos vargina skausmas ar temperatūra, galima duoti paracetamolio, tačiau vengti aspiriną turinčių vaistų.

Vėjaraupiai kūdikiams

Jeigu vėjaraupiais suserga kūdikis iki 3 mėnesių amžiaus, būtina kuo greičiau informuoti gydytojus, nes mažiausiems vėjaraupiai pavojingesni nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems.

Vėjaraupių gydymas suaugusiesiems

Suaugusiesiems taikomas toks pat gydymas kaip ir vaikams, tačiau, priklausomai nuo bendros sveikatos, gydytojas gali skirti antivirusinius vaistus. Tai ypač aktualu tiems, kuriems gresia rimtesnės ligos komplikacijos.

Kiek laiko sergantis žmogus platina vėjaraupius?

Virusas plinta, kol visos pūslelės nėra pasidengusios šašais. Jei ant kūno dar yra skysčio turinčių pūslelių, asmuo laikomas užkrečiamu.

Kiek užtrunka pasveikti?

Vėjaraupiai dažniausiai išnyksta per 10–14 dienų nuo pirmųjų simptomų pradžios.

Vėjaraupių prevencija: ar įmanoma išvengti?

Sėkmingiausia priemonė nuo vėjaraupių – skiepai. Dažniausiai vaikai skiepijami du kartus: pirmą kartą 12–15 mėnesių amžiaus, o antrą – tarp 4 ir 6 metų. Vakcina dažnai derinama su kitomis užkrečiamų ligų vakcinomis (raupų, kiaulytės ir raudonukės). Taip pat skiepytis rekomenduojama ir suaugusiesiems, kurie anksčiau nesirgo ir nebuvo paskiepyti – tokiu atveju reikia dviejų vakcinos dozių, tarp kurių turi būti bent 28 dienų tarpas.

Vėjaraupių vakcina veiksminga daugiau kaip 90 proc. atvejų ir, nuo jos įvedimo 1995 m., apsaugojo milijonus vaikų nuo ligos.

Kam netinka vėjaraupių vakcina?

Ši vakcina neturėtų būti skiriama žmonėms, kuriems pasireiškė alerginė reakcija į jos sudedamąsias dalis, nėščiosioms ar toms, kurios galėtų būti nėščios, asmenims su imunodeficitu, sergantiems tuberkulioze ar tuo metu sunkiai sergantiems. Taip pat vakcina netinka tiems, kurie neseniai buvo kraujo perpylimo recipientai arba gavo kitų gyvų susilpnintų vakcinų.

Persirgus vėjaraupiais – gyvybinė apsauga visam gyvenimui?

Vaikų organizmas, persirgęs vėjaraupiais, sukuria antikūnus, kurie lieka visam gyvenimui. Jie apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Visgi labai retais atvejais vėjaraupiai gali pasikartoti.

Ar įmanoma susirgti vėjaraupiais suaugus?

Nors dažniausiai vėjaraupiais susergama vaikystėje, liga gali susirgti ir vyresni suaugusieji, jeigu jie nėra paskiepyti ar anksčiau nepersirgę. Nėra konkretaus amžiaus limito – užsikrėsti įmanoma net ir senatvėje.

Kada vaikas gali grįžti į mokyklą po vėjaraupių?

Vaikas gali lankyti kolektyvą praėjus 7–10 dienų nuo bėrimo pradžios, kai visos pūslelės pasidengia šašais – tai ženklas, kad jis nebėra užkrečiamas. Nebūtina laukti, kol šašai visiškai išnyks.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas ar suaugusysis, sergantis vėjaraupiais, pajunta vieną ar kelis iš šių simptomų:

• Labai stiprus galvos skausmas ar užsitęsęs karščiavimas
• Pažeistos akys ar bėrimai ties akimis
• Odos bėrimai, kurių plotas auga arba iš jų teka gelsvos išskyros
• Sunkus ar pagreitėjęs kvėpavimas
• Stingulys kakle, raumenų ar sąnarių sukaustymas
• Miego sutrikimai, sunkumas pabusti

Suaugusieji, kurie įtaria, kad užsikrėtė vėjaraupiais, ypač jei gyvena su nėščiaisiais ar žmonėmis, kurių imunitetas nusilpęs, turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kaip susiję vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė?

Praėjus daugybei metų po vėjaraupių, virusas lieka “slėptuvėje” nerviniuose audiniuose. Kartais, ypač senstant ar nusilpus imunitetui, virusas vėl tampa aktyvus – taip išsivysto juostinė pūslelinė (herpes zoster). Tiek vėjaraupių, tiek juostinės pūslelinės sukelėjai yra tas pats virusas, tačiau juostinė pūslelinė pasireiškia tik tiems žmonėms, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais. Sergantis juostine pūsleline gali perduoti vėjaraupių virusą niekada nesirgusiam asmeniui.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.