Blužnis – nedidelis, maždaug kumščio dydžio organas, esantis kairėje viršutinėje pilvo dalyje po šonkauliais. Jam tenka svarbus vaidmuo apsaugant mūsų organizmą: jis priklauso limfinei ir imuninei sistemoms, padeda filtruoti kraują, šalina senas kraujo ląsteles ir atlieka kitus gyvybiškai svarbius darbus. Tačiau įvairios sveikatos problemos gali lemti, kad blužnis padidėja – kartais net iki 40% daugiau nei įprastai.
Kas yra padidėjusi blužnis?
Paprastai sveika blužnis siekia iki 12 cm ilgio ir sveria apie 70 gramų. Kai šis organas padidėja (būklė vadinama splenomegalija), jo ilgis gali viršyti 20 cm, o svoris pasiekti net kilogramą ar daugiau. Dažniausiai padidėjimą lemia uždegimai, riebalų kaupimasis, kraujo sąstovis, navikai ar pernelyg aktyvi kraujo ląstelių gamyba. Kartais tai laikinas reiškinys, tačiau kartais priežastys gali būti rimtesnės ir užsitęsusios.
Ar padidėjusi blužnis yra pavojinga?
Padidėjusi blužnis nėra liga – tai požymis, kurį gali sukelti daugelis būklių. Kartais situacija gali būti nepavojinga, tačiau kai kuriais atvejais būtina rimtesnė medicininė priežiūra. Ilgai negydoma blužnis gali pradėti blogai funkcionuoti ir, retais atvejais, stipriai išsiplėtusi – plyšti. Tokiu atveju gresia vidinis kraujavimas.
Padidėjusios blužnies simptomai
Dažnai žmonės nejaučia jokių požymių, kol blužnis nepadidėja tiek, kad imama ją lengvai apčiuopti po šonkauliais. Tačiau jei simptomai pasireiškia, jie gali būti šie:
- Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas kairėje viršutinėje pilvo dalyje, galintis plisti į petį ar nugarą.
- Jautrumas ar spaudimo pojūtis pilve, ankstyvas sotumo jausmas – blužnis gali spausti skrandį.
- Apčiuopiamas organas po kairiu šonkauliu – įprastai blužnies nesijaučia pirštais.
Jei prasideda blužnies veiklos sutrikimai, gali atsirasti silpnumas, dažnesni peršalimai ar infekcijos, lengviau atsirandančios kraujosruvos ar kraujavimas.
Padidėjusios blužnies priežastys
Blužnies didėjimą lemia įvairūs veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys yra:
- Infekcijos. Virusinės (pavyzdžiui, mononukleozė, ŽIV), bakterinės (tuberkuliozė, endokarditas) ir parazitų sukeltos infekcijos (maliarija, toksoplazmozė) dažnai išprovokuoja imuninį atsaką, dėl ko blužnis aktyvėja ir didėja.
- Kepenų ligos. Ilgai trunkantys kepenų sutrikimai, tokie kaip hepatitas ar cirozė, padidina spaudimą kraujagyslėse tarp kepenų ir blužnies (portinė hipertenzija). Dėl to kraujas kaupiasi blužnyje.
- Kraujotakos problemos. Kraujo krešuliai blužnies ar kepenų kraujagyslėse sukuria papildomą slėgį ir kraujo sąstovį.
Taip pat blužnies didėjimą gali sukelti:
- Kraujodaros ir limfos navikai. Kai kurių rūšių vėžiniai susirgimai (leukemija, mieloproliferaciniai sindromai, limfomos) į blužnį atneša neįprastų ląstelių, kurios joje dauginasi.
- Gerybiniai dariniai ir metastazės. Cistos, abscesai ar kiti dariniai, taip pat į blužnį plintantis vėžys.
- Autoimuniniai susirgimai. Tokios būklės kaip vilkligė, sarkoidozė ar reumatoidinis artritas gali skatinti imuninės sistemos perteklių – dėl to blužnis tampa aktyvesnė.
- Kraujo ligos. Tam tikros anemijų rūšys (pvz., hemolitinė anemija, neutropenija) verčia blužnį šalinti daugiau ląstelių nei įprastai.
- Paveldimos medžiagų apykaitos ligos. Kai kurios ligos (pvz., Nyman-Pick, Gaucher, pjautuvinė anemija) sukelia kenksmingų medžiagų kaupimąsi blužnyje.
