Įgimta varpos kreivė – tai būklė, kai varpa nuo gimimo išlinkusi į vieną pusę. Šis pokytis dažniausiai pastebimas kūdikiui keičiant sauskelnes, tačiau gali likti nepastebėtas iki paauglystės, kol varpa tampa standi ir išlinkimas ryškėja erekcijos metu.
Bendri faktai
Ši būklė dar vadinama chorde. Daugeliui atvejų išlinkimas vos pastebimas ir nesukelia jokių nepatogumų, tačiau sunkesnės formos gali gerokai paveikti varpos išvaizdą bei funkcijas. Esant didesniam išlinkimui ar pasukimui, gali prireikti chirurginio gydymo, ypač jei kreivė trukdo lytiškai suartėti ar kelia nemalonų pojūtį bei psichologinį diskomfortą.
Kas laikoma normaliu varpos išlinkimu?
Nedidelė varpos kreivė – dažnas fiziologinis reiškinys, ypač kai varpa standi. Ji gali krypti į kairę, dešinę, žemyn ar aukštyn, tačiau esant išreikštai deformacijai – ji įvardijama kaip įgimta varpos kreivė.
Kiek dažnai pasitaiko įgimta varpos kreivė?
Tyrimai rodo, kad apie 4–10 procentų berniukų gimsta su tam tikra varpos kreivės forma. Ji gali atsirasti tiek kaip savarankiška būklė, tiek kartu su kitais lytinių organų raidos sutrikimais.
- Hipospadija. Tokiu atveju šlaplės anga nėra varpos gale, o atsidaro žemiau, varpos pamatinėje dalyje ar net sėklidžių kapšelyje.
- Neteisingas apyvarpės susiformavimas. Kartais apyvarpė tinkamai nesusiformuoja ir gali atsirasti papildomas odos sluoksnis, didinantis varpos kreivumą.
- Varpos sukimasis (torsija). Kai varpa atrodo tarsi pasukta aplink savo ašį.
Įgimtos varpos kreivės simptomai
Pagrindinis šios būklės požymis – varpos lenkimas į kurią nors pusę. Išlinkimas gali būti nežymus arba labai išreikštas ir aiškiausiai matomas erekcijos metu. Kartais kreivumas pasireiškia ne tik lenkimu, bet ir sukinėjimu.
Paprastai skausmas nejaučiamas kol varpa nėra standi. Tačiau, erekcijos metu stiprus kreivumas ir įtempimas gali lemti skausmą tiek pačiam asmeniui, tiek ir lytinių santykių metu partneriui. Vaikams šią problemą dažniausiai pastebi tėvai ar globėjai, kai mažiukas berniukas negali tiksliai nutaikyti šlapimo srovės į klozetą ar pisuarą.
Išraiškingas išlinkimas gali paskatinti kompleksus ir gėdos jausmą suaugus, ypač intymaus gyvenimo metu.
Kokios yra atsiradimo priežastys?
Tiksli įgimtos varpos kreivės priežastis dar nenustatyta. Manoma, kad lemia tai, kaip prenataliniame laikotarpyje formuojasi varpos audiniai – ypač elastingosios skaidulos.
Galimos pasekmės
Įgimta varpos kreivė nėra susijusi su tiesioginėmis medicininėmis komplikacijomis, tačiau jie gali paveikti seksualinę sveikatą: santykiai tampa sunkesni, o pakitusi varpos forma gali sumažinti pasitikėjimą savimi ir sukelti emocinį diskomfortą.
Kaip nustatoma įgimta varpos kreivė?
Diagnozę nustato gydytojas, atlikdamas fizinį apžiūrėjimą. Dažniausiai kreivė geriausiai įvertinama tada, kai varpa yra sustandėjusi, nes tik tokiu atveju matomas tikrasis linkis.
Gydymo galimybės
Daugumai žmonių, kurių varpos kreivė nežymi, gydymas dažniausiai nėra reikalingas. Tačiau jeigu išlinkimas trukdo seksualiniam gyvenimui, ar sukelia stiprią psichologinę įtampą, siūlomas chirurginis gydymas.
Kai kurie suaugusieji chirurginį gydymą pasirenka net tada, kai išlinkimas mažas, jeigu jaučia tam tikrų vidinių sunkumų. Sprendimą dėl vaikui atliekamos operacijos priima tėvai ar globėjai bendradarbiaudami su gydytojais, įvertinus galimus ilgalaikius padarinius.
Kokia amžiaus rekomenduojama operacija?
Specialistai dažniausiai rekomenduoja operuoti vaikystėje, dažniausiai apie 2 metus. Šiuo laikotarpiu varpos audiniai gyja lengviau ir gali toliau normaliai vystytis. Tačiau, jei būklė pastebima tik vėliau ir trukdo gyvenimui ar lytinei funkcijai, operacija galima ir suaugus.
Ar galima šios būklės išvengti?
Įgimtos varpos kreivės neįmanoma išvengti, nes tai nulemta vaisiaus vystymosi laikotarpiu.
Prognozės ir eiga
Įgimta varpos kreivė įprastai neprogresuoja – jos forma neblogėja bėgant metams. Tačiau savaime išlinkimas neišnyksta, nes būdinga audinių struktūra, atsiradusi dar ankstyvoje raidoje, pati neišsilygina.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Jeigu jums ar jūsų vaikui varpos kreivė kelia neaiškumų, skausmą ar trukdo kasdienėms funkcijoms bei seksualiniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Nors šnekėti šia tema gali būti nejauku, gydytojas padės rasti optimalius sprendimus.
- Paklauskite gydytojo, ar konkrečiu atveju būtina chirurginė operacija.
- Sužinokite, kaip vyksta operacija ir koks laukia gijimo periodas.
- Išsiaiškinkite, ar jūsų vaikui gydymas rekomenduojamas ir kada geriausia jį atlikti.
- Pasiteiraukite apie kitus galimus gydymo būdus.
Kuo skiriasi įgimta varpos kreivė ir Peirono liga?
Yra du pagrindiniai varpos išlinkimo tipai: įgimta kreivė ir Peirono liga. Įgimtą kreivę žmogus turi nuo gimimo ir jai nebūdingi randai. Tuo tarpu Peirono liga dažniausiai atsiranda vėliau gyvenime, susiformavus randiniam audiniui po traumos ar dėl jungiamojo audinio ligų. Peirono liga ne tik išlenkia varpą, bet ir gali sumažinti jos ilgį ar apimtį, dažnai pasireiškia skausmu.
Kreivė dėl įgimtos vystymosi anomalijos paprastai nukreipta žemyn arba kiek į šoną ir gali pasireikšti be kitų lytinių organų pakitimų. Peirono liga – įgyta, o įgimta varpos kreivė – būdinga nuo pat gimimo.
Ar chorde visada susijusi su hipospadija?
Šios būklės nėra tapati. Varpos kreivė (chorde) gali būti tiek su hipospadija (kai šlaplė atsiveria ne varpos gale), tiek be jos.
