Sužinosite
Protarpinis šlubavimas – tai raumenų skausmas, kuris atsiranda dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į kojas. Šią būklę dažniausiai lemia kraujagyslių susiaurėjimas ir kraujotakos sutrikimai.
Kas yra protarpinis šlubavimas?
Protarpiniu šlubavimu vadinamas raumenų skausmas, kuris atsiranda fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo metu ir praeina pailsėjus. Jis dažniausiai jaučiamas kojose – žmogui prireikia sustoti, tačiau po kelių minučių ramybės skausmas atslūgsta. Toks skausmas dažnai yra ženklas, kad kraujagyslėse yra rimtų pokyčių, pavyzdžiui, išsivystęs periferinių arterijų susiaurėjimas.
Protarpinis šlubavimas gali būti kelių rūšių. Dažniausiai pasitaiko kraujotakos sukeltas (vaskulinis) šlubavimas, kuris rodo, kad sumažėjo kraujas dėl arterijų susiaurėjimo. Retesnė protarpinio šlubavimo rūšis yra neurogeninis šlubavimas, kai simptomus sukelia stuburo ir nervų sistemos problemos.
Simptomai
Protarpinio šlubavimo požymiai
Nemažai žmonių nejaučia jokių simptomų, tačiau tiems, kuriuos ši problema paliečia, dažniausiai pasireiškia nemalonūs pojūčiai kojose ar pėdose. Galimi simptomai:
- Maudžiantis, bukas ar spazminis raumenų skausmas
- Sumažėjęs raumenų jėgumas
- Kojų nuovargis
- Nusilpęs jautrumas ar kojų tirpimas
- Dilgčiojimas
Priežastys
Dažniausia protarpinio šlubavimo priežastis – kraujagyslių ligos, kai susiaurėja ar kietėja kojų arterijos. Tai būdinga periferinių arterijų ligai arba aterosklerozei. Abi šios būklės didina širdies smūgio, insulto ir kitų rimtų sveikatos problemų riziką.
Esant kraujotakos sutrikimams, audiniai negauna pakankamai deguonies – o judant raumenys deguonies reikalauja dar daugiau. Jei cirkuliacija suprastėjusi, aktyvumo metu atsiranda skausmas, nes kraujas netiekia raumenims reikiamo deguonies. Dažniausiai ši bėda juntama kojose, bet gali atsirasti ir rankose.
Pailsėjus deguonies poreikis sumažėja, todėl skausmas atslūgsta – tuomet kraujas raumenims vėl gali patenkinti poilsio metu būtinus energijos poreikius.
Rizikos veiksniai
Progresuojant amžiui, rizika susirgti protarpiniu šlubavimu didėja. Gana svarbūs veiksniai, dėl kurių didėja tikimybė šiai būklei atsirasti:
- Rūkymas
- Diabetas
- Inkstų ligos
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Padidėjęs kraujospūdis
- Aterosklerozė – kraujagyslių susiaurėjimas širdyje ar galvos smegenyse
Diagnostika
Kaip nustatomas protarpinis šlubavimas?
Kad nustatytų šią diagnozę ir įvertintų būklės sunkumą, gydytojas pirmiausia apžiūrės jūsų kojas ir pėdas: stebės, ar nėra spalvos pokyčių, sunkiai gyjančių žaizdų bei kitų sumažėjusios kraujotakos požymių. Bus taip pat tikrinama, ar apčiuopiamas pulsas kojų kraujagyslėse.
Gydytojas gali rekomenduoti kelis tyrimus:
- Riešo-kulkšnies indeksas. Lyginamas kraujospūdis rankoje ir kulkšnyje, kad būtų galima įvertinti, ar kojų arterijose sumažėjęs spaudimas.
- Angiografija. Naudojant kontrastinę medžiagą ir vaizdinimo tyrimus (rentgeną, KT ar MRT), detaliai įvertinamos kraujagyslės, ieškoma susiaurėjimų.
- Ultragarso tyrimas. Aukštų dažnių garso bangomis išryškinamos kojų kraujagyslės, patikrinama, ar nėra užsikimšimų ar susiaurėjimų.
Gydymas ir valdymas
Kaip tvarkytis su protarpiniu šlubavimu?
Būklės gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo pokyčių, o jei to nepakanka – paskiriami vaistai arba specialios procedūros. Svarbu gydyti pagrindinę priežastį, nes dažnai protarpinis šlubavimas yra ženklas, kad sergama rimta kraujotakos liga, kuri gali turėti sunkių pasekmių sveikatai.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Gydytojai pataria atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, rinktis širdžiai palankią mitybą ir daugiau judėti. Pasivaikščiojimai – vienas efektyviausių užsiėmimų, kurie padeda gerinti kraujotaką, nes judant plečiasi kraujagyslės.
