Alergija vaistams: priežastys, simptomai, gydymas

Vaistų alergija – tai imuninės sistemos per stipri reakcija į vaistus, kai organizmas atpažįsta tam tikras vaistų sudedamąsias dalis kaip grėsmingas. Tokiu atveju, susidūręs su vaistu, imunitetas ima gaminti antikūnus ir taip bando pašalinti įtariamą pavojų. Dažnai šią reakciją lygina su kova prieš bakterijas ar virusus – tik šįkart organizmas klaidingai „supažindintas“ su įprastu vaistu.

Dažniausiai pasitaikančios vaistų alergijos

Nors alerginė reakcija gali pasireikšti nuo bet kokio vaisto, yra tam tikrų vaistų grupių, kurios šias reakcijas sukelia dažniau:

Antibiotikai, ypač penicilinas.
Sulfanilamidai (sulfa preparatai).
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pavyzdžiui, ibuprofenas, aspirinas, naproksenas.
Paracetamolis.
Opiatai – morfinas, kodeinas.
Vaistai nuo traukulių.
Vaistai chemoterapijai.
Jodo kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgeno tyrimuose.

Būtent penicilinas laikomas dažniausia vaistų alergijos priežastimi, nors naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms ši alergija laikui bėgant gali išnykti.

Kiek dažnos vaistų alerginės reakcijos?

Neteigiamų reakcijų į vaistus būna įvairių: vienos yra tiesiog nepageidaujamos, kitos tikros alergijos. Alergija vaistams sudaro mažiau nei 10 % visų nepageidaujamų reakcijų, tuo tarpu šalutinis vaisto poveikis sudaro didžiąją dalį (virš 90 %). Skirtingai nei alergija, šalutinis poveikis dažniausiai nesusijęs su imuninės sistemos veikla. Vaistų alergiją gali patirti bet kuris žmogus, tačiau didesnė rizika kyla tiems, kurių biologiniai tėvai taip pat yra jautrūs vaistams.

Susiję įrašai

Vaistų alergijos simptomai

Dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda per kelias minutes ar valandas nuo vaisto vartojimo. Jie pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvų iki gyvybei pavojingų:

Odos niežėjimas.
Ašarojančios akys.
Išbėrimas ar dilgėlinė.
Varvanti nosis.
Patinimai (pvz., lūpų ar vokų).

Kai kuriais atvejais gali būti ženklių sutrikimų, pavyzdžiui anafilaksija – staigi ir itin pavojinga reakcija, galinti kelti realų pavojų gyvybei. Tokių simptomų metu pastebima:

Pasunkėjęs rijimas.
Dusulys, oro trūkumas.
Galvos svaigimas, silpnumas.
Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
Sąmonės netekimas, sumišimas.

Kartais alerginės reakcijos pasireiškia vėliau – praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms. Tokiu atveju gali būti stebimi šie požymiai:

Temperatūros pakilimas (karščiavimas).
Bėrimai ant odos.
Patinę sąnariai ar jų skausmas.
Sumažėję raudonieji kraujo kūneliai ar trombocitai.
Pakitęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis.
Inkstų ar kepenų veiklos sutrikimas.
Padidėję limfmazgiai.

Kaip vystosi vaistų alergija?

Vaistų alergija išsivysto dėl imuninės sistemos jautrumo. Pirmą kartą gavus vaisto, organizmas gali pradėti gaminti imunoglobuliną E (IgE) – antikūną, kuris dalyvauja alerginėse reakcijose. IgE sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis (putliosiomis ląstelėmis), esančiomis odoje, gleivinėse, kvėpavimo takuose.

Kai vaistas pakartotinai patenka į organizmą, IgE antikūnas atpažįsta jį ir aktyvuoja putliąsias ląsteles. Šios išskiria histaminą bei kitas chemines medžiagas, sukeliančias alergijos požymius – paprastai gana greitai po kontakto.

Tačiau imuninę reakciją gali lemti ne tik IgE, bet ir T limfocitai – baltieji kraujo kūneliai, kurie sureaguoja į vaistą lėčiau, dažniausiai sukeldami tik odos reiškinius – bėrimą, niežėjimą ar dilgėlinę.

Per kiek laiko pasireiškia vaistų alergija?

Kiekvienas organizmas į vaistą sureaguoja individualiai: daliai žmonių pakanka pirmojo kontakto, kitiems reakcija pasireiškia tik po kelių ar net daugybės vartojimų.

