Stemplės plyšimas yra reta, bet itin pavojinga būklė, kai stemplėje atsiranda skylė, įtrūkimas ar prakiurimas. Kadangi stemplė jungia burną su skrandžiu ir yra svarbi virškinimo trakto dalis, jos sienelės pažeidimas leidžia stemplės turiniui – maistui, skysčiams, bakterijoms bei virškinimo fermentams – patekti į krūtinės ertmę. Tai sukelia sunkią infekciją ir gali greitai tapti grėsminga gyvybei.
Kas yra stemplės plyšimas?
Stemplės plyšimas iš esmės reiškia, kad visos arba dalis stemplės sienelių yra prakiurę nuo burnos iki skrandžio. Tokiu atveju stemplės turinys ima tekėti į aplinkinius audinius ir organus, todėl vystosi uždegimai, pūliniai ar net infekcija kraujyje. Dėl to ši būklė reikalauja kuo greitesnio gydymo – per pirmąsias 24 valandas prognozė gerokai geresnė.
Kuo stemplės plyšimas skiriasi nuo kitų būklių?
Kitos stemplės traumos, tokios kaip Mallory-Weiss ašaros, pažeidžia tik vidinį stemplės sluoksnį ir nesieka visos sienos. Taip pat pasitaiko stemplės venų plyšimų – tai kraujuojančios išsiplėtusių venų stemplėje plyšys, bet ne pats stemplės sienos plyšimas.
Kaip dažnai pasitaiko stemplės plyšimai?
Ši būklė yra itin reta – tai sudaro tik labai mažą populiacijos dalį. Tačiau, nepaisant reto pasitaikymo, stemplės plyšimas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos dėl didelės sunkių komplikacijų ir net mirties rizikos.
Plyšimo priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės priežastys
Dažniausiai stemplės plyšimas įvyksta kaip medicininių procedūrų komplikacija, ypač atliekant endoskopinius tyrimus ar gydymą. Tokie atvejai vadinami iatrogeniniais plyšimais. Plyšimas taip pat gali atsirasti dėl stipraus išorinės ar vidinės traumos poveikio – pavyzdžiui, avarijos, sunkios krūtinės traumos, nudegimų cheminėmis medžiagomis arba svetimkūnių prarijimo.
Rečiau pasitaikančios priežastys
- Stemplės chirurginės operacijos, tokios kaip Nisseno fundoplikacija ar miotomija.
- Labai stiprios pastangos – gausūs vėmimai, sunkus gimdymas, epilepsijos priepuoliai, dideli fiziniai krūviai.
- Lėtinis refliuksas ir nesigydomos stemplės opos, dėl kurių atsiranda gilūs pažeidimai.
- Navikų ar svetimkūnių spaudimas, kuris ilgainiui gali sukelti audinių žūtį.
- Spontaninis plyšimas dėl staigaus vidinio slėgio padidėjimo, dažniausiai per ilgai trunkantį ar smarkų vėmimą (vadinamasis Boerhaave sindromas).
Kas didina riziką patirti stemplės plyšimą?
Stemplė neturi apsauginio išorinio sluoksnio, todėl apskritai yra jautresnė plyšimui, ypač jei gleivinė jau yra pažeista ar uždegusi. Didesnę riziką patiria sergantys lėtiniu gastroezofaginiu refliuksu, turintys eozinofilinį ezofagitą, stemplės divertikulą ar onkologinius susirgimus, taip pat tie, kuriems buvo taikyta spindulinė terapija ar atliktos stemplės operacijos. Alkoholio vartojimas didina tikimybę dėl augančio stemplės pažeidžiamumo.
Stemplės plyšimo simptomai
- Aštrus ar stiprus skausmas krūtinėje.
- Rijimo sunkumai ar skausmas ryjant.
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas.
- Širdies ritmo padažnėjimas.
- Pykinimas, vėmimas (kartais su krauju).
- Žemas kraujo spaudimas.
- Kūno temperatūros pakilimas.
Dažniausiai plyšimas įvyksta apatinėje arba vidurinėje stemplės dalyje, todėl skausmas dažniausiai jaučiamas krūtinėje. Jei pažeidimas aukščiau ar žemiau, gali būti jaučiamas stiprus skausmas kakle, viršutinėje pilvo srityje ar net mentės srityje.
Galimos komplikacijos
- Pleuros uždegimas (pleuritas) dėl agresyvių stemplės turinio medžiagų nutekėjimo į krūtinės ertmę.
- Skysčio susikaupimas apie plaučius (pleuros efuzija), galintis didėti ir sukelti komplikacijas.
- Oro patekimas tarpplaučio srityje (mediastininė emfizema).
- Aplinkinių audinių uždegimas, vedantis prie audinių žūties (nekrozės).
- Bakterinė infekcija kraujyje (septicemija).
- Sepsis, kuomet infekcija sukelia viso organizmo uždegiminę reakciją ir gresia organų funkcijų sutrikdymas.
Kaip nustatomas stemplės plyšimas?
Įtariant stemplės plyšimą po traumos, stipraus vėmimo ar svetimkūnio nurijimo, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Dažniausiai pirmiausia atliekamas krūtinės rentgenas – ieškoma oro ar skysčių sankaupų tarp audinių. Jei reikia, skiriamas kontrastinis rentgenas – stemplės vaizdavimas naudojant ryškiai matomą kontrastinę medžiagą, kuri išryškina plyšimo vietą. Kai kuriais atvejais prireikia ir kompiuterinės tomografijos tyrimo, kuris leidžia geriau nustatyti nutekėjimo sritis, ypač kakle ar pilvo apačioje.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – kuo greičiau užkirsti kelią infekcijai ir sumažinti tolesnę žalą. Gydymas dažnai derinamas ir priklauso nuo plyšimo vietos bei apimties. Paprastai taikomos šios priemonės:
- Skysčių lašinimas į veną – padeda atstatyti skysčius, kurių netenkama dėl kraujavimo, vėmimo ar negalėjimo vartoti skysčių žodžiu.
- Antibiotikai ir kartais vaistai prieš grybelines infekcijas – užkirsti kelią infekcijos plitimui.
- Mityba per veną ar zondą – būtina periodu, kai negalima nieko ryti per burną.
- Pūlinių ar susikaupusių skysčių drenažas plona adata ar vamzdeliu, siekiant sterilizuoti ertmes ir išvengti infekcijos.
- Endoskopinės priemonės – kai kuriais atvejais mažesnius plyšimus galima susiūti ar užspausti specialiais klipsais, stentais arba vakuuminiais įrenginiais per endoskopą.
- Chirurgija – sunkesniais ar išplitusiais atvejais gali būti reikalinga krūtinės operacija, kurios metu pašalinami negyvos audinių dalys, nusausinamos susikaupusios išskyros ir uždaromas plyšimas. Kai kurie atvejai gydomi minimaliai invazine chirurgija (taurakoskopija), kitiems reikia platesnės atviros operacijos greitesniam priėjimui.
Prognozė ir pasveikimo galimybės
Plačiai paplitusi nuomonė, kad išgyvenamumas po stemplės plyšimo labiausiai priklauso nuo to, kaip greitai pradedamas gydymas. Anksti, per pirmąsias 24 valandas, pradėjus gydymą, tikimybė pasveikti siekia apie 85 %. Tačiau, jeigu pagalba uždelsiama ilgiau nei dvi paras, išgyvenamumo rodiklis mažėja iki 50 %. Kuo greičiau suteikiama specializuota gydytojų pagalba, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
