Stuburinių diskų degeneracija – būklė, kuri atsiranda, kai stuburo diskai ima dėvėtis ir praranda savo elastingumą bei gebėjimą absorbuoti smūgius. Diskai tarp slankstelių paprastai veikia kaip natūralūs amortizatoriai – jie padeda laisvai judėti, lankstytis ir suktis. Tačiau laikui bėgant šie diskai pradeda kisti, ypač senstant – tai natūralus, neišvengiamas procesas.
Kas yra stuburo diskų degeneracija
Nors terminas „degeneracinė diskų liga“ dažnai skamba kaip liga, iš tiesų tai – natūralus senėjimo procesas. Tiesiog diskai, kurie ilgus metus saugo stuburą, palaipsniui išplonėja, praranda vandenį ir elastingumą. Tai gali sukelti įvairių simptomų, dažniausiai – stiprų nugaros ar sprando skausmą, kartais ribotą judrumą.
Kai stuburo diskai nusidėvi, slanksteliai gali pradėti liestis vieni prie kitų. Toks kontaktas ir trintis lemia ne tik skausmą, bet ir gali paskatinti įvairias komplikacijas: stuburo išvaržas, stuburo kanalo susiaurėjimą (stenozę) ar net nestabilią stuburo padėtį.
Dažniausiai pažeidžiamos stuburo dalys
- Juosmeninė degeneracija: Dažniausiai pažeidžiama apatinė nugara (juosmeninė dalis nuo L1 iki L5). Būtent šioje srityje kyla didžiausias spaudimas, todėl apie 90 % visų atvejų pasireiškia čia.
- Kaklinė degeneracija: Kaklo srityje (nuo C1 iki C7) stuburo diskai taip pat dėvisi, todėl dažnai atsiranda skausmas, sunku judinti galvą.
- Daugiapakopė degeneracija: Kai pažeidžiami keli diskai skirtingose stuburo vietose, simptomai gali būti išplitę ir stipresni.
Kaip dažna ši būklė
Virš 40 metų amžiaus stuburo diskų degeneracija būdingas beveik kiekvienam, net jei simptomai nepasireiškia. Apie 5 % suaugusiųjų patiria nugaros skausmus dėl šio proceso.
Stuburo diskų degeneracijos simptomai
Dažniausi požymiai – nuolatinis ar besikartojantis nugaros bei kaklo skausmas. Dažnai skausmas gali būti:
- Kylantis ir praeinantis, truksiantis savaites ar mėnesius
- Sklisti į apatinę nugaros dalį, sėdmenis
- Intensyvėti sėdint, lenkiantis ar keliant daiktus
- Būti aštrus, tvinkčiojantis arba maudžiantis
- Pablogėti po tam tikros veiklos (pvz., lenkimo, sukinėjimosi, kilnojimo)
Kas sukelia šią būklę
Pagrindinė diskų degeneracijos priežastis – amžius. Natūralūs procesai po 40 metų lemia, kad diskų centras netenka dalies vandens, dėl to jie suplonėja, sumažėja jų amortizacinės savybės. Be to, nedideli sužeidimai ar įtrūkimai diskų paviršiuje dažnai atsiranda dėl kasdienių judesių. Net ir smulkūs plyšiai, atsiradę netoli nervų, gali sukelti stiprų uždegimą bei skausmą. Jei įtrūksta disko išorinis sluoksnis, jis gali išsikišti (išvarža) ir spausti stuburo nervus.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius – dažniausiai pasireiškia nuo 40 metų
- Antsvoris
- Rūkymas
- Traumos, kritimai
- Sunkus fizinis darbas
- Moteriška lytis – dažniau pasireiškia moterims
Kitos galimos komplikacijos
- Stuburo osteoartritas
- Skoliozė (stuburo iškrypimas)
- Stuburo stenozė
- Slankstelių nestabilumas (spondilolistezė)
- Radikulopatija (nervų dirginimas)
- Spondilolizė
Kaip ligą nustato gydytojas
Pirmajam vizitui gydytojas dažniausiai klausia apie simptomus: kada prasidėjo skausmas, kur jis jaučiamas, kokia veikla sukelia didžiausią diskomfortą, o kokia padeda, ar buvo trauma, ar juntate tirpimą ar silpnumą, kiek galite nueiti savarankiškai. Tuomet gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai: rentgeno nuotraukos, KT ar magnetinio rezonanso tomografija. Šie tyrimai leidžia įvertinti diskų būklę ir padėtį.
