Vaikų depresija – tai emocinis sutrikimas, kuris paveikia nuotaiką: vaikai gali pasijausti liūdni, suirzę ar beviltiški. Nors vaikai kartais patiria nuotaikų svyravimus dėl įvairių kasdienių įvykių, pavyzdžiui, nesėkmės mokykloje ar nesutarimo su draugais, dažniausiai jie gana greitai atgauna gerą nuotaiką. Tačiau jei liūdesys ar dirglumas užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, tai gali būti ženklas, kad vaikas išgyvena depresiją.
Vaikų depresijos formos
- Didysis depresinis sutrikimas: Šiai būklei būdingas ilgesnis nei dviejų savaičių liūdesio ar beviltiškumo laikotarpis, dažnai pasireiškia energijos stoka, prarandamas susidomėjimas hobiais, naujai kyla konfliktų šeimoje ar su draugais. Vaikai gali tapti irzlesni, greitai supykti ar visiškai netekti motyvacijos kasdienėje veikloje.
- Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS): Gali išsivystyti pradėjus sirgti menstruacijomis. Simptomai – nerimas, depresija, padidėjęs jautrumas ar pyktis, sunkumas susikaupti, taip pat gali pasireikšti fiziniai požymiai kaip pilvo skausmas, krūtų jautrumas, nuovargis.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Depresijos požymiai dažniau pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai žiemą, kai mažiau šviesos. Tokiu metu vaikus gali kankinti nuotaikų kaita, liūdesys, motyvacijos stoka.
- Destruktyvaus nuotaikos reguliavimo sutrikimas: Vaikai dažnai pyksta, prasiveržia neadekvačiomis emocijomis ar netinkamu elgesiu. Dažni pykčio priepuoliai ar agresija gali sakyti apie šį sutrikimą. Diagnozė taikoma vaikams nuo 6 metų.
- Dystimija: Tai lengvesnė, bet ilgiau trunkanti nuotaikos sutrikimo forma. Simptomai dažnai pasikartoja kelerius metus, todėl gali pasirodyti tarsi natūrali vaiko asmenybės dalis. Visgi, pagalba ir gydymas labai naudingi.
Kaip dažnai pasitaiko depresija vaikams ir paaugliams?
Depresija nustatoma maždaug 3 procentams vaikų ir paauglių nuo 3 iki 17 metų amžiaus, nors paaugliams susirgimų yra daugiau nei jaunesniems vaikams. Remiantis tyrimais, kas penktam paaugliui diagnozuojamas didysis depresinis sutrikimas, tačiau realus skaičius greičiausiai yra dar didesnis, nes daugelis atvejų lieka nediagnozuoti. Vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis – diabetu, epilepsija, astma ar ilgalaikiu skausmu – depresija pasitaiko dar dažniau.
Depresijos simptomai vaikams
- Nuotaikos pokyčiai: Vaikas nuolat atrodo liūdnas, irzlus ar prislėgtas, net jei nėra aiškios priežasties.
- Prarastas susidomėjimas: Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, dabar jau nebedomina.
- Energijos trūkumas: Vaikas greitai pavargsta, atrodo be jėgų.
- Neigiamos mintys ir žema savivertė: Gali kartotis neigiami pasisakymai apie save, menkavertiškumo jausmas.
- Maitinimosi pokyčiai: Pastebimas apetito sumažėjimas arba padidėjimas.
- Miego sutrikimai: Sunku užmigti, o galbūt vaikas miega ženkliai daugiau nei anksčiau.
Kas lemia depresijos atsiradimą vaikystėje?
Patikslinti, kodėl vaikus paveikia depresija, nėra paprasta. Dažniausiai įtaką daro biologiniai, paveldimi veiksniai bei aplinkos poveikis. Priežastys apima šiuos aspektus:
- Paveldimumas – jei artimi šeimos nariai patyrė depresiją.
- Lėtinės ligos ar fizinės traumos.
- Sunkūs gyvenimo įvykiai, tokie kaip šeimos narių netektis, skyrybos, persikėlimas.
- Patyčios, psichologinės traumos.
- Piknaudžiavimas įvairiomis medžiagomis.
Rizikos veiksniai
- Šeimos narių psichikos sveikatos problemos.
- Ankstesnės patirtys su depresija, nerimo sutrikimais ar elgesio problemomis.
- Psichologinių traumų ar sudėtingų vaikystės išgyvenimų istorija.
- Mergaitės dažniau susiduria su depresija nei berniukai.
- Patyčios, konfliktai šeimoje, draugų problemos.
- Netektys – artimųjų ar romantinių santykių pabaiga.
- Perinatalinės sveikatos problemos: mažas gimimo svoris, turėtos smegenų traumos, lėtinės ligos.
- Brendimas ir susiję pokyčiai.
- Piknaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais ar kitomis medžiagomis.
Galimos komplikacijos
Depresiją patiriantys vaikai turi didesnę riziką susidurti su nerimo sutrikimais, priklausomybėmis, o mokymasis ir santykiai gali tapti sudėtingi. Sunki depresija gali padidinti savižudiško elgesio riziką. Svarbiausia – neatidėlioti ir kreiptis pagalbos, nes laiku pradėtas gydymas dažniausiai padeda pagerinti vaiko būklę.
Kaip nustatoma vaikų depresija?
