Šaltinė dilgėlinė – tai odos reakcija, pasireiškianti bėrimu ar dilgėlinėmis dėl sąlyčio su žema temperatūra. Ši būklė atsiranda, kai organizmas sureaguoja į šaltį, sukeldamas įvairius odos ir kitus simptomus.
Kas yra šaltinė dilgėlinė?
Šaltinė dilgėlinė – tai alerginio pobūdžio reakcija, kai veikiant šalčiui, žmogaus oda gali išberti arba atsirasti niežtinčios dilgėlinės. Išprovokuoti šią reakciją gali labai įvairios situacijos:
- šaltų maisto produktų valgymas arba gėrimų gėrimas,
- ledukų ar kitų šaltų daiktų kontaktas su oda,
- maudymasis ar prausimasis šaltame vandenyje,
- pasivaikščiojimas lauke, kai šalta.
Kartais reakcija būna nedidelė, apsiribojanti tik odos bėrimu, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti rimtesni simptomai.
Šaltinės dilgėlinės tipai
Skiriamos dvi pagrindinės šios būklės rūšys:
- Įgyta šaltinė dilgėlinė: dar vadinama esmine. Ji išsivysto žmonėms, kurių šeimoje šios ligos nėra, o simptomai dažniausiai atsiranda praėjus kelioms minutėms po sąlyčio su šaltu dirgikliu ir praeina per porą valandų.
- Paveldima šaltinė dilgėlinė: vadinama ir šeimine, ši forma perduodama iš kartos į kartą šeimoje. Po šalčio simptomai gali pasireikšti tiek po pusvalandžio, tiek net tik po dviejų parų ir tęstis 1–2 dienas.
Kas gali susirgti šaltine dilgėline?
Šaltinė dilgėlinė gali pasireikšti bet kam – tiek suaugusiems, tiek vaikams, nepriklausomai nuo lyties. Nors kai kuriais atvejais ši liga yra paveldima, dažniausiai ji išsivysto žmonėms, kurie neturi šeimos narių, sergančių šia liga.
Liga kartais būna susijusi su kitomis sveikatos problemomis:
- kraujo sistemos ligomis,
- limfmazgių navikais,
- kitomis dilgėlinės formomis,
- tam tikromis infekcinėmis ar autoimuninėmis ligomis.
Ar šaltinė dilgėlinė – dažna?
Ši būklė nėra labai dažna, o paveldima forma – dar retesnė.
Šaltinės dilgėlinės simptomai
Simptomai ir požymiai būna įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Jie gali pasireikšti tiek nedidelėje odos vietoje, tiek išplisti po visą kūną.
Bene dažniausia reakcija – odos išbėrimas, kuris dažnai atsiranda jau po to, kai šaltis nustoja veikti (pvz., grįžus į šiltą aplinką).
- raudoni, niežtintys, iškilę odos plotai (dilgėlinės),
- niežulys,
- patinimas.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir bendri organizmo simptomai:
- nuovargis,
- temperatūros pakilimas,
- galvos skausmas,
- sąnarių skausmai.
Retais, sunkiais atvejais šaltinė dilgėlinė gali iššaukti viso kūno reakciją – sąmonės netekimą, nereguliarų širdies plakimą ar stiprią alerginę reakciją.
Šaltinės dilgėlinės priežastys
Būklė kyla imuninės sistemos veiklos metu, kai šaltis išprovokuoja histamino ir kitų uždegiminių medžiagų išsiskyrimą. Nors tai artima alerginei reakcijai, tiksli priežastis, kodėl imuninė sistema taip sureaguoja į šaltį, iki galo nėra žinoma.
Kai kada šaltinė dilgėlinė gali būti siejama su autoimuniniais procesais.
Ar šaltinė dilgėlinė užkrečiama?
Pati ši būklė tarp žmonių neplinta. Visgi kai kuriais atvejais ją gali lydėti virusinės ar kitos infekcijos, kurios gali būti užkrečiamos.
Diagnostika
Šaltinę dilgėlinę nustatyti nesudėtinga – gydytojas gali atlikti vadinamąjį šaltinį mėginį: ant odos uždedamas ledo gabalėlis kelioms minutėms, tada nuimamas. Jei po kelių minučių toje vietoje atsiranda bėrimas ar dilgėlinė, tyrimas laikomas teigiamu.
Paveldimos šios ligos formos nustatymui kartais tenka ilgiau veikti odą šalčiu. Be to, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus ir ieškoti susirgimų ar infekcijų, susijusių su šia būkle.
Gydymas ir kontrolė
Efektyviausias būdas išvengti simptomų – vengti šalčio. Taip pat taikoma:
- Antihistamininiai vaistai – jie mažina ar visai panaikina reakciją. Tokius vaistus galima gerti prieš nujaučiant šalčio poveikį arba jau prasidėjus simptomams.
- Desensibilizacija – palaipsniui pripratinant organizmą prie vis žemesnės temperatūros (pvz., prausiantis vis šaltesniu vandeniu). Svarbu tai daryti tik pasitarus su gydytoju, ir ne vienam.
- Epinefrino injekcija – sunkių reakcijų metu gali būti sušvirkščiamas epinefrinas (adrenalinas). Kai kuriems pacientams, turintiems didelę sunkios reakcijos riziką, rekomenduojama nešiotis šio vaisto autoinjektorių.
Priklausomai nuo situacijos, gydytojai gali pasiūlyti ir kitus gydymo būdus arba skirti vaistus, skirtus gydyti susijusias ligas.
Prevencija
Kol kas nėra moksliškai patvirtintų būdų visiškai apsisaugoti nuo šaltinės dilgėlinės, nes tiksli ligos priežastis nežinoma. Tačiau turintiems šią būklę verta vengti šaltų gėrimų, maisto ir žemos temperatūros aplinkos, kad sumažintų reakcijų riziką.
Prognozė ir eiga
Šios dilgėlinės epizodai trunka nuo kelių minučių iki keleto valandų, o simptomai dažniausiai praeina savaime, kai žmogaus organizmas grįžta į normalią temperatūrą. Kartais gali prireikti gydymo, kad simptomai palengvėtų greičiau.
Kiek ilgai ši būklė truks, sunku pasakyti – kai kuriems žmonėms simptomai laipsniškai išnyksta per kelis metus, o kitiems gali užsitęsti ilgiau ar netgi visą gyvenimą. Daugumai pavyksta sėkmingai kontroliuoti ligą, pakeitus kasdienius įpročius.
Neretai nutinka taip, kad net ir po sėkmingo gydymo ši liga vėl sugrįžta vėliau.
Gyvenimas su šaltine dilgėline
Gyventi su šia būkle padeda keletas paprastų, bet svarbių elgesio principų:
- venkite šaltų vonių bei dušų,
- atsisakykite šaltų gėrimų ir patiekalų,
- prieš maudantis ar plaukiant pasitikrinkite vandens temperatūrą,
- visada su savimi turėkite gydytojo rekomenduotus vaistus,
- šaltuoju metų laiku ar esant reikalui išeiti į lauką, dėvėkite šiltus drabužius,
- planuokite veiklas taip, kad visuomet šalia būtų kitas žmogus – ypač jei rizikuojate stipria reakcija,
- praneškite visiems gydytojus skirtingose srityse apie šią būklę – ypač prieš operacijas, nes jos dažnai atliekamos vėsioje aplinkoje, kuri gali išprovokuoti reakciją anestetiko metu.
