Enteritas – tai būklė, kai plonoji žarna tampa uždegiminė. Dažniausiai šį sutrikimą sukelia virusai ar bakterijos, tačiau priežasčių gali būti ir daugiau. Ši liga gali apimti ne tik plonąją žarną, bet ir skrandį ar storąją žarną. Pavyzdžiui, gastroenteritas – tai atvejis, kai uždegimas paveikia ir skrandį, o enterokolitas apima storąją žarną.
Kas yra enteritas?
Enteritas vadinamas plonosios žarnos uždegimu, dažniausiai atsirandančiu dėl infekcijų. Dažni pavyzdžiai – maisto sukelti apsinuodijimai ar vadinamoji „skrandžio gripa“. Plonoji žarna yra itin jautri įvairiems patogenams, todėl šis sutrikimas pasireiškia nenuspėjamai.
Ar enteritas pavojingas?
Daugeliu atvejų enteritas trunka trumpai, o lengvesnės formos dažnai gydomos namuose. Pagrindinės rizikos – skysčių netekimas ir dehidratacija dėl viduriavimo ar vėmimo. Laiku atkuriant prarastus skysčius ir ilsintis, savijauta gerėja per keletą dienų.
Esant bakterinei infekcijai, kartais gali prireikti antibiotikų ar net gydymo ligoninėje, ypač jei organizmas smarkiai netenka skysčių. Nuolatinis, užsitęsęs enteritas gali lemti rimtesnių sveikatos problemų, tačiau tokios komplikacijos gana retos.
Įvairios enterito rūšys ir jų priežastys
- Infekcinis enteritas: Dažniausiai pasitaikanti forma, kurią sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Dažniausi virusai – norovirusas, rotavirusas, adenovirusas ir astrovirusas. Bakterijos, tokios kaip salmonelės, šigelės, E. coli, C. jejuni, C. difficile ir S. aureus, taip pat gali būti kaltos dėl šio negalavimo. Tarp parazitų dažniausiai fiksuojamos giardijos, kriptosporidijos bei ciklosporos. Užsikrėsti galima per užterštą maistą ar vandenį, arba kontaktuojant su užsikrėtusiu žmogumi.
- Uždegiminis enteritas: Kai kurios autoimuninės ligos taip pat sukelia plonosios žarnos uždegimą. Organizmo imuninė sistema ima atakuoti virškinamojo trakto ląsteles, lyg jos būtų svetimos, ir sukelia ilgalaikius uždegimo procesus. Tokios būklės – celiakija, opiniu enteritu, eozinofilinis ar mikroskopinis enteritas, taip pat Krono liga ar vilkligė. Be ligų, žarnyno gleivinę gali dirginti nuolatinis tam tikrų vaistų (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tam tikrų antibiotikų), alkoholio ar net kokaino vartojimas.
- Radiacinis enteritas: Ši forma pasireiškia dėl spindulinės terapijos ar chemoterapijos, skirtos onkologinėms ligoms gydyti – jos pažeidžia ne tik vėžines, bet ir sveikas virškinamojo trakto gleivines ląsteles.
- Išeminis enteritas: Tai būklė, kai dėl užsikimšusių kraujagyslių sutrinka kraujo tekėjimas į žarnų audinius. Nors pasitaiko nedažnai, ši liga gali būti itin sunki ir kupina komplikacijų.
Enterito simptomai
Nesvarbu, kokia enterito priežastis, ligos požymiai paprastai yra panašūs:
- Kūno temperatūros pakilimas
- Bendras kūno silpnumas ir skausmas
- Pilvo spazmai, diegliai ar skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Sumažėjęs apetitas
- Viduriavimas, kartais – su krauju išmatose
Galimos ūminio enterito komplikacijos
Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija, kuri gali svyruoti nuo lengvos iki gyvybei pavojingos. Suaugusieji dažnai lengvai atsigauna, tačiau vaikams, senjorams ir imunitetą turintiems žmonėms net ir trumpalaikis skysčių netekimas yra rizikingas. Į dehidratacijos ženklus būtina reaguoti iš karto. Jie yra šie:
- Skausminga galva
- Silenkanti energija, nuovargis
- Sustiprėjęs silpnumas
- Galvos svaigimas
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Mažas kraujospūdis
- Burnos džiūvimas
- Tamsesnės spalvos šlapimas
- Vidurių užkietėjimas
- Ašarų trūkumas
- Įdubusios akys
Chroniško enterito pasekmės
Kai enteritas būna susijęs su ilgalaikiu uždegiminiu žarnyno procesu ar spinduline terapija, galima išvysti šias komplikacijas:
- Mažakraujystė (anemija)
- Nuolatinis viduriavimas
- Pasikartojantys pilvo spazmai
- Pilvo pūtimas
- Pykinimas
- Žarnyno užsikimšimas ar susiaurėjimas
Kaip nustatomas enteritas?
