Plokščiapėdystė – tai būklė, kai pėdos skliautas yra labai žemas arba išvis neišreikštas. Nors daugelis žmonių su plokščiomis pėdomis nejaučia jokių nemalonių pojūčių, kai kuriems nestabili čiurna ar netaisyklingas pėdos judesys gali sukelti skausmą bei įtakoti eisenos pokyčius.
Kas yra plokščiapėdystė?
Plokščiapėdystė lotyniškai vadinama pes planus. Ji pasireiškia, kai viena arba abi pėdos neturi įprasto skliauto. Ši ypatybė gali būti įgimta, kai vaiko pėda nuo pat gimimo lieka plokščia, arba įgyta – kai pėdos skliautas išnyksta dėl ligos ar traumos suaugus.
Kūdikiams plokščios pėdos yra visiškai natūralu – skliautas susiformuoja jiems pradėjus vaikščioti. Visgi ne visiems vaikams išsivysto pėdos skliautai, o kartais jie nukenčia ir suaugus. Tokiu atveju gali kilti įvairių problemų judant.
Kodėl pėdos skliautas toks svarbus?
Pėdos skliautas atlieka kelias esmines funkcijas:
- Veikia kaip spyruoklė ir sugeria smūgius žingsniuojant
- Saugo ir padeda pėdoje kaupiamai bei atpalaiduojamai energijai žingsnio metu
- Leidžia pėdai prisitaikyti prie nelygaus pagrindo
- Apsaugo pėdos nervus ir kraujagysles
Plokščiapėdystės tipai
Plokščiapėdystė gali būti labai įvairi. Kai kurie žmonės turi tik šiek tiek žemesnius skliautus ir nemano, kad tai jiems kelia sunkumų. Tačiau kai kuriais atvejais žemas ar visai neišreikštas pėdos skliautas pakeičia pėdos formą ir laikyseną – būklė tada vadinama pes planus.
Skiriami keli pagrindiniai tipai:
- Lanksti plokščiapėdystė. Tai dažniausia forma. Pėdos skliautas matomas tik tada, kai nejaučiamas svoris (pavyzdžiui, sėdint ar gulint), tačiau jis išnyksta atsistojus.
- Standžioji plokščiapėdystė. Tokiu atveju skliauto niekada nesimato – nei stovint, nei sėdint. Pėda negali lengvai lankstytis įvairiomis kryptimis. Šis tipas pasitaiko retai.
- Įgimta plokščiapėdystė. Kai kurios paveldimos ligos ar anatomijos ypatybės nuo vaikystės trukdo susiformuoti normaliam pėdos skliautui. Kai kuriems žmonėms tai paveldima iš šeimos.
- Įgyta plokščiapėdystė (nusilpę skliautai). Šis tipas pasireiškia, kai skliautas vėliau tiesiog praranda tvirtumą – pėda tampa plokščia suaugus ar po traumos. Tai dar vadinama progresuojančia skliauto deformacija.
Kai plokščia pėdos vidinė dalis tiesiog liečia grindis, dažnai kartu kulnas pasvyra į išorę, o čiurna – į vidų. Kartais pėdos vidinėje pusėje esantis šokikaulis pastebimai išsikiša.
Plokščiapėdystės simptomai
Dauguma žmonių nejaučia didelių nusiskundimų dėl plokščiapėdystės. Tačiau kartais pėdos skliauto praradimas pakeičia eiseną bei perkrauna kitas kūno dalis.
Pirmieji galimi požymiai:
- Skausmas pėdoje po intensyvesnio vaikščiojimo
- Čiurnos skausmas, susijęs su per dideliu jos sukimusi į vidų (perpronacija)
- Šinų (blauzdos raumenų) tempimas ar uždegimas dėl kompensuojančių judesių
Ilgainiui galima pastebėti ir kitus pokyčius:
- Eisenos pakitimus
- Deformacijas – bunionus ar plaktukines kojos pirštų sąnarių formas
- Nuolatinį skausmą net be vaikščiojimo
- Skausmą keliuose, klubuose arba apatinėje nugaros dalyje
- Padidėjusią riziką antrinėms problemoms – nuolatiniams sužalojimams, čiurnos nestabilumui, sąnarių uždegimui pėdoje ar čiurnoje
Plokščiapėdystės priežastys
Plokščiapėdystė gali būti įgimta, kai vaikas gimsta be pėdos skliautų ir jie nesusiformuoja vėliau, arba įgyta, kai pėdos forma pasikeičia paauglystėje ar suaugus. Dažniausia suaugusiųjų forma – progresuojanti skliauto deformacija, kai skliautas nusileidžia jau visiškai susiformavęs.
