Entezitas – tai skausmingas uždegimas toje vietoje, kur sausgyslė ar raištis prisitvirtina prie kaulo. Šios struktūros mūsų kūne atlieka svarbų vaidmenį: sausgyslės sujungia raumenis su kaulais, o raiščiai jungia kaulus tarpusavyje. Kai tokios jungties vietoje išsivysto uždegimas ar kitoks pažeidimas, tai vadinama entezopatija.
Kas yra entezopatija?
Entenzopatija – bendras terminas, apibūdinantis bet kokius negalavimus, pažeidimus ar ligas, veikiančias tas vietas, kur prie kaulų prisitvirtina raiščiai ir sausgyslės. O pats terminas „entezis“ apibūdina tą tikslų tašką ant kaulo, prie kurio jungiasi šios jungiamojo audinio struktūros. Prie žodžio pridedama galūnė „-patija“ reiškia sutrikimą ar ligą – taigi, entezopatija reiškia problemą ar pokytį šioje srityje.
Kuo skiriasi entezopatija ir entezitas?
Entenzopatija – tai bendras pavadinimas įvairiems sutrikimams, susijusiems su entezėmis (jungtimis prie kaulo). Tuo tarpu entezitas – tai būtent uždegimas šioje srityje, taigi jis laikomas specifine entezopatijos forma. Medicinos specialistai šiuos terminus kartais vartoja kaip sinonimus – esminis skirtumas, kad entezitas visuomet susijęs su uždegimu.
Kaip dažnai pasitaiko entezitas?
Nustatyti tikslią žmonių, turinčių entezito simptomus, skaičių sudėtinga. Skausmas ir patinimas raiščių ar sausgyslių tvirtinimosi vietose – dažni nusiskundimai, dažnai siejami su traumomis ar įtampos perkrova. Daugelis žmonių, kuriems pasireiškia šie požymiai, pasveiksta iki tol, kol gauna aiškią diagnozę.
Įrodyta, kad entezitas ypač būdingas tiems, kurie serga uždegiminėmis sąnarių ligomis – pavyzdžiui, psoriaziniu ar sąnarių uždegimu (reaktyviuoju ar ankiloziniu spondilitu). Dažnai pasikartojantis entezitas yra ženklas, padedantis gydytojams atpažinti šias ligas.
Entenzito simptomai
Dažniausi entezito simptomai yra:
- Skausmas paveiktoje vietoje.
- Patinimas.
- Odos spalvos pakitimas (paraudimas arba pamėlynavimas).
- Sustingimas, ypač judant ar lenkiant sąnarį.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems entezopatijomis, gali pakisti nagai – atsirasti įdubimų ar nelygumų, gali pakisti jų spalva ar tekstūra.
Nors uždegimas gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, kur sausgyslė ar raištis jungiasi su kaulu, dažniausiai pažeidžiamos šios zonos:
- Pečiai
- Alkūnės
- Riešai bei rankos
- Kelia
- Kulnai ir čiurnos
- Pėdos
Entenzopatijos priežastys
Visų entezopatijų (tarp jų ir entezito) priežastys gali būti dvi:
- Traumos, dėl kurių pažeidžiamos sausgyslės ar raiščiai
- Ligos, sukeliančios uždegimą
Tarp dažniausių trauminių priežasčių – pasikartojanti perkrova, sportinės traumos, tokie sutrikimai kaip „tenisininko alkūnė“ ar „golfo žaidėjo alkūnė“. Uždegimą skatina ir lėtinės ligos, dėl kurių imuninė sistema išskiria specialius baltymus – citokinus. Šios medžiagos padeda organizmui gyti, bet taip pat sukelia ir uždegiminius procesus.
Ligos, galinčios išprovokuoti entezitą:
- Psoriazinis artritas
- Ankilozinis spondilitas
- Reumatoidinis artritas
- Psoriazė
- Bursitas
- Padų fascitas
Galimos komplikacijos
Žmonėms, kuriems entezopatija tampa lėtine (pasikartoja arba nepraeina), gali pradėti formuotis kaulinės ataugos vadinamos kaulų ataukomis. Dėl uždegimą sukeliančių citokinų neretai aktyvuojamas nenormalus kaulinio audinio augimas, todėl vystosi šios ataugos – jos dar labiau sustiprina arba sukelia skausmą.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint nustatyti entezopatiją, gydytojas atlieka klinikinę apžiūrą – apžiūri ir apčiuopia skausmingą vietą, klausia apie simptomų trukmę, pradžią, paūmėjimus ar pagerėjimą priklausomai nuo veiklos. Specialių testų, kurie tiesiogiai patvirtintų entezitą, nėra. Visgi, diagnozei tikslinti gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenograma
- Ultragarsinis tyrimas
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija)
Esant įtarimui dėl sisteminių uždegiminių ligų, gali būti skiriami kraujo tyrimai.
