Lėtinės dilgėlinės metu ant odos atsiranda niežtintys, raudoni bėrimai ar pūslės, išsilaikantys ilgiau nei šešias savaites. Šie dariniai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir dažnai kartojasi bent kelis kartus per savaitę.
Kas yra lėtinė dilgėlinė?
Lėtinė dilgėlinė reiškia būklę, kai ant odos nuolat ar su pertraukomis atsiranda iškilūs, niežtantys raudoni bėrimai. Dilgėlinė laikoma lėtine, jei bėrimai išlieka arba vėl pasirodo daugiau nei šešias savaites. Kai kuriems žmonėms šie simptomai gali tęstis net keletą mėnesių ar metų. Bėrimus dažnai vadina „urtiakomis” ar „pūslėmis”.
Kuo lėtinė dilgėlinė skiriasi nuo ūminės?
Ūminės dilgėlinės bėrimai paprastai išnyksta per 24 valandas ir dingsta visiškai per šešias savaites – ją dažniausiai sukelia peršalimas ar virusinės infekcijos. Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė kartojasi bent du kartus per savaitę ilgiau nei pusantro mėnesio ir dažniausiai neturi aiškios priežasties. Vos mažiau nei 5 proc. žmonių gyvenime susiduria su lėtine dilgėline – nors ji gali ištikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis, didžiausias sergamumas stebimas tarp 30–50 metų moterų.
Kaip pasireiškia dilgėlinė ir angioedema?
Dilgėlinės metu ant odos susidaro įvairios formos ir dydžio iškilūs, ryškiai raudoni bėrimai, kurie gali varijuoti nuo smulkių taškelių iki didesnių plotų. Kartais kartu su dilgėline pasireiškia ir angioedema – giluminis patinimas, apimantis veidą, lūpas, kaklą, rankas, pėdas ar lytinius organus.
Lėtinės dilgėlinės simptomai
- Odoje atsiranda paraudę, iškilę bėrimai ar pūslės, kurios gali būti skausmingos ar deginančios
- Nuspaudus bėrimo vidurį, jis dažnai pabąla
- Nuolatinis niežėjimas (pruritas)
- Patinimai (angioedema)
Kodėl atsiranda lėtinė dilgėlinė?
Lėtinė dilgėlinė dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties. Retais atvejais ją sukelia alergija vaistams ar maisto produktams, ypač jei šie vartojami nuolat. Temperatūros pokyčiai – staigūs sušalimas ar perkaitimas, fizinis aktyvumas ar spaudimas (pvz., aptemptų rūbų sukeltas) taip pat gali išprovokuoti būklę.
Lėtinė dilgėlinė ir autoimuninės ligos
Apie penktadalis sergančiųjų lėtine dilgėline kartu turi ir autoimuninę ligą, tokią kaip:
- Autoimuniniai skydliaukės sutrikimai
- Reumatoidinis artritas
- Vilkligė
- Celiakija
- Dermatomiozitas, polimiozitas
- Vitiligo
- Cukrinis diabetas
Su kokiomis dar ligomis siejama lėtinė dilgėlinė?
Be autoimuninių ligų, ilgalaikę dilgėlinę gali lydėti:
- Alerginė astma
- Lėtinės infekcijos (pvz., H. pylori bakterija, sinusitai)
- Kepenų ligos
- Kai kurie limfomos tipai
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas)
Kaip nustatoma lėtinė dilgėlinė?
Lėtinę dilgėlinę diagnozuoja šeimos gydytojas, alergologas ar dermatologas – dažnai užtenka apžiūrėti odą ir išsamiai pasikalbėti apie simptomus. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų aiškiau, kas sukelia bėrimus ar ar tai nėra susiję su kitomis ligomis.
- Alergijos testai – nustatoma, ar dilgėlinę sukelia kokia nors alerginė reakcija
- Kraujo tyrimai – tikrinami specifinių antikūnų kiekiai bei imuninės sistemos aktyvumas
- Šlapimo tyrimas – gali parodyti lėtinę infekciją
- Odą biopsijuojama, jei norima atmesti kitas ligas ar patvirtinti diagnozę
Kokie galimi gydymo būdai?
- Antihistamininiai vaistai – tiek be recepto, tiek pagal gydytojo paskirtį, mažina niežulį ir uždegimą
- Imunoterapija (pvz., omalizumabo injekcijos) – ypač, kai lėtinė dilgėlinė susijusi su perdėtu IgE kiekio didėjimu organizme
- Steroidai – kortikosteroidai gali būti skiriami, jei įprasti vaistai neefektyvūs
- Hidroksichlorokvinas – kai kuriais atvejais, jei išprovokuota autoimuninių ligų, ši priemonė padeda apie 80 proc. pacientų po kelių mėnesių vartojimo
- Ciklosporinas – stiprus imunitetą slopinantis medikamentas, taikomas sudėtingesniems atvejams, reikalaujantis nuolatinės stebėsenos dėl galimų pašalinių reakcijų
Ką galima daryti namuose?
- Naudoti nereceptinius priešniežtinius kremus
- Vėsūs kompresai (jeigu šaltis nedidina simptomų)
- Trumpas ir vėsus dušas arba vonia
- Dermatologo patvirtinti, hipoalerginiai drėkikliai
- Patogūs, neaptempti drabužiai iš švelnių audinių
Ligos eiga ir gyvenimas su lėtine dilgėline
Maždaug pusė visų sergančiųjų pastebi, kad simptomai išnyksta per metus, o kai kuriems jie užsitęsia ilgiau. Daugeliui gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Dilgėlinė ar patinimai išlieka ilgiau nei savaitę
- Bėrimų vietose pastebimas paraudimas, pūliavimas ar jie atrodo užkrėsti
- Bėrimai kartojasi kas kelis mėnesius
- Niežėjimas ypač stiprus ir trikdo kasdienę veiklą
Ką aptarti su gydytoju?
- Kuo tiksliai paaiškinama lėtinė dilgėlinė mano atveju?
- Kada galima tikėtis simptomų sumažėjimo?
- Ar reikalingi papildomi tyrimai ar alergenų testavimas?
- Kuris gydymo metodas būtų veiksmingiausias?
- Kaip geriausia suvaldyti niežėjimą?
- Kokie požymiai rodo, kad gali būti komplikacijų?
Stresas ir lėtinė dilgėlinė
Lėtinės dilgėlinės eigai įtakos gali turėti stiprūs emociniai išgyvenimai ar nuolatinė įtampa – stresas ar nerimas dažnai paūmina simptomus. Tam palengvinti gali praversti atpalaiduojančios technikos, tokios kaip sąmoningumo pratimai ar relaksacijos terapija, o kai kuriais atvejais – medikamentinė pagalba.
