Stemplės sutrikimai: tipai, rizikos veiksniai, simptomai ir gydymas

Stemplės sutrikimai – tai įvairios būklės, turinčios įtakos stemplės funkcijai. Stemplė yra ilga raumeninė vamzdelio formos virškinamojo trakto dalis, kuri perneša maistą ir skysčius iš burnos į skrandį. Daugelis žmonių net nesusimąsto apie stemplės veiklą, kol neišryškėja nemalonūs pojūčiai ar sunkumai ryjant.

Stemplės sutrikimų rūšys

Stemplę gali paveikti įvairios ligos ar struktūriniai pokyčiai. Dažniausiai pasitaikantys stemplės sutrikimai:

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Ši būklė išsivysto tada, kai apatinis stemplės raukas tinkamai neužsidaro ir rūgštus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Dažnas refliuksas sukelia uždegimą ir nemalonius simptomus.
Achalazija. Sergant šia liga, apatinis stemplės raukas nesugeba atsipalaiduoti ir prasidaro per mažai, todėl maistas nepatenka į skrandį. Tai retas sutrikimas, kurio priežastis tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad pažeidžiami stemplę judinantys nervai.
Barreto stemplė. Ilgalaikis, negydomas rūgšties refliuksas laikui bėgant pažeidžia apatinės stemplės dalies gleivinę, dėl ko ji ima priminti skrandžio arba žarnyno ląsteles. Tai padidina riziką susirgti stemplės vėžiu.
Eozinofilinė ezofagitas. Šio sutrikimo metu stemplės gleivinėje padaugėja baltųjų kraujo kūnelių – eozinofilų. Tai sukelia uždegimą ir dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems įvairių alergijų.
Stemplės vėžys. Yra dvi pagrindinės šio vėžio formos: plokščialąstelinė karcinoma (kuriai išsivystyti didžiausią įtaką daro rūkymas, alkoholio vartojimas, radiacija ir kai kurios virusinės infekcijos) ir adenokarcinoma (dažniausiai susijusi su rūgšties refliuksu ir rūkymu).
Stemplės divertikulas. Tai raumeninės stemplės sienelės išsigaubimas, kuris susiformuoja silpnoje vietoje. Dažniau divertikulų išsivysto esant achalazijai.
Stemplės spazmai. Retai pasitaikantys staigūs ir stiprūs stemplės sienelės raumenų susitraukimai, trukdantys maistui nukeliauti į skrandį. Tai dažnai pasireiškia skausmu ir diskomfortu.
Stemplės striktūra. Stemplė siaurėja, todėl maistas ir skysčiai praeina lėčiau, gali įstrigti.
Hiatinė išvarža. Kai viršutinė skrandžio dalis patenka aukščiau diafragmos į krūtinės ląstą, tai sukelia dažnesnius rūgšties refliukso epizodus.

Rizikos veiksniai

Įvairūs veiksniai padidina tikimybę susirgti stemplės ligomis. Dažniausi rizikos veiksniai:

Alkoholio vartojimas
Antsvoris ar nėštumas
Kai kurių vaistų vartojimas (pvz., tam tikri antibiotikai, antidepresantai, skausmą malšinantys vaistai)
Spindulinė terapija kaklo ar krūtinės srityje
Aktyvus ar pasyvus rūkymas

Stemplės sutrikimų simptomai

Atsiradę stemplės veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiai ir priklauso nuo konkrečios ligos:

Susiję įrašai

Skausmas krūtinėje, pilve ar nugaroje
Lėtinis kosulys ar gerklės skausmas
Rijimo sutrikimai arba jausmas, kad maistas įstringa gerklėje
Rėmuo – deginimo pojūtis už krūtinkaulio
Balsų užkimimas arba dusulys
Skrandžio deginimas (dispepsija)
Atpylimas – kai skrandžio rūgštis arba maisto turinys grįžta į burną, vėmimas
Neaiškios kilmės svorio kritimas

Kaip nustatomi stemplės sutrikimai

Diagnozuojant stemplės ligas, įvertinami jūsų nusiskundimai bei atliekama apžiūra. Specialistas gali apčiuopti kaklą ryjant, stebėti, ar nėra skausmo, kliūčių. Papildomai gali būti taikomi šie tyrimai:

Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija. Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną į stemple. Gali būti paimama gleivinės mėginys (biopsija) ištirti uždegiminius, vėžinius ar kitus pakitimus.
Stemplės tyrimas rentgenu su kontrastu. Ryjant bario tirpalą, atliekamas rentgeno tyrimas, kuris padeda įvertinti, kaip skysčiai juda stemple.
Stemplės manometrija. Šis tyrimas nustato, kaip efektyviai veikia stemplės raumenys ir apatinis stemplės raukas, kai ryjate.
Stemplės pH tyrimas. Matuojamas rūgštingumas – kiek ir kaip dažnai skrandžio rūgštis patenka į stemple.

Gydymo galimybės

Stemplės ligų gydymas priklauso nuo diagnozės ir simptomų sunkumo. Taikomi šie metodai:

Vaistai rūgštingumui mažinti. Dažniausiai skiriami antacidiniai preparatai, protonų siurblio inhibitoriai ar H2 receptorių blokatoriai.
Endoskopinė stemplės išplėtimo procedūra. Naudojama, jei stemplė susiaurėjusi ar reikia atpalaiduoti rauką.
Botulino toksino injekcijos. Laikinai atpalaiduoja spazmuojančius raumenis ar rauką.
Chirurginis gydymas. Stemplės dalies ar visos stemplės pašalinimas atliekamas vėžio ar kitų sunkių ligų atvejais.
Laparoskopinė antirefliuksinė operacija (Nisseno fundoplikacija) sustiprina apatinį stemplės rauką, taikoma GERL ar hiatinės išvaržos atveju.
Hellerio miotomija ar peroralinė endoskopinė miotomija (POEM). Taikoma achalazijos ar stemplės spazmų gydymui.

Prevencija ir rekomendacijos kasdienai

Siekiant sumažinti stemplės sutrikimų riziką, ypač rūgštinio refliukso, naudinga:

Nevalgyti prieš einant miegoti, tarp paskutinio valgymo ir atsigulimo turėtų būti bent 3 valandos
Vengti aštraus, riebaus, pomidorų ar citrusinių vaisių pagrindu pagaminto maisto, riboti gazuotus bei kofeino turinčius gėrimus
Maitintis dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, neskubėti valgant, prieš miegą nevalgyti
Riboti alkoholį, mesti rūkyti ar vengti tabako
Miegant pasikelti galvūgalį arba naudoti aukštesnę pagalvę
Stengtis būti fiziškai aktyviems ir išlaikyti sveiką kūno svorį

Galimos komplikacijos

Nesigydant tam tikrų stemplės ligų, ypač rūgštinio refliukso ar achalazijos, laikui bėgant didėja stemplės vėžio rizika. Maistas, patekęs atgal arba į kvėpavimo takus, gali sukelti plaučių uždegimą ar infekcijas (aspiraciją). Nuolatiniai rijimo sunkumai taip pat lemia maistinių medžiagų trūkumą, dehidrataciją.

Perspektyvos ir gyvenimas turint stemplės ligą

Daugeliu atvejų, pritaikius tinkamą gydymą ir vaistus arba keičiant mitybos bei gyvenimo būdo įpročius, simptomus galima suvaldyti. Kai kuriomis ligomis sergantiems gali prireikti chirurginio gydymo. Reguliari gydytojo priežiūra, ankstyvas reagavimas į simptomus – svarbi stemplės sveikatos dalis.