Enoftalmija – tai būklė, kai akys atrodo įdubusios ar „įkritusios“. Nors ši būklė gali atrodyti estetiškai nemaloni, dažnai tai rodo tam tikrus pokyčius akių ar aplinkinių audinių struktūrose. Enoftalmija gali būti tiek įgimta, tiek įgyta gyvenimo eigoje, pasireikšti vienoje arba abiejose akyse.
Bendrieji faktai apie enoftalmiją
Enoftalmija atsiranda tuomet, kai akių obuoliai pasislenka giliau į akiduobes. Šis reiškinys gali būti susijęs su daugybe priežasčių – nuo tiesioginės traumos iki amžiaus nulemtų pokyčių ar įgimtų ligų. Priešingai enoftalmijai, yra būklė, kai akys atrodo išsprogusios – egzoftalmija.
Šią problemą neretai sukelia įvairūs sužalojimai, pavyzdžiui, avarijos arba veido kaulų lūžiai po fizinio smurto. Taip pat pasitaiko atvejų, kai enoftalmija išsivysto dėl įgimtų būklių, tam tikrų ligų ar ilgainiui vykstančių natūralių senėjimo procesų. Būklė dažniau diagnozuojama vyrams.
Enoftalmijos simptomai
Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo priežasties. Dažniausi požymiai apima:
- Regos sutrikimus, pavyzdžiui, dvejinimąsi.
- Fokusavimo sunkumus.
- Veido asimetriją – viena veido pusė gali skirtis nuo kitos.
- Nusileidusius viršutinius vokus.
- Išryškėjusias įdūbas ties voku ar akies kontūru.
- Sausas akis.
Dažnai specialistas vizualiai pastebi akivaizdžius pokyčius, tokius kaip veido asimetrija, akių obuolių padėties pasikeitimas ar vokų nusileidimas.
Priežastys, lemiančios akis atrodyti įdubusias
Pokyčiai akiduobėje
Akiduobė – tai kaulų struktūra aplink akį. Jei ši ertmė padidėja, turinys (tame tarpe ir akies obuolys) gali pasislinkti gilyn. Prie to gali prisidėti:
- Kaulų lūžiai aplink akis, ypač vadinamieji „orbitaliniai blowout“ lūžiai ar žandikaulio pažeidimai.
- „Tylusis sinusitas“ (angl. silent sinus syndrome) – būklė, kurios metu skruostų ančiai ima spausti akiduobės dugną, jį deformuoja.
- Pakitusios ar trūkstamos veido kaulų dalys dėl kitų ligų.
- Amžiaus sukeltos kaulų pokyčiai.
Aplinkinių audinių pasikeitimai
Akys gali atrodyti įdubusios ir dėl pokyčių pačiame akiduobės turinyje:
- Riebalinio audinio sumažėjimas ir raumenų nusilpimas su amžiumi. Yra sindromai, pavyzdžiui, „milžiniško forniko sindromas“ ar senatvinė įdubusių akių būklė, dėl kurių pasikeičia akies paviršius.
- Kraujotakos sutrikimai.
- Ilgalaikė spindulinė terapija galvos srityje.
- Ligos, veikiančios riebalų pasiskirstymą kūne ir veide, kaip Parry-Romberg sindromas ar kitų sisteminių sutrikimų, pavyzdžiui, virusinės infekcijos.
- Sisteminės autoimuninės ligos, tokios kaip skleroderma.
- Traumos akiduobei ar audiniams, įskaitant chirurginius gydymus.
- Kai kurie akių lašai nuo glaukomos gali sukelti audinių pokyčius aplink akis (prostglandinų sukelta periorbitopatija).
Akies dydžio pokyčiai
Kartais akies padėtį pakeičia pati akimi vykstantys procesai:
- Vėžio metastazės į akiduobės sritį ar kaimyninius organus.
- Stiprus akies sužalojimas, net jei akiduobė nelūžusi.
- Įgimtas abiejų akių skaidulų randėjimo sindromas. Kadangi ši būklė dažniausiai pasireiškia abiejose akyse, ji gali būti sunkiai pastebima išoriškai.
Kaip nustatoma enoftalmija?
Gydytojas dažnai gali įtarti enoftalmiją apžiūrėjęs Jus, ypač jei būklė paveikė tik vieną akį. Papildomai atliekamas išsamus akių būklės įvertinimas ir surenkama ligos istorija.
Papildomiems tyrimams dažnai naudojami:
- Egzoftalmometrija – matuojama, kiek akis išsikišusi ar įdubusi akiduobėje.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia tiksliai įvertinti kaulines ir minkštąsias struktūras.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – leidžia detaliai apžiūrėti minkštuosius audinius be jonizuojančios spinduliuotės.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti pirminę priežastį. Tai gali apimti gydymą vaistais (pradėti ar nutraukti tam tikrus vaistus), chirurgines intervencijas ar kitus specifinius sprendimus priklausomai nuo diagnozuotų sutrikimų.
Galimos gydymo komplikacijos
- Simptomų paūmėjimas.
- Veido simetrijos praradimas.
- Regėjimo pablogėjimas ar praradimas.
- Dvejinimasis akyse.
- Akies judesių apribojimas.
Prevencija – kaip sumažinti riziką
Norint sumažinti enoftalmijos riziką, svarbu apsisaugoti nuo akių ir veido kaulų traumų. Reikėtų naudoti apsaugines priemones sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis, saugiai vairuoti, vengti rizikingų situacijų, tokių kaip muštynės.
Ligos eiga ir prognozė
Kaip vystysis enoftalmija, lemia būklės priežastis. Jauni žmonės, patyrę traumas ar turintys tyliojo sinusito sindromą, dažniausiai, gavę laiku skirtą gydymą, pasiekia puikių rezultatų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kilus bet kokiai akių ar veido sužalojimo rizikai, pavyzdžiui, po nelaimingo atsitikimo ar smūgio, būtina pasitarti su gydytoju. Lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius regėjimo pokyčius, tokius kaip miglotas matymas ar dvejinimasis.
Dažniausiai painiojamos būklės
Enoftalmija ir hipoglobusas – skirtingos būklės. Enoftalmija reiškia akies pasislinkimą gilyn į akiduobę, o hipoglobusas – akies nusileidimą žemyn. Abi būklės gali kilti dėl traumų ar tyliojo sinusito sindromo.
Enoftalmijos nereikia painioti ir su anoftalmija – pastaruoju atveju akis visiškai nėra, o esant enoftalmijai akis tiesiog pasislenka gilyn į akiduobę.
Kai kuriais atvejais būna pseduoenoftalmija – situacija, kai tik atrodo, jog akis yra labiau įdubusi. Kartais tai būna dėl vienos akies didesnio trumparegystės.
