Disartrija – tai kalbos sutrikimas, susijęs su raumenų, atsakingų už kalbą, valdymu. Esant šiai būklei, tampa sunku aiškiai tarti žodžius ir kalbėti taip, kad kiti suprastų. Tai nėra mąstymo ar kalbėjimo plano problema – žmogus puikiai žino, ką nori pasakyti, tačiau nusilpę ar prastai valdomi veido, liežuvio, gerklės ar net kvėpavimo raumenys trukdo tai atlikti sklandžiai.
Disartrijos formos
Disartrija gali būti kilusi nuo ankstyvų vaikystės laikų arba atsirasti vėliau gyvenime, priklausomai nuo to, kada buvo pažeista nervų sistema. Vaikams dažniausiai pasireiškia išsivystymo disartrija, kurios priežastis paprastai – smegenų pažeidimai dar iki gimimo ar gimdymo metu (pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius). Suaugusieji dažniau susiduria su įgyta disartrija, kuri išsivysto po tokių įvykių kaip insultas, galvos trauma, nervų ligos, augliai smegenyse arba tokios ligos kaip Parkinsono liga.
Šis kalbos sutrikimas skirstomas į šešias rūšis, kurios išskiriamos pagal paveiktą nervų sistemos dalį:
- Atoninė (flakcinė) disartrija – atsiranda pažeidus žemutinius motorinius neuronus (periferinė nervų sistema). Kalba dažnai gali tapti neryški, dusli ar nosinė.
- Spastinė disartrija – susijusi su viršutinių motorinių neuronų (centrinė nervų sistema) pažeidimu. Kalbėjimas gali skambėti „įtemptai“ ar itin šiurkščiai.
- Ataksinė disartrija – pažeidus smegenėles, koordinuojančias raumenų judesius. Tuomet sudėtinga aiškiai tarti balses ir priebalses, kalbai gali trūkti ritmingumo.
- Hipokinetinė disartrija – dažnai susijusi su bazinių ganglijų pažeidimu (šios smegenų sritys valdo raumenų judesius). Pasireiškia lėtesne, monotoniška ir kartais „kietoka“ kalba, būdinga, pavyzdžiui, sergantiems Parkinsono liga.
- Hiperkientinė disartrija – staigūs, nenuspėjami kalbos pokyčiai, dažnai kalba tampa per greita ar nutrūkstama.
- Mikstinė disartrija – kai susipina kelių aukščiau išvardytų tipų požymiai. Tai yra dažniausiai pasitaikanti forma.
Kaip dažnai pasitaiko disartrija?
Šis kalbos sutrikimas dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems tam tikrų neurologinių susirgimų. Disartrija itin dažna sergant Parkinsono liga (nuo 70 iki 100 % atvejų), pasitaiko ir po insultų (nuo 8 iki 60 % žmonių), sergant išsėtine skleroze (nuo ketvirtadalio iki pusės susirgusiųjų), amiotrofine lateraline skleroze (apie 30 % atvejų). Po galvos traumų disartrija išsivysto 10–65 % atvejų.
Disartrijos simptomai
Disartrijos požymis – sunkumai kalbant aiškiai ir suprantamai. Žmogui gali būti sunku valdyti lūpas, liežuvį ar žandikaulį taip, kaip reikia garsams ištarti. Dažniausi simptomai:
- Uždusęs balsas, kalbos slinkimas, neaiškūs žodžiai.
- Per greita arba sulėtėjusi kalba.
- Garsumas ir balso stiprumas – nebūdingai tylu ar labai garsiai.
- Balsas gali būti šiurkštus, monotoniškas, robotizuotas, kvėpuojant girdisi švilpimas ar nosies gausmas.
- Žodžiai tariami trūkčiojant, sakinys dažnai nutrūksta į kelias trumpas atkarpas.
- Gali atsirasti ir rijimo sunkumų (disfagija).
Kas sukelia disartriją?
Disartrija dažniausiai išsivysto, kai pažeidžiama nervų sistema, valdanti raumenis, padedančius kalbėti ir kvėpuoti. To priežastys gali būti įvairios – nuo galvos traumų, infekcijų, paveldimų ligų iki uždegiminių, degeneracinių smegenų ligų ar įgimtų susirgimų.
- Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS)
- Smegenų augliai
- Cerebrinis paralyžius
- Demencija
- Huntingtono liga
- Laimo liga
- Išsėtinė sklerozė
- Raumenų distrofija
- Miaestenija
- Parkinsono liga
- Insultas
- Galvos traumos
- Veido, burnos, liežuvio ar gerklų sužalojimai
- Kai kurie vaistai (pavyzdžiui, raminamieji ar traukuliai slopinantys preparatai) taip pat gali laikinai sukelti kalbos sutrikimų.
Kuo disartrija apsunkina gyvenimą?
Kalbos sunkumai gali turėti įtakos bendraujant tiek kasdienėje aplinkoje, tiek darbe ar mokykloje. Nesusikalbėjimo frustracija dažnai sąlygoja psichologinį stresą, izoliaciją ar net priveda prie depresijos.
Kaip diagnozuojama disartrija?
Nustačius kalbos sunkumų, kreipiamasi į specialistą, kuris įvertina simptomus ir jų stiprumą. Gydytojas dažniausiai domisi paciento ligos istorija, apžiūri raumenų jėgą, koordinaciją. Vienas svarbiausių tyrimų – logopedo (kalbos terapeuto) vertinimas, kurio metu stebima, kaip žmogus judina liežuvį, lūpas, kaip kalba, kvėpuoja, išlaiko balso stiprumą ir kontrolę.