Jeigu tėvai ar globėjai pastebi nuolatinį liūdesį, susidomėjimo praradimą ar kitus simptomus, patariama kreiptis į gydytoją. Pirminė apžiūra dažniausiai pradedama pas šeimos gydytoją arba pediatrą, kuris, įtardamas depresiją, gali nukreipti pas vaikų psichikos sveikatos specialistą.
Pirmiausia gydytojas atmeta galimas fizines priežastis, kurios gali sukelti panašius simptomus:
- Anemija
- Lėtiniai skausmai
- Galvos trauma (smegenų sukrėtimas)
- Diabetas
- Epilepsija
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Mononukleozė
- Vitamino D trūkumas
Jei fizinių problemų nerandama, skiriami papildomi vertinimai – pokalbiai su vaiku ir tėvais, psichologiniai testai arba apklausos. Kartais informacijos teiraujamasi ir kitų suaugusiųjų, pavyzdžiui, mokytojų ar globėjų, kurie pastebi vaiko elgesį kasdienybėje.
Vaikų depresijos gydymas
Depresijos gydymo galimybės remiasi dviem pagrindiniais metodais – psichoterapija ir medikamentais, o dažniausiai jie taikomi kartu, siekiant geresnių rezultatų.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET – tai pokalbių terapija, kurios metu vaikai mokosi pozityviau vertinti save, savo praeities ir dabarties patirtis. Terapeutai padeda atpažinti neigiamas mintis, mokina valdyti nerimą, taikyti įvairius atsipalaidavimo arba įveikos būdus.
Vaistai
Vaikų depresijai gydyti dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Šie vaistai padidina serotonino kiekį smegenyse, o ši medžiaga svarbi gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai. Gydytojai vaikams dažniausiai skiria šiuos preparatus:
- Fluoksetinas
- Paroksetinas
- Sertralinas
Kaip greitai pajuntami gydymo rezultatai?
Kiekvienam vaikui gydymas gali duoti skirtingus rezultatus. Dažnai vaistų efektas pasireiškia po 4–6 savaičių. Jei konkreti priemonė neveikia, gydytojas gali pakeisti vaisto dozę ar paskirti kitą. Pirmą kartą gydant depresiją, įprasta vaistus vartoti mažiausiai devynis mėnesius.
Psichologinė pagalba gali padėti pastebėti pokyčius dar prieš medikamentų veikimą, tačiau tikra pažanga – kai vaikas pradeda pasitikėti terapeutu ir taiko įgytus įgūdžius kasdieniame gyvenime. Todėl dažnai rekomenduojamas tiek vaistų vartojimas, tiek terapija kartu.
Ar galima išvengti vaikų depresijos?
Deja, nėra veiksmingų priemonių, kurios visiškai apsaugotų vaiką nuo depresijos. Kartais ją lemia aplinkybės, kurias sunku prognozuoti ar pakeisti, o kai kuriais atvejais – biologinės priežastys ar šeimos istorija. Tačiau tėvai ir globėjai gali stiprinti vaikų psichinę sveikatą rūpindamiesi jų kasdienybe:
- Skatinkite fizinį aktyvumą kiekvieną dieną.
- Kurkite saugią, palaikančią aplinką namuose ir mokykloje.
- Užtikrinkite reguliarų miegą ir pilnavertę mitybą.
Perspektyvos ir ilgalaikė eiga
Susidūrus su vaiko depresija, tėvai gali patirti sumaištį, nerimą ir netikrumą – dažnai sunku atskirti ar nuotaika keičiasi dėl brendimo ar gilėjančios ligos. Vis dėlto laiku pradėjus gydymą, dauguma vaikų reikšmingai pagerina emocinę būseną, vėl įsitraukia į mėgstamus pomėgius, kuria draugystes, geriau sekasi mokykloje.
Būna laikotarpių, kai simptomai gali atsinaujinti ir prireikti koreguoti gydymą ar dažniau lankytis pas specialistus. Nuoseklumas ir bendradarbiavimas su gydytojais padeda suvaldyti sunkumus ir pasiekti ramesnį gyvenimą.
Patarimai tėvams: kaip padėti vaikui?
Tėvų ir globėjų dėmesys, atidus klausymasis, kantrybė – vieni svarbiausių pagalbos būdų susidūrus su vaiko depresija ar emociniais sunkumais. Pastebėjus nuotaikos pokyčius – pasikalbėkite, užduokite klausimus apie vaikų savijautą ir požiūrį į save. Kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas nutylima. Jei po pokalbių situacija blogėja, verta pasitarti su specialistais dėl kito bendravimo būdo ar papildomos pagalbos.
Stebėkite šiuos dalykus:
- Kaip vaikas miega ir valgo.
- Ar išlieka energingas, ką veikia laisvalaikiu.
- Ar pasireiškia neigiami vaistų poveikiai.
- Kokie santykiai su šeima ir bendraamžiais.
- Ar įsitraukia į įprastas veiklas ir pomėgius.
Šią informaciją verta nuolat užrašyti – taip bus lengviau aptarti ją gydytojo konsultacijų metu ir pastebėti svarbius pokyčius ar tendencijas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus, jei liūdesys ar kiti depresijos požymiai užsitęsia, jei vaikui ilgiau nei tris dienas sunku užmigti ar jis nepradeda lankyti mokyklos penkias dienas ar ilgiau. Kuomet pasireiškia mintys apie savižudybę ar staigūs sunkūs elgesio pokyčiai, nedelskite teirautis profesionalios pagalbos.