Rekomenduojama vaikščioti apie 50 minučių, 3–5 kartus per savaitę, įskaitant trumpus poilsio tarpus, kai kojos ima skaudėti. Su laiku atstumą ir laiką galite ilginti – reguliariai mankštinantis, per kelias savaites pastebimas akivaizdus pagerėjimas.
Vaistai
Kartais reikia vartoti vaistus, kurie padeda sureguliuoti kraujospūdį, sumažinti cholesterolio kiekį arba cukraus kiekį kraujyje. Taip pat skiriami vaistai, kurie neleidžia susidaryti krešuliams ir pagerina kraujotaką bei vaistai, padedantys praplėsti kraujagysles.
Procedūros
Jei gydomoji mankšta ar vaistai nepadeda, prireikus gydytojas gali pasiūlyti kraujagyslių atvėrimo procedūras. Dažniausiai atliekama angioplastika – specialiu kateteriu praplečiama užsikimšusi arterija, o prireikus įstatomas stentas, kuris padeda palaikyti jos pralaidumą. Sunkiais ir sudėtingais atvejais gali būti atliekama kraujagyslių šuntavimo operacija.
Profilaktika
Kaip sumažinti protarpinio šlubavimo riziką?
Yra daugybė būdų, kaip gerokai sumažinti arba atitolinti šios būklės pradžią:
- Išlaikyti normalų kūno svorį
- Rinktis sveiką, širdžiai palankią mitybą
- Nuolat judėti ir mankštintis
- Mesti rūkyti
- Efektyviai valdyti lėtines ligas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis
Prognozė
Kokios prognozės laukia sergant protarpiniu šlubavimu?
Protarpinis šlubavimas be gydymo nepraeina, todėl svarbios gydytojo konsultacijos ir nuolatinė priežiūra. Net ir po sudėtingų procedūrų ar operacijų įprastai reikės reguliarių vizitų pas specialistus.
Ši būklė valdomai gydoma – gydydamiesi daugelis gali tikėtis gerų rezultatų ir kokybiško gyvenimo. Visgi reikia nepamiršti, kad periferinių arterijų liga lieka visą gyvenimą, ir jos eiga priklauso nuo individualių veiksnių bei gretutinių susirgimų.
Gyvenimo būdas ir rekomendacijos
Kaip rūpintis savimi turint protarpinį šlubavimą?
Laikykitės gydytojų rekomendacijų – nuolatiniai pasivaikščiojimai ir žalingų įpročių atsisakymas padės kontroliuoti simptomus. Nustojus judėti, skausmas dažnai sugrįžta, o rūkymas stipriai blogina būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite protarpinio šlubavimo požymius, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti būklės paūmėjimo ir komplikacijų, kurios gali paveikti jūsų gyvenimo kokybę. Yra svarbu pasitarti su gydytoju, jei simptomai smarkiai pablogėja arba staiga išryškėja.
Nors nesergate kitomis lėtinėmis ligomis, apie protarpinį šlubavimą vis tiek būtina informuoti gydytoją, nes ši problema gali būti kitų pavojingų sutrikimų ženklas.
- Lėtinis skyrelio sindromas. Raumenys, nervai ir kraujagyslės kojose yra uždaryti „skyreliuose“, kuriuos riboja specialus apvalkalas – fascija. Kai skyrelio audiniai patinsta, fascija gali spausti ir riboti kraujotaką, sukelti nuolatinį kojų skausmą.
- Giliųjų venų trombozė. Kai venose, dažniausiai kojų, susidaro krešulys, jis gali kelti grėsmę net gyvybei, jei nukeliaus į plaučius ir užkimš svarbias kraujagysles.
- Pakinklio arterijos suspaudimo sindromas. Retas atvejis, kai raumens defektas užspaudžia pakinklio srityje esančią arteriją ir blokuoja kraujotaką. Kartais ši būklė reikalauja skubios chirurginės pagalbos.
Klausimai gydytojui
Pasiruošti vizitui padės keli klausimai, kuriuos galite užduoti specialistui:
- Kokio gydymo man reikia?
- Ar galiu gauti programą, skirtą vaikščiojimo treniruotėms stebint specialistui?
- Kokiu tempu turėčiau vaikščioti?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.