Ar vaistų alergija gali būti užkrečiama?

Vaistų alergija nėra infekcija – ja užsikrėsti negalima. Jos negalite perduoti kitam žmogui.

Kaip nustatoma vaistų alergija?

Nustatant vaistų netoleravimą ar alergiją, labai svarbus išsamus pokalbis su gydytoju alergologu. Dažnai gydytojas teiraujasi, kada pradėjo pasireikšti simptomai, kiek laiko jie truko, kokius preparatus vartojote anksčiau, ar teko gydytis ligoninėje, ar nesate jau reagavęs į kitus vaistus. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nevartojate papildomų maisto papildų ar žolelių ir ar giminaičiai nėra jautrūs vaistams.

Jei įtariama alergija tam tikram vaistui (dažniausiai penicilino grupės), skiriami odos dūrio (prik) testai. Jų metu ant odos, dažniausiai dilbio ar nugaros, lašinamos mažos farmacinės medžiagos dozės ir į odą įdurta plona adatėle. Jei per 15 minučių odos vieta parausta, patinsta – rezultatas gali būti teigiamas. Kartais, sudėtingais ar neaiškiais atvejais, gali būti reikalingas kraujo tyrimas, ypač jei įtariama uždelsta arba sisteminė (daug organų apimanti) reakcija.

Vaistų alergijos gydymas

Susidūrus su vaistų alergija, dažniausiai pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – nutraukti alergizuojančio vaisto vartojimą. Nustojus vartoti vaistą, simptomai paprastai palengvėja arba visiškai išnyksta. Jeigu tas vaistas reikalingas nuolatiniam gydymui, gydytojas suras veiksmingą ir saugią jo alternatyvą.

Antihistamininiai vaistai – slopina histamino, sukeliančio alergijos simptomus, poveikį.
Kortikosteroidai – mažina uždegiminius procesus.
Bronchus plečiantys vaistai – padeda esant kvėpavimo sunkumams.
Adrenalino autoinjektorius – rekomenduojamas tiems, kuriems būdingos sunkios ar anafilaksinės reakcijos. Juo naudojamasi skubiai.
Desensibilizacija (palaipsninis pripratinimas) – taikoma tam tikrais atvejais, kai nėra saugių alternatyvų ir būtinas specifinis vaistas. Imuninė sistema pamažu pripratinama prie vaisto, pradedant itin mažomis dozėmis ir jas lėtai didinant.

Dažniausiai simptomai praeina valandų bėgyje nuo vaisto nutraukimo. Visgi retais atvejais reakcijos gali tęstis ilgiau – iki kelių savaičių ar net mėnesių.

Kaip išvengti vaistų alergijos?

Vienintelis būdas apsisaugoti – visiškai atsisakyti vaistų, kurių netoleruojate. Dažnai reikia vengti ir panašios sudėties medikamentų. Kad gydytojams būtų paprasčiau identifikuoti riziką, svarbu informuoti juos apie savo alergijas ir užtikrinti, kad ši informacija būtų įrašyta medicininiuose dokumentuose.

Gyvenimas su vaistų alergija

Kai žinoma, kad esate jautrūs tam tikriems vaistams, labai svarbu apie tai pranešti tiek kiekvieno gydymo metu, tiek odontologo ar chirurgo vizito metu. Patogu informacijos apie alergiją turėti visada šalia – ją galite įrašyti sveikatos programėlėje telefone, nešioti medicininę apyrankę ar kortelę piniginėje, o kai kurie renkasi ir tatuiruotes.

Naudokite mobiliąją programėlę, kad informacija būtų greitai pasiekiama net esant nenumatytoms situacijoms.
Medicininis papuošalas – apyrankė ar pakabukas.
Kortelė ar pažymėjimas piniginėje.
Tatuiruotė (jei pageidaujate nuolatinio žymėjimo).

Kilus alergijos požymiams po vaisto vartojimo – būtina kreiptis į sveikatos specialistą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas gydymas.

Kada būtina skubi pagalba?

Pastebėjus sunkios alerginės reakcijos simptomų – dusulį, užspringimą, ūmų silpnumą ar širdies plakimo padažnėjimą bei netekus sąmonės – būtina nedelsti ir kuo greičiau vykti į ligoninę. Nelaiku suteikus pagalbą, tokia reakcija gali būti mirtina.