Dantenų recesija – tai dažna dantų sveikatos problema, kai dantenų audinys pamažu traukiasi nuo dantų, atidengdamas jų šaknis. Tokiu atveju dantys tampa jautresni, dažniau vystosi ėduonis, o diskomfortą gali kelti tiek maistas, tiek kasdienis dantų valymas. Dantenų recesija gali pasireikšti tiek pavieniais, tiek keliais dantimis, jos sunkumas varijuoja nuo nežymaus iki labai ryškaus.
- 1.Kam pasireiškia dantenų recesija?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko dantenų recesija?
- 3.Dantenų recesijos simptomai
- 4.Kodėl atsiranda dantenų recesija?
- 5.Kaip diagnozuojama dantenų recesija?
- 6.Dantenų recesijos gydymo galimybės
- 7.Prevencija: kaip apsaugoti dantenas?
- 8.Prognozė ir gyvenimas su dantenų recesija
- 9.Kada būtina kreiptis į specialistą?
- 10.Ką verta aptarti su odontologu?
Kam pasireiškia dantenų recesija?
Nors dantenų recesija gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys susiduria su ja dažniau. Padidėjusi recesijos rizika būdinga tiems, kurie turi periodonto ligas, buvo gydomi ortodontiškai, turi lūpos ar liežuvio auskarų, kramto tabaką, ar pernelyg stipriai valo dantis.
Kaip dažnai pasitaiko dantenų recesija?
Statistika rodo, kad šis sutrikimas – itin dažnas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Apytikriai 88 procentai vyresnių nei 65 metų žmonių turi bent vieno danties dantenų recesiją.
Dantenų recesijos simptomai
Būdingiausias dantenų atsitraukimo požymis – matomos dantų šaknys. Kiti dažni požymiai:
- Diskomfortas ar skausmas šalia dantenų linijos.
- Padidėjęs dantų jautrumas šalčiui, karščiui ar saldumynams.
- Nemalonūs pojūčiai valantis ar valant dantis higienos procedūrų metu.
Negydant, dantenų recesija gali sukelti kaulinio audinio nykimą, dantų judrumą ar net netekimą.
Kodėl atsiranda dantenų recesija?
Šio sutrikimo priežastys labai įvairios:
- Pernelyg stiprus ar agresyvus dantų valymas.
- Didelis apnašų ar akmenų susikaupimas.
- Lėtinės periodonto ligos.
- Traumos ir dantenų pažeidimai.
- Netaisyklinga dantų padėtis (kreivumas).
- Tabako naudojimas.
- Lūpos ir liežuvio auskarai.
Nors dažnai prisideda prasta burnos higiena, kartais dantenų traukimąsi lemia ir genetika – natūraliai plonas dantenų audinys.
Nesvarbu, kodėl dantenų linija traukiasi, ankstyvas problemos atpažinimas ir gydymas padeda išvengti rimtesnių pasekmių.
Kaip diagnozuojama dantenų recesija?
Įprastos odontologinės apžiūros metu odontologas specialiu instrumentu pamatuoja dantenų atitraukimo laipsnį prie kiekvieno danties. Dažnai kartu su recesija pastebimas ir kaulinio audinio nykimas, todėl vertinama ir periodonto kišenėlių gylis. Sveikiems audiniams būdinga 1–3 mm gylio kišenės, bet uždegus jos gali padidėti iki 4 mm ar daugiau, o sergant periodonto liga – pasiekti ir 5 mm ar didesnį gylį.
Dantenų recesijos gydymo galimybės
Ar įmanoma atauginti dantenas?
Deja, jau atitraukusios dantenos savaime neatauga. Vis dėlto, galima užkirsti kelią tolimesniam jos progresui ir apsaugoti dantis.
Kaip sumažinti jautrumą dėl dantenų recesijos?
Atidengtos dantų šaknys nėra apsaugotos emaliu, todėl jautresnės dirgikliams – šaltam, karštam ar saldžiam maistui. Jautrumą gali sumažinti odontologo užtepta fluoro lako ar kitų specialių priemonių. Namuose rekomenduojama rinktis dantų pastą jautriems dantims. Profesionalios higienos metu gali būti naudojami nuskausminantys geliai, kad valymo procedūra būtų mažiau nemaloni.
Kokia dantų pasta tinkamiausia?
Ieškokite pastų su desensibilizuojančiomis medžiagomis – kalio nitratu, staniu fluoridu, argininu ar stroncio chloridu. Šios medžiagos padeda sumažinti dantų jautrumą, tačiau pirmaisiais naudojimo savaitėmis reikia kantriai laukti rezultato.
Kaip gydoma dantenų recesija?
Gydymo būdas priklauso nuo atsiradimo priežasties ir recesijos sunkumo. Nesunkiais atvejais gali padėti ir nechirurginiai būdai – antibakterinės priemonės, dantų sąkandžio korekcija ar bondingo procedūros. Tačiau, jei dantenų atsitraukimas pažengęs, dažnai rekomenduojama chirurginė intervencija.
Nehirurginiai gydymo metodai
- Antibiotikai vietiškai: jei priežastis – periodonto liga, pirmiausia siekiama geriau išvalyti dantų apnašas, atlikti giluminį dantų valymą taikant vietinę nejautrą. Kartais po valymo papildomai po dantenomis skiriamas antibiotikas.
- Dantų bondingo procedūra: odontos gydytojas gali uždengti atidengtą šaknį specialia dantų spalvos danga, sumažinant jautrumą ir pagerinant estetiką.
- Ortodontija: jei dantenų traukimąsi lėmė kreivi ar netaisyklingi dantys, kartais užtenka ištiesinti sąkandį – laikui bėgant dantena atgauna natūralią padėtį.
Chirurginis gydymas
Vienas efektyviausių ilgam laikui išliekančių gydymo metodų – dantenų persodinimas (graftingas). Šią procedūrą dažniausiai atlieka periodonto ligų gydytojas. Gydymo metu persodinamas dantenų audinys (dažniausiai iš gomurio, kartais naudojamas donoro dantenas). Persodintas audinys pritvirtinamas prie atidengtos šaknies, o tiksli metodo rūšis parenkama individualiai – šiuolaikinės procedūros atliekamos minimaliai invaziniu būdu.
Kiek laiko trunka gijimas po dantenų persodinimo?
Atsigavimas po chirurginės procedūros priklauso nuo to, kiek dantų gydyta, iš kur imtas persodinamas audinys ir koks tiksliai buvo taikomas metodas. Vidutiniškai po dantenų persodinimo normaliai jaustis galima apytiksliai po dviejų savaičių. Norint užtikrinti sėkmingą ir neskausmingą gijimą, svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
Prevencija: kaip apsaugoti dantenas?
Nors kai kada dantenų recesijos išvengti nepavyksta dėl paveldimumo ar natūraliai plonų audinių, dažniausiai galima gerokai sumažinti riziką:
- Dantis valykite du kartus per dieną.
- Naudokite dantų siūlą kasdien.
- Du kartus per dieną skalaukite burną antibakteriniu skysčiu.
- Laikykitės odontologo nurodymų dėl profesionalios higienos dažnumo – paprastai užtenka valytis kas pusę metų, tačiau kartais reikia dažniau.
- Pasirinkite minkštą dantų šepetėlį.
- Nevartokite tabako priemonių.
- Kreipkitės į odontologą, jei pastebite dantenų traukimąsi ar kitus pokyčius.
Prognozė ir gyvenimas su dantenų recesija
Pirmosiomis dantenų atsitraukimo stadijomis dažnai padeda nechirurginės priemonės, tačiau pažengus recesijai tenka taikyti chirurginį gydymą. Svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti problemą ir kreiptis į odontologą, kad būtų išvengta dantų netekimo ar didesnių komplikacijų.
Nors visiškai pagydyti dantenų recesijos neįmanoma, taikant tinkamą priežiūrą ir gydymą galima ją sėkmingai kontroliuoti. Rūpestingas burnos higienos laikymasis leis palaikyti sveikas dantenas ir dantis.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Kai pastebite, kad dantų šaknys tampa matomesnės arba atsiranda didesnis dantų jautrumas, nereikėtų delsti – kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo lengviau išsaugosite dantų ir dantenų sveikatą.
Ką verta aptarti su odontologu?
- Kiek pažengusi mano dantenų recesija?
- Ar yra nechirurginių gydymo variantų?
- Kokį chirurginio persodinimo metodą rekomenduojate man?
- Ar dažnai galima tikėtis recesijos atsinaujinimo?
- Kaip dažnai man reikia profesionalios burnos higienos?