Fizinės apžiūros metu gali būti tikrinama nervų funkcija (pvz., refleksai), raumenų stiprumas bei skausmo lygis liečiant tam tikras kūno vietas. Silpni ar sumažėję refleksai bei raumenų atrofija gali reikšti nervų ar diskų pažeidimą.
Ligos progresavimo stadijos
- Disfunkcija: Diskai pradeda keistis, pasireiškia tik lengvi simptomai.
- Džiūvimas: Diskų centre sumažėja vandens – diskai plonėja, dar labiau praranda elastingumą. Skausmas dažnėja.
- Stabilizacija: Organizmas bando „sustiprinti“ stuburą, bet tai gali sukelti kanalo siaurėjimą bei ryškų skausmą.
- Kritimas: Diskai toliau plonėja, kaulai ima liestis tarpusavyje, spaudžiami nervai – skausmas gali tapti nepakeliamas.
Gydymo galimybės
Pirmiausia dažniausiai taikomos konservatyvios priemonės:
- Kineziterapija – specialūs pratimai, stiprinantys stuburą ir didinantys lankstumą
- Vaistai – nuo uždegimo, skausmą slopinantys vaistai, kartais steroidiniai
- Steroidinės injekcijos į stuburo sritį – sumažina uždegimą ir skausmą
- Radiofrekvencinė nervų termokoaguliacija – nedideliais elektriniais impulsais paveikiami nervai, kad nesiųstų skausmo signalų į smegenis
Savarankiška pagalba namuose
Lengvus simptomus dažnai palengvina nesudėtingos priemonės namuose. Nors jos nėra ilgalaikio poveikio esant ryškiai degeneracijai, bet laikinai gali padėti:
- Nedidelio intensyvumo fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas stiprina stuburą ir mažina nemalonius pojūčius
- Šilumos ir šalčio terapija – kaitaliojant ledo bei šilumos kompresus po 10–15 min. kelis kartus per dieną galima sumažinti uždegimą
- Tempimo ir jogos pratimai – padeda palaikyti lankstumą bei koreguoja laikyseną
- Stuburo tempimas – kartais sumažina įtampą ir skausmą
Chirurginis gydymas
Daugeliui žmonių operacijų neprireikia. Tačiau, jei skausmas ar silpnumas nepraeina išbandžius visas konservatyvias priemones, galimi šie chirurginiai metodai:
- Didektomija – pašalinama dalis disko, kad sumažėtų spaudimas nervams
- Foraminotomija – padidinama nervinių šaknelių anga, pašalinant kaulo ar minkštųjų audinių dalį
- Laminektomija – pašalinama nedidelė apatinės stuburo dalies kaulo dalis
- Osteofitų šalinimas – pašalinami kauliniai išaugos
- Stuburo sąauga (fuzija) – sujungiami keli slanksteliai, kad stuburas įgytų daugiau stabilumo
Prevencija – kaip apsaugoti stuburą
- Išlaikyti optimalų kūno svorį
- Atsisakyti arba vengti rūkymo
- Reguliariai sportuoti, stiprinti ir lavinti stuburą
Perspektyvos ir gyvenimas su šia būkle
Po operacijos daugelis žmonių ilgai nesiskundžia stipriu skausmu, tačiau norint išlaikyti gerą stuburo būklę, būtina nuolat mankštintis ir daryti tempimo pratimus. Daug kas gali suvaldyti skausmą nesudėtingomis priemonėmis ir be intervencijų, tačiau net esant lengviems ar vidutinio sunkumo simptomams svarbu nuolat prižiūrėti nugaros sveikatą.
Ko reikėtų vengti sergant stuburo diskų degeneracija
- Rūkymas – didina uždegimą ir mažina gydymo efektyvumą
- Sunkūs svoriai – apkrauna diskus, ypač jei tai daroma reguliariai
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas – gali paskatinti nugaros skausmą
- Ilgas sėdėjimas – dažnas sėdimas darbas ar ilgos valandos ant sofos padidina skausmų tikimybę
- Didelio intensyvumo sportas (bėgimas, šokinėjimas) – geriau rinktis mažiau apkraunančias stuburą veiklas
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokia greičiausiai mano stuburo diskų degeneracijos priežastis?
- Kaip galėčiau sulėtinti ligos eigą?
- Kokios gydymo galimybės veiksmingiausios mano atveju?
- Ką daryti, jei nuspręsiu nesigydyti chirurginiu būdu?
- Kaip išvengti skausmo atsinaujinimo po gydymo ar operacijos?
