Eozinofilinis ezofagitas – tai lėtinis susirgimas, kai uždegimas vystosi stemplėje, jungiančioje burną su skrandžiu. Žmonės, kurie serga šia liga, dažniausiai jaučia stiprų rėmenį, krūtinės skausmą ar nepatogumą. Laiku negydant, uždegimas gali pažeisti stemplės audinius, sukelti randėjimą bei susiaurėjimą, todėl tampa sunku nuryti maistą.
Kas yra eozinofilinis ezofagitas?
Eozinofilinis ezofagitas susiformuoja dėl per didelio baltojo kraujo kūnelių – eozinofilų – kaupimosi stemplėje. Būtent šie kraujo kūneliai išprovokuoja uždegimą, dažnai susijusį su imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus ar aplinkos veiksnius. Susiaurėjusi arba uždegimo pažeista stemplė apsunkina maisto praėjimą; kyla jausmas, kad maistas „įstringa“ ar juda lėčiau nei įprastai.
Šia liga gali sirgti tiek kūdikiai, tiek vyresni vaikai ar suaugusieji. Sergamumas šia liga visuomenėje didėja – šiuo metu ji nustatoma apie 34 žmonėms iš 100 000 gyventojų.
Eozinofilinio ezofagito simptomai
Simptomai gali skirtis, priklausomai nuo amžiaus, kai prasideda liga:
- Kūdikiams ir mažiems vaikams pasireiškia vėmimas, nenoras valgyti ir sunkus svorio augimas.
- Vyresniems vaikams bei suaugusiesiems dažniausiai būna sunku ryti (disfagija), jaučiamas rėmuo ar diskomfortas krūtinėje.
Ligos požymiai gali stiprėti ar susilpnėti, kartais pasireiškia nuolat, o kartais – tik paūmėjimų metu. Kartais įmanoma gyventi kelis metus nesulaukus tikrosios diagnozės, nes simptomai primena kitas dažnas stemplės ligas.
- Pilvo skausmas.
- Maisto įstrigimas stemplėje – ši būklė gali kelti grėsmę ir prireikti skubios gydytojo pagalbos, nes gali įplyšti stemplės sienelė.
- Pykinimas, vėmimas.
- Maisto ar skysčių atsirūgimas į burną.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Liga išsivysto tada, kai imuninė sistema reaguoja į tam tikrus alergenus ir sukelia uždegimą stemplėje. Alergenai gali būti ir aplinkos, ir maisto kilmės. Dažniausi maisto produktai, galintys išprovokuoti ligą:
- Pienas ir pieno produktai
- Kiaušiniai
- Žemės ir medžių riešutai
- Žuvis ir jūros gėrybės
- Soya
- Kvėpinių grūdai, ypač kviečiai
Ligos vystymuisi taip pat įtakos turi astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, egzemą, maisto alergija. Didina riziką, jei kažkas iš šeimos narių taip pat serga šia liga.
Galimos komplikacijos
- Stemplės plyšimas (perforacija).
- Stemplės susiaurėjimas dėl randėjimo (striktūros).
Kaip nustatomas eozinofilinis ezofagitas?
Diagnozės nustatymui gydytojas įvertina simptomus, klausia apie valgymo įpročius – dažnai šia liga sergantys žmonės ima ilgai ir kruopščiai kramtyti maistą, vengia sunkiai kramtomų produktų arba užsigeria dideliais kiekiais skysčių. Taip pat svarbu aptarti anksčiau sirgtas alergijas, egzemą, šeimos ligos istoriją.
Įtarus šią ligą, dažniausiai siunčiama pas gastroenterologą, kuris gali skirti šiuos tyrimus:
- Ezofagogastroduodenoskopija (EGD): specialiu aparatu su kamera tiriamieji stemplės ir virškinimo trakto kasdieniai pokyčiai.
- Biopsija: atlikdamas endoskopiją, gydytojas paima gleivinės mėginį, kurį tiria po mikroskopu, ieškodamas specifinių eozinofilų gausos.
