Storžarnės striktūra: priežastys, simptomai, gydymas

Susiję įrašai

Storojo žarnyno striktūra – tai susiaurėjimas, kuris atsiranda bet kurioje storosios žarnos dalyje. Dažniausiai šį susiaurėjimą sukelia kitos pilvo ar žarnyno ligos. Dėl to žarnyne atsiranda kliūtys, kurios gali ženkliai lėtinti arba net visiškai sustabdyti tuštinimąsi.

Turinys

1.Striktūros poveikis tuštinimuisi
2.Storosios žarnos striktūros simptomai
3.Kaip jaučiasi sergantis žmogus?
4.Priežastys, kodėl vystosi striktūros
5.Galimos komplikacijos
6.Kaip ištiriama žarnyno striktūra?
7.Gydymo galimybės
8.Prognozė ir gyvenimo kokybė
9.Mitybos rekomendacijos turint striktūrą
10.Kada kreiptis į gydytoją?
11.Klausimai gydytojui apie striktūrą

Striktūros poveikis tuštinimuisi

Galimybė tuštintis priklauso nuo to, kiek smarkiai susiaurėjusi žarna:

Silpnas susiaurėjimas – išmatos išsivalo, tačiau dažnai sunkiau arba rečiau nei įprasta.
Vidutinis susiaurėjimas – viduriai dažnai kieti, o išmatos būna siauresnės bei sunkiau pasišalina.
Stiprus susiaurėjimas – gali visiškai blokuoti žarnos spindį, todėl žmogus nebepajėgia tuštintis. Tai laikoma skubia pagalbos reikalaujančia situacija.

Storosios žarnos striktūros simptomai

Pilvo skausmas.
Vidurių užkietėjimas.
Viduriavimas.
Pilvo pūtimas.
Pykinimas ir vėmimas.
Svorio kritimas.

Pastebėjus šiuos simptomus rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti striktūrą galima išvengti rimtesnių pasekmių.

Kaip jaučiasi sergantis žmogus?

Susiaurėjusi storosios žarnos vieta dažnai sukelia įvairių nemalonių pojūčių pilve. Priklausomai nuo striktūros sunkumo, galimas stiprus ar maudžiantis skausmas, ypač apatinėje pilvo dalyje, kuris gali būti epizodinis arba pastovus. Žmogus dažnai skundžiasi patinimu, spaudimo jausmu, nes žarnoje kaupiasi ir dujos, ir išmatos. Užkietėjimas tampa dažna problema, o tuštinimosi metu gali tekti stipriai stangintis arba būti jausmas, kad žarnynas nevisiškai išsituštino.

Priežastys, kodėl vystosi striktūros

Storosios žarnos susiaurėjimą lemia įvairūs procesai, dažniausiai – lėtinės ar uždegiminės žarnyno ligos. Dažniausios priežastys:

Lėtinis uždegimas (pvz., Krono liga ar opinis kolitas), kuris ilgainiui sukelia randų ir susiaurėjimų susidarymą.
Divertikulitas – kai iš storosios žarnos sienelės išsigaubimų (divertikulų) uždegimo metu išsivysto randai.
Sąaugos (adhezijos), susiformavusios po operacijų pilvo srityje.
Išvaržos, kai žarnos dalis spaudžiama pažeistos pilvo sienos vietoje.
Storosios žarnos navikai, galintys blokuoti praeinamumą.
Radiacijos terapija, ypač jei ji taikyta apatinėje pilvo arba mažojo dubens srityje.

Galimos komplikacijos

Pilna žarnyno obstrukcija – itin pavojinga būklė, kai atliekų šalinimas tampa neįmanomas.
Padidėjusi infekcijų tikimybė – užstrigusios išmatos sudaro palankią terpę daugyti bakterijoms.
Mitybos sutrikimai ir lėtinis vitaminų bei mineralų trūkumas, jei žarnynas blogai pasisavina maistines medžiagas.
Grįžtančios (pasikartojančios) striktūros.
Sunku įsisavinti vaistus, jei jie nespėja pasiekti reikiamų žarnyno vietų arba blogai pasigeria.

Kaip ištiriama žarnyno striktūra?

Nustatant striktūrą, pirmiausia atliekama išsami apžiūra ir išklausinėjami visi simptomai bei praeityje darytos pilvo operacijos. Gydytojas gali apčiuopti pilvą, įvertinti, ar yra skausmingų vietų, ar palpacija atskleidžia audinių pakitimus.