Galimos padidėjusios blužnies komplikacijos
- Audinų žūtis. Per daug padidėjusi blužnis gali būti nepakankamai aprūpinta krauju – tada kai kurios jos dalys žūsta ar nustoja veikti.
- Pernelyg aktyvi blužnis (hipersplenizmas). Ji gali pradėti šalinti per daug kraujo ląstelių, taip sukeldama anemiją, sumažėjusį leukocitų ar trombocitų kiekį.
- Blužnies plyšimas. Kartais, ypač stipriai išaugusi blužnis gali plyšti spontaniškai ar dėl smūgio. Tai gali tapti gyvybiškai pavojinga.
Kaip nustatoma padidėjusi blužnis?
Padidėjusi blužnis neretai aptinkama atsitiktinai tyrimų metu arba kai tiriama dėl kitų pilvo skausmų. Gydytojas gali ją apčiuopti fizinio apžiūros metu, tačiau labai tiksliai blužnies būklė nustatoma vaizdiniais tyrimais.
- Ultragarsas ar kompiuterinė tomografija (KT) padeda patvirtinti blužnies padidėjimą, atskleisti jo mastą, patikrinti, ar nėra darinių, ar blužnis nespaudžia kitų organų.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) leidžia įvertinti kraujo tekėjimą per blužnį.
- Kraujo tyrimai dažnai naudojami ieškant priežasties – tiriama dėl infekcijų, kraujo ligų ar kepenų veiklos.
- Kai kuriais atvejais atliekamas kaulų čiulpų tyrimas, norint įvertinti kraujo ląstelių gamybą ir nustatyti galimas ligas.
Padidėjusios blužnies gydymas
Daugeliu atvejų, pašalinus pagrindinę problemą (pvz., įveikus infekciją), blužnis natūraliai grįžta į įprastą dydį. Jei priežastis buvo laikina infekcija – simptomai praeina savaime. Kai kuriais atvejais reikalingi vaistai, įvairios procedūros ar net chirurginė operacija.
Jei situacija negerėja arba nėra gydymo galimybių, gali būti taikoma mažų dozių radioterapija blužnies mažinimui, o retais atvejais – organas pašalinamas chirurginiu būdu.
Gyvenimas be blužnies
Net ir pašalinus blužnį galima gyventi aktyvų gyvenimą. Visgi didėja jautrumas infekcijoms, todėl rekomenduojama skiepytis nuo dažniausių bakterinių ligų, neretai reikalingi stipresni antibiotikai susirgus. Taip pat patariama visada apie neturimą blužnį informuoti gydytojus.
Kaip rūpintis savimi, jei blužnis padidėjusi?
Turint ilgai padidėjusią blužnį, reikėtų vengti pilvo traumų, ypač dalyvaujant kontaktiniame sporte: padidėja organo plyšimo rizika. Taip pat reikia stebėti savijautą – pavargimas, silpnumas, blyškumas gali reikšti anemiją, todėl svarbu stebėti kraujo rodiklius ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Mitybos ypatumai sergant padidėjusia blužnimi
Nors nėra įrodyta, kad tam tikri maisto produktai tiesiogiai veiktų blužnį, sveika, visavertė mityba stiprina organizmo atsparumą, ypač jei blužnis jau nebeveikia pilna jėga ir imunitetas silpnesnis. Medikų rekomendacijos dažniausiai apima perdirbto maisto, greito maisto, saldumynų, rūkytos mėsos mažinimą – šie produktai didina uždegimą ir cholesterolio kiekį, kuris neigiamai veikia kepenų veiklą.
Rekomenduojama rinktis šviežią, neperdirbtą maistą, daugiau augalinės kilmės produktų, žuvį, riešutus ir nesočiuosius riebalus – visa tai mažina uždegiminius procesus organizme.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote stiprėjantį skausmą kairėje pilvo pusėje ar petyje, ypač jeigu skausmas sustiprėja įkvepiant – nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Tai gali būti blužnies plyšimo ženklas, ypač jei prieš tai patyrėte smūgį į pilvą. Net menkas plyšimas ar lėtas kraujavimas gali greitai tapti pavojingais, todėl laiku suteikta pagalba labai svarbi.