- Prašoma parodyti liežuvį, nusišypsoti ar papūsti lūpas.
- Sutikrinama abėcėlės tarimas bei gebėjimas perskaityti pastraipą.
- Prašoma atkartoti garsus, žodžius, sakinius ar laisvai pasikalbėti.
Galimi papildomi tyrimai
- Galvos, kaklo ar smegenų MRT/KT tyrimai – padeda nustatyti struktūrinius pakitimus.
- Elektroencefalograma (EEG) – įvertinama išsami smegenų veikla.
- Elektromiografija – raumenų ir nervų funkcijos tyrimas.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai – ieškoma uždegimo ar infekcijos požymių.
- Juosmens punkcija – nustatoma, ar nėra infekcijų ar auglių.
- Rijimo testai, dažnai atliekami naudojant specialų rentgeno tyrimą, jei žmogus skundžiasi sunkumais ryti.
Gydymo galimybės
Pagrindinis pagalbos būdas – kalbos terapija, kurios metu lavinami kalbėjimo raumenys ir kuriami nauji būdai, kaip aiškiai ir suprantamai bendrauti. Logopedas gali dirbti su pačiu žmogumi bei apmokyti jo artimuosius, kaip geriau suprasti ir palaikyti bendravimą kasdieniame gyvenime.
- Pratimai burnos, liežuvio, žandikaulio raumenims stiprinti.
- Mokoma, kaip kalbėti garsiau, tam pasitelkiant gilesnį kvėpavimą.
- Tobulinamos aiškesnės tarties strategijos, treniruojamasi lėčiau ir sąmoningai tarti garsus bei žodžius.
- Taikomi neverbalinio bendravimo būdai – gestai, rašymas ar bendravimas piešiniais.
Tais atvejais, kai kalbėti itin sunku, galima naudotis alternatyviomis komunikacijos priemonėmis – raidžių ar paveikslėlių lentelėmis, specialiais kompiuteriais su pritaikyta klaviatūra ir ekrano tekstu.
Ar galima išvengti disartrijos?
Nors ne visas priežastis galima valdyti, kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti. Pavyzdžiui, sveika mityba bei kraujospūdžio, cukraus kiekio ir kraujagyslių ligų kontrole galima sumažinti insulto tikimybę, o taip pat naudinga saugotis traumų sportuojant ar dirbant pavojingą darbą.
Kokios prognozės ir gyvenimas su disartrija?
Ar kalbos sutrikimus pavyks pašalinti, dažniausiai priklauso nuo priežasties. Jei disartrija išsivystė kaip laikinas vaistų poveikis, nutraukus šiuos preparatus dažniausiai simptomai praeina. Tačiau jei disartrija susijusi su nuolatine nervų ar raumenų liga ar trauma, visiškai pagyti gali nepavykti. Vis dėlto tinkama kalbos terapija padeda gerokai pagerinti bendravimo kokybę bei išmokti pasinaudoti kitomis komunikacijos galimybėmis.
Patarimai kalbantiems su disartrija
- Pradėkite pokalbį žodžiu, apibūdinančiu temą – taip pašnekovams bus lengviau suprasti, apie ką kalbate.
- Stenkitės kalbėti lėtai, aiškiai ir tinkamu garsumu, dažniau naudokite pauzes ir trumpesnius sakinius.
- Jei jaučiatės pavargę – atidėkite pokalbį: nuovargis apsunkina artikuliaciją.
- Nuolat įsitikinkite, ar pašnekovai supranta jūsų mintis – taip išvengsite besikartojančių frazių.
- Nesigėdykite naudotis gestais, rašymu ar kitomis neverbalinio bendravimo formomis, jei kalbėti tampa sunku.
Kaip padėti bendraujantiems su disartriją patiriančiu asmeniu?
- Pašalinkite papildomą triukšmą: išjunkite radiją ar televizorių pokalbio metu.
- Pasikalbėkite ramioje, gerai apšviestoje vietoje.
- Aktyviai klausykitės, sukoncentruokite dėmesį į kalbantį asmenį.
- Psichologiškai palaikykite: aiškiai pasakykite, jei nesupratote žinutės, ir paskatinkite naudoti rašymą ar parodymus.
- Kartokite suprastas frazes – taip nereikės pradėti pokalbio iš naujo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite didėjančių sunkumų kalbant, pasitarkite su gydytoju. Esant užspringimams, nuolatiniam kosuliui ar plaučių uždegimui, reikalinga skubi pagalba.
Skubi pagalba ir pavojingi simptomai
- Viena veido pusė – silpnesnė ar nukritusi
- Nepavyksta vienodai ilgai išlaikyti pakeltų rankų
- Sumišimas, nerimas, sutrikusi koordinacija
- Kalba smarkiai susilieja
Dažnai užduodami klausimai apie disartriją
- Kuo disartrija skiriasi nuo afazijos?
Afazija pasireiškia sunkumais suprasti kalbą ar reikšti mintis, tačiau kalbos raumenų funkcija gali būti visiškai išlikusi. Disartrijoje kalbos problemos dažniausiai susijusios su pažeistais raumenimis. - Kuo disartrija skiriasi nuo apraxijos?
Apraxija – tai motorinės kalbos sutrikimas, kai raumenų funkcija išlieka normali, tačiau trūksta sugebėjimo valingai pakartoti judesius, reikalingus kalbai, nes signalai iš smegenų raumenis nepasiekia tinkamai. - Kuo disartrija skiriasi nuo disfagijos?
Disfagija, kaip ir disartrija, susijusi su sutrikusia raumenų kontrole, bet apsunkina rijimą, o ne kalbą. Disfagija neretai pasitaiko kartu su disartrija.