Norint tiksliai nustatyti susiaurėjimo vietą, dažnai taikomi šie tyrimai:

Kolonoskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti žarną, kartais paimti audinio mėginius (biopsiją).
Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalius vaizdus ir padeda įvertinti striktūros dydį, vietą bei tai, ar pažeistos aplinkinės struktūros.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ypač naudinga norint įvertinti uždegimą ar minkštųjų audinių pažeidimus.

Gydymo galimybės

Striktūros gydymas pasirinktas atsižvelgiant į jos stiprumą, priežastį ir bendrą sveikatos būklę.

Lengvesniais atvejais gali pakakti tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių – ypač mitybos. Dažnai rekomenduojama mažai skaidulų turinti mityba, nes tokie produktai lengviau juda per susiaurėjusią žarną. Gydytojas ar dietologas gali padėti sudaryti tinkamą planą.

Jei striktūrą sukėlė lėtiniai uždegiminiai procesai, naudojami vaistai, mažinantys uždegimą – imunosupresantai, kortikosteroidai.

Esant trumpoms ir prieinamoms striktūroms, dažnai taikomos minimaliai invazinės procedūros, pavyzdžiui:

Balioninė endoskopinė dilatacija – specialus endoskopas su balionėliu išplečia susiaurėjusią vietą.
Stento įvedimas – per kolonoskopiją įvedamas specialus vamzdelis, kuris praplečia žarną ir pagerina praeinamumą.

Jei striktūra didelė ar sudėtinga, gali prireikti chirurginio gydymo:

Striktūroplastika – susiaurėjusi vieta praplatinama nerezektuojant audinio. Ši procedūra taikoma mažesnio ilgio striktūroms.
Storosios žarnos rezekcija – pašalinama visą pažeista žarnos dalis, sveikas galas susiuvamas.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Kokia bus eiga ir ilgalaikė paciento savijauta, priklauso nuo kelių veiksnių:

Priežastinės ligos – lėtinėms uždegiminėms žarnyno ligoms reikalinga nuolatinė priežiūra, o tai lemia ir striktūros grįžimo tikimybę.
Striktūros sunkumo – lengvai gydomos striktūros pasižymi geresnėmis prognozėmis nei tos, kurios visiškai užkemša žarną.
Gydymo sėkmės – kaip gerai pavyksta pašalinti apraiškas ir išvengti komplikacijų.
Komplikacijos (pvz., pilna žarnų obstrukcija) – jei jų pavyksta išvengti, prognozė ženkliai gerėja.

Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, dauguma žmonių su tokia diagnoze gali gyventi pakankamai visavertį gyvenimą.

Mitybos rekomendacijos turint striktūrą

Ką valgyti priklauso nuo striktūros sunkumo, tačiau bendrai siūloma rinktis mažai skaidulų turinčius produktus, nes jie lengviau virškinami ir nedidina spaudimo susiaurėjusiai žarnai. Geriausiai tinka:

Balta duona, makaronai, ryžiai.
Gerai išvirti minkšti daržovių patiekalai (be žievelių ir sėklų).
Prinokę vaisiai be žievelių bei sėklų.
Liesa paukštiena, žuvis, kiaušiniai be odelių ir riebalų.
Glotnučiai, sultys be minkštimo.
Sriubos (trintos, skaidrios ar kremas).
Košės iš avižų ar manų kruopų, bulvių košė.
Jogurtas be papildomų skaidulinių priedų.

Vengti reikėtų:

Žalių arba neapdorotų daržovių, vaisių su žieve ar sėklomis.
Pilno grūdo produktų (pvz., pilno grūdo duona, ruda ryžiai).
Riešutų, sėklų, ankštinių.
Kukurūzų, brokolių, žiedinių kopūstų, kopūstų.
Aštraus maisto – jei jis dirgina žarnyną.
Gazuotų gėrimų – gali sukelti pūtimą.
Alkoholio, nes jis dehidratuoja ir gali sustiprinti užkietėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote užsitęsusias pilvo problemas, nuolatinį užkietėjimą ar viduriavimą, patartina apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti. Kuo anksčiau nustatoma striktūra, tuo daugiau galimybių išvengti pavojingų komplikacijų.