Ligos valdymas ir gydymas
Gydymas pirmiausia skirtas sumažinti uždegimą stemplėje ir palengvinti simptomus. Dažniausiai naudojamos dvi kryptys – medikamentai bei tam tikrų maisto produktų atsisakymas.
Vaistai
- Biologinės terapijos vaistai (pvz., monocloniniai antikūnai).
- Kortikosteroidai, padedantys sumažinti uždegimą stemplės gleivinėje.
- Protonų siurblio inhibitoriai.
Eliminacinė (pašalinamoji) dieta
Viena veiksmingiausių taktikų – laikinai nevalgyti produktų, kurie dažnai sukelia šią būklę (pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, soja, kviečiai). Dažniausiai paaiškėja, kad žmogų paveikia 1–3 maisto grupės. Ypač dažni kaltininkai – pienas ir kviečiai.
Vėliau, jei uždegimas sumažėja (nustatoma atlikus pakartotinę biopsiją), maisto produktai po truputį grąžinami į racioną. Naujus maisto produktus dažniausiai rekomenduojama įvesti kas 4 savaites, nuolat stebint, ar simptomai neatsinaujina. Kartais gydytojas rekomenduoja trumpalaikę elementinę dietą.
Maisto įstrigimo gydymas
Stemplėje įstrigus maistui, gali prireikti endoskopinių procedūrų. Gydytojas gali pašalinti maistą specialiu vamzdeliu, jei reikia – išplėsti stemplę (endoskopinė dilatacija).
Kas laukia po gydymo?
Kiekvienas atvejis unikalus, tad tai, kas veiksminga vienam asmeniui, gali netikti kitam. Norint įvertinti gydymo rezultatus, periodiškai atliekamos kontrolinės endoskopijos ir biopsijos – tai leidžia įsitikinti, ar uždegimas mažėja. Jei vieni vaistai nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti naujų gydymo galimybių.
Ligos prognozė ir gyvenimo kokybė
Nors ši būklė lėtinė ir dažnai reikalaus nuolatinio dėmesio (pavyzdžiui, vaistų ar tam tikrų maisto produktų vengimo), eozinofilinis ezofagitas paprastai nelaikomas gyvybei pavojinga liga. Reguliariai taikant gydymą galima išvengti komplikacijų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Liga nesusijusi su didesne rizika susirgti stemplės vėžiu.
Kasdienybė sergant eozinofiliniu ezofagitu
Nors simptomus paprastai pavyksta suvaldyti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčiais, kai kuriems žmonėms lieka baimė valgyti, ypač jei kada nors yra įstrigęs maistas ar buvo sunku ryti. Gali atsirasti nerimas ar net išsivystyti rijimo baimė (fagofobija).
- Ieškokite palaikymo: nors liga reta, naudinga įsitraukti į paramos grupes – apie jas paklauskite savo gydytojo.
- Konsultuokitės su mitybos specialistu: mitybos planas gali padėti išvengti problemų, susijusių su valgymu namuose ar viešumoje.
- Palaikykite emocinę gerovę: jei valgymo ar rijimo baimė trukdo įprastai gyventi, verta pasikalbėti su psichologu ar psichiatru.
Rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas savo gydytoją-gastroenterologą, o jei atsinaujina arba sustiprėja simptomai, ar vėl kyla maisto įstrigimo problemų – kuo skubiau pranešti gydytojui.
Kuo eozinofilinis ezofagitas skiriasi nuo kitų panašių ligų?
Eozinofilinės virškinamojo trakto ligos gali paveikti skirtingus virškinamojo trakto organus. Pavyzdžiui, eozinofilinis gastritas pažeidžia skrandį, eozinofilinis kolitas – storąją žarną, eozinofilinis duodenitas – dvylikapirštę žarną, o enteritas – kitas plonosios žarnos dalis. Nors visos šios būklės turi panašumų, simptomai priklauso nuo konkrečios paveiktos vietos.