Diagnozė dažniausiai remiasi paciento nusiskundimais, ligos istorija ir gydytojo apžiūra. Kartais norint nustatyti infekcijos sukėlėją atliekami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, tiriami išmatų mėginiai laboratorijoje. Jei gydytojui kyla abejonių arba norima tiksliau nustatyti būklę, gali būti atliekami rentgeno tyrimai ar žarnyno vaizdavimas. Kartais reikia atlikti endoskopiją ir paimti audinio mėginį detalesniam ištyrimui.
Enterito gydymas
Pagrindinis uždavinys – sumažinti ligos simptomus. Dažniausiai užtenka pailsėti ir padengti skysčių trūkumą. Dauguma infekcijų praeina savaime, tačiau, jei ligą sukėlė bakterija ir simptomai ilgai nepraeina, gydytojas gali skirti antibiotikus. Esant radiaciniam enteritui, gali būti sustabdyta radiacijos terapija. Jei ligos priežastis – autoimuninė arba susijusi su sutrikusiu kraujo pritekėjimu, pirmiausia gydomos pagrindinės ligos. Ilgalaikiam uždegimui gydyti skiriami vaistai nuo uždegimo.
Ar enteritas praeina savaime?
Dažniausiai uždegimas praeina pats per kelias dienas ar savaitę. Infekcinis enteritas praeina per savaitę, radiacinis – per kelias savaites. Nuolat pasikartojantis ar trunkantis ilgiau enteritas yra retas, bet kelia didesnį pavojų ir reikalauja gydytojo konsultacijos.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo enterito?
Dažniausiai pasitaikantis užkrečiamasis enteritas gali būti lengvai išvengiamas laikantis higienos:
- Po tualeto ir prieš ruošiant maistą kruopščiai plaukite rankas su muilu
- Reguliariai valykite indus bei paviršius, ant kurių buvo žali mėsa ar daržovės
- Rūpinkitės, kad mėsa ir jūros gėrybės būtų gerai iškeptos
- Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje – šaltą šaldytuve, karštą – šiltai
- Keliaudami į užsienį, rinkitės išpilstytą vandenį
- Jei sergate, pasilikite namuose ir bent 48 valandas po simptomų išnykimo neikite į darbą ar viešumą
Mityba sergant enteritu
Jei sunku valgyti ar išlaikyti maistą, vertėtų rinktis paprastus ir švelnius produktus. Specialistai rekomenduoja lėtai grįžti prie valgymo, pamažu įvesti tokią mitybą kaip bananai, ryžiai, obuolių tyrė ir džiūvėsiai – tai vadinamasis BRAT mitybos principas. Nors ji ilgainiui netinkama pilnavertei mitybai, kelioms dienoms tai puikus pasirinkimas. Po truputį ir nedideliais kiekiais valgykite, kad neskatintumėte pykinimo.
Vėl atsiradus apetitui, galima pradėti valgyti švelnią vištienos sriubą su trapučiais arba, jei vis dar sunku su kietu maistu, rinktis skaidrias sultinio sriubas – jos padeda palaikyti energiją ir užtikrina reikiamą hidrataciją, kai organizmui reikia atsigauti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar kyla rimtesnių sveikatos sutrikimų, kreipkitės į gydytoją. Įspėjamieji ženklai, dėl kurių reikia nedelsti:
- Simptomai nesilpnėja per 3–4 dienas
- Vėmimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas
- Vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas
- Negalite išlaikyti jokių skysčių 24 valandas
- Pastebite dehidratacijos požymių
- Aukšta temperatūra (virš 39 laipsnių Celsijaus)
- Kraujas išmatose ar vėmimas krauju
- Staigus ir stiprus pilvo skausmas