Įgimtos priežastys
Daugeliu atvejų plokščios pėdos paveldimos šeimoje. Kartais jas lemia genetiniai sindromai ar įgimtos jungiamojo audinio silpnumo būklės, dėl kurių susiformuoja nepakankamai stiprūs pėdos skliautą palaikantys audiniai:
- Smegenų paralyžius
- Klubo ir pėdos formos defektai (klubinė pėda)
- Genetiniai sindromai kaip Dauno sindromas ar Marfano sindromas
- Ehlerso-Danlos ir kiti jungiamojo audinio silpnumo sindromai
- Sąnarių hipermobilumo sindromas
- Stiklinė kaulų liga (osteogenesis imperfecta)
- Kietas kaulų susiliejimas pėdos srityje (tarsalo jungtis)
Įgytos plokščiapėdystės priežastys
Jei pėda iš pradžių buvo normali, bet skliautas nusileido vėliau, priežastis gali būti:
- Užpakalinio blauzdos raumens sausgyslės pažeidimas. Dažniausiai pasitaiko suaugusiems. Sausgyslės uždegimas lėtai silpnina atramą, kol skliautas sugriūva.
- Charcot pėda. Tai diabetinės neuropatijos komplikacija, kai kaulai suardomi, o raiščiai neatlaiko – dėl to skliautas tiesiog sugriūva.
- Artritas. Tiek degeneraciniai, tiek uždegiminiai sąnarių pažeidimai skatina sąnarių deformacijas, o skliauto architektūra pakinta.
- Traumos. Lūžiai ar raiščių pažeidimai gali pažeisti skliauto atramą. Ilgas nejudrumas po traumos silpnina palaikančius raumenis.
Diagnozavimas
Pėdų būklę nustato ortopedas arba podiatras. Gydytojas apžiūri pėdos formą, įvertina, kaip ji juda, kaip vaikštote ar stovite. Taip pat surenkama ligos ir traumų istorija. Prireikus atliekami rentgeno ar kiti pėdos tyrimai, kad būtų tiksliau nustatyta problema ar jos priežastis.
Gydymas
Dauguma žmonių, turinčių plokščiapėdystę, gydymo nereikalauja. Jei simptomų nėra, nieko daryti nereikia. Esant lengvam ir retam skausmui, užtenka konservatyvių priemonių:
- Vartojami nereceptiniai vaistai nuo uždegimo ar skausmo (pvz., acetaminofenas ar nesteroidiniai vaistai)
- Specialūs mankštos pratimai, skirti pėdų stiprinimui ir tempimui
- Ortopediniai vidpadžiai, kurie padeda išlaikyti taisyklingą pėdos padėtį
Kai plokščiapėdystė sukelia stipresnį ar užsitęsusį skausmą, nejudrumą ar pėdos deformacijas, taikoma ir kitų priemonių: nuo specialaus gydymo iki chirurginės pagalbos, jei problema susijusi su rimtesniais pažeidimais.
Ar galima išvengti plokščiapėdystės?
Daugelio atvejų plokščių pėdų išvengti neįmanoma, ypač jei ji nulemta genetikos arba įgimtų ligų. Visgi sveika kūno masė neretai mažina skausmą ar diskomfortą tiems, kuriuos tai vargina.
Gyvenimas su plokščiomis pėdomis
Dauguma žmonių su plokščiomis pėdomis gali gyventi įprastai – dažniausiai nereikia jokių gydymo priemonių. Jei visgi atsiranda nemalonių simptomų, gydytojas pasiūlys nesudėtingas konservatyvias priemones. Patogūs batai, mankštos pratimai ir, jei reikia, vidpadžiai gali greitai tapti kasdienybės dalimi. Tačiau jei per ilgą laiką savijauta blogėja, verta kreiptis į specialistus – kai kurios plokščiapėdystės formos gali progresuoti.
