Delnų-padų sindromas: kas tai, priežastys ir gydymas

Delnų ir padų sindromas, dar žinomas kaip rankų-padų eritrodisestezija, dažnai pasitaiko kaip tam tikrų chemoterapijos rūšių šalutinis poveikis. Gydant vėžį šiuolaikiniais vaistais, gali pasireikšti odos pokyčiai – paraudimas ar patinimas delnų ir pėdų srityje. Ši būklė gali paveikti kasdienę veiklą, tačiau žinant jos priežastis, simptomus ir tinkamą priežiūrą, galima sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kokie vaistai sukelia delnų ir padų sindromą

Pirmieji šios reakcijos atvejai buvo nustatyti pacientams, kuriems dėl leukemijos buvo skiriamos didelės citarabino dozės. Tarp labiausiai HFS (delnų ir padų sindromo) sukeliančių medikamentų dažniausiai minimi kapecitabinas, docetakselis, pegiliuota liposominė doksorubicