Diskoidinė raudonoji vilkligė – tai viena dažniausių odą pažeidžiančių autoimuninių ligų, pasireiškianti apvaliom opelėmis, paprastai veido ar galvos srityje. Šiai būklei būdingi ilgalaikiai odos pažeidimai, kurie gali palikti randus ar pigmentacijos pakitimų. Kitaip ši liga dar vadinama lėtine odos vilklige.
Kas yra raudonoji vilkligė?
Visuomenėje žodis „vilkligė“ dažniausiai siejamas su sistemine raudonąja vilklige – tai yra dažniausias šios ligos tipas. Ši forma sukelia uždegiminius procesus įvairiuose kūno organuose ir audiniuose. Dažni sisteminės vilkligės simptomai: sąnarių skausmas ar tinimas, odos bėrimai, krūtinės skausmas, nuovargis, karščiavimas ir padidėjęs jautrumas šviesai.
Odos raudonosios vilkligės tipai
Skiriami trys pagrindiniai odinės (kutaninės) vilkligės tipai:
- Diskoidinė raudonoji vilkligė – ant odos susidaro apvalios, pastorėjusios, uždegiminės dėmės, dažniausiai ant ausų, skruostų ar nosies.
- Povelkinė raudonoji vilkligė – pasireiškia žiedo formos arba pleiskanotais bėrimais ant nugaros, krūtinės ar kaklo.
- Ūminė raudonoji vilkligė – būdinga vadinamoji „drugelio“ forma ant skruostų ir nosies, dažnai primenanti nudegimą saulėje.
Žmonės gali sirgti tik vienu vilkligės tipu arba kelių formų deriniu. Tačiau dauguma diskoinės vilkligės atvejų apsiriboja tik oda – vos apie 5% ligonių ilgainiui suserga ir sistemine vilklige. Tuo tarpu ketvirtadalis sergančiųjų sistemine vilklige vystosi odos pažeidimai, panašūs į diskoinės vilkligės židinius.
Diskoidinės raudonosios vilkligės paplitimas
Iš visų odinių vilkligės formų, diskoidinė raudonoji vilkligė pasitaiko dažniausiai. Apie du trečdaliai asmenų, kuriems nustatyta sisteminė raudonoji vilkligė, taip pat turi ir odos simptomų.
Rizikos veiksniai
Diskoidinės raudonosios vilkligės rizika padidėja, jei esate moteris, ypač 15–44 metų amžiaus grupėje, o dažniausiai serga moterys trisdešimties ar keturiasdešimties metų amžiaus. Taip pat didesnė rizika nustatyta juodaodžiams, Azijos kilmės, Lotynų Amerikos ar vietiniams Amerikos gyventojams. Ligos polinkis dažnai perduodamas šeimoje – jei giminėje buvo autoimuninių ligų, rizika susirgti didesnė.
Diskoidinės raudonosios vilkligės simptomai
Sergant šia liga atsiranda apvalios, monetos formos žaizdos ant galvos odos arba veido – dažniausiai jos nėra skausmingos ir niežtinčios. Pažeidimai būna raudoni, pastorėję bei pleiskanojantys, o sugyjus ant odos gali likti randų ar spalvos pokyčių. Kai kada toks bėrimas pasireiškia ir kitose kūno vietose.
Ligos komplikacijos
Ilgai trunkantys išplitę bėrimai gali sukelti nuolatinius randus. Jei židiniai iškyla ant galvos odos, gali pasireikšti nuolatinis plaukų slinkimas. Be to, ilgai trunkantys uždegiminiai odos židiniai didina odos vėžio, ypač plokščialąstelinės karcinomos, riziką. Jeigu bėrimai susiformuoja burnos gleivinėje, šis pavojus dar didesnis. Labai retai gali išsivystyti šaltinis vilkligės tipas – tada odos židiniai tampa purpuriniai, jautrūs šalčiui ir itin skausmingi.
Diskoidinės vilkligės nustatymas
Diagnostiką dažniausiai atlieka odos ligų gydytojas. Norint tiksliai nustatyti diagnozę, paprastai atliekama pažeistos odos biopsija – nedidelis odos gabalėlis siunčiamas laboratoriniams tyrimams ir toliau tiriamas mikroskopu. Tai leidžia atskirti diskoidinę vilkligę nuo kitų panašių ligų.
Gydymo būdai
Diskoidinės raudonosios vilkligės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Dažniausiai skiriami vaistai, padedantys sumažinti uždegimą, pagerinti bėrimų gijimą ar sumažinti kitus nemalonius pojūčius. Tyrimai rodo, kad apie 60% žmonių, sergančių odos vilklige, naudos patiria iš vaistų.
- Steroidiniai tepalai (fluocinolonas, hidrokortizono butiratas) mažina uždegimą ir tinimą.
- Priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip dapsonas ar mažos dozės metotreksatas, padeda malšinti skausmą ir uždegimą.
- Antimalarinių vaistų grupė (hidroksichlorokvinas) veiksminga mažinant nuovargį, bėrimus ir sąnarių skausmus.
- Kalcineurino inhibitoriai (takrolimas, pimekrolimas) slopina imuninės sistemos reakciją ir mažina uždegimą.
Kaip sumažinti ligos paūmėjimų riziką
Daugiau nei pusei pacientų ligos paūmėjimus lemia ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. Norint apsaugoti odą, labai svarbu laikytis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių:
- Kiekvieną dieną naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF bent 30, ir dažnai jį atnaujinkite (kas keturias valandas).
- Stenkitės vengti buvimo tiesioginėje saulės šviesoje nuo 10 iki 16 valandos.
- Laikykitės atokiau nuo soliariumų ir sumažinkite buvimą po fluorescencinėmis lempos šviesa.
- Nešiokite apsaugančius drabužius: ilgomis rankovėmis aprangą ir plačiabriūres kepures.
Nors visiškai užkirsti kelią diskoidinei raudonajai vilkligei negalima, kontroliuoti simptomus padeda reguliarus odos apsaugos nuo saulės laikymasis. Taip pat labai svarbu nepažeisti bėrimų – jų nekasyti ir nebandyti nuplėšti, kad nesusidarytų randai ar infekcijos.
Ligos eiga ir prognozė
Diskoidinė vilkligė – lėtinė, tačiau vaistai ir tinkama priežiūra daugeliui pacientų leidžia pasiekti simptomų sumažėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ypač svarbu nuosekliai saugotis saulės spindulių ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip išvengti naujų diskoidinių bėrimų susidarymo?
- Ką daryti, jei atsirado naujas bėrimas?
- Kokie ženklai rodo, kad liga pasunkėjo ar yra sunkiai valdoma?
- Kokie yra ankstyvieji pavojaus ženklai, kad galėjo prasidėti odos vėžys?