Gydymas ir valdymas
Kokio gydymo prireiks, priklauso nuo priežasties. Po traumų dažniausiai pakanka namų gydymo, o lėtinių ar uždegiminių ligų atveju gali tekti taikyti ilgalaikę kontrolę. Dažniausi sprendimai:
- RICE metodas: skaudamos srities ramybė, šaldymas, spaudžiamojo tvarsčio uždėjimas ir pakėlimas. Gydytojas gali parodyti, kaip tinkamai naudoti tvarsčius, kad jie nebūtų per stipriai užtempti.
- NVNU: nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo mažina uždegimą ir malšina skausmą. Svarbu jų nevartoti ilgiau nei 10 dienų be gydytojo nurodymų.
- Kortikosteroidai: prireikus skiriami stipresni vaistai – pavyzdžiui, gali būti suleista kortikosteroidų injekcija tiesiai į pažeistą vietą.
- Fizinė terapija: kineziterapijos užsiėmimai padeda atkurti judesių amplitudę, didina raumenų jėgą, mažina skausmą ir standumą.
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD): jie naudojami autoimuninėms ir kai kurioms uždegiminėms ligoms gydyti bei simptomams valdyti.
Ar entezitas visiškai išgydomas?
Entenzopatijos gydymo esmė – ne tiek galutinis išgydymas, kiek simptomų valdymas ir jų pasikartojimo prevencija. Uždegimas ar pažeidimai gali visiškai išnykti, ypač jei jie kilo dėl laikinos traumos ir buvo tinkamai gydomi.
Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, sergant autoimuninėmis ligomis) entezitas gali kartotis periodais – vadinamais paūmėjimais. Gydytojas padės parinkti priemones, leidžiančias sumažinti simptomų dažnį ir intensyvumą.
Profilaktika
Dažniausiai entezito išvengti neįmanoma – jis dažnai kyla dėl nenumatytų traumų ar nuo mūsų nepriklausančių ligų. Tačiau pasitarkite su gydytoju, kaip valdyti lėtines būkles, jei tokias turite. Kai kuriais atvejais galima sumažinti entezito paūmėjimų tikimybę, nors visiškai apsisaugoti nuo jų nepavyks.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus entezopatijos eiga – individuali ir priklauso nuo priežasčių. Jeigu uždegimas išsivysto po traumos, didelė tikimybė, kad, tinkamai pasveikus ir pakeitus fizinį krūvį, simptomai išnyks ir bus galima grįžti prie įprastos veiklos. Vis dėlto grįžti prie intensyvaus sporto ar fizinių užsiėmimų reikėtų tik gavus gydytojo leidimą.
Kai entezopatiją sukelia lėtinės ar autoimuninės ligos, jas gali reikėti valdyti ilgą laiką arba visą gyvenimą – tokiu atveju gydytojas padės numatyti tolimesnį gydymą ir galimus pokyčius.
Kasdienybė su entezopatija
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote naujus ar intensyvėjančius skausmus, patinimą, judesių apribojimą, jei patyrėte traumą ar jaučiate, kad dabartinis gydymas nebepadeda suvaldyti simptomų. Specialistai gali pasiūlyti kitus gydymo būdus ar koreguoti jau taikomą planą.
Pasikalbėkite su gydytoju apie:
- Kokia galėtų būti jūsų negalavimo priežastis?
- Kokių tyrimų prireiks?
- Ar simptomai gali atsinaujinti?
- Kada galėsite vėl užsiimti norima fizine veikla?
- Ar reikia ruošti ilgalaikį gydymo planą dėl lėtinės būklės?
Ar entezopatija yra tas pats, kas artritas?
Entenzopatija ir artritas – tai skirtingos būklės. Nors daugelis artrito formų sukelia panašius simptomus (skausmą, patinimą, sustingimą), tačiau entezopatija paveikia būtent tvirtinimosi prie kaulo vietas, o artritas dažniausiai pažeidžia sąnarius. Kai kurios uždegiminio artrito rūšys gali sukelti ir entezitą, todėl vienos ligos rizika susijusi su kita. Pastebėję naujus simptomus, visada stebėkite savo būklės pokyčius ir pasitarkite su specialistu dėl tolimesnių veiksmų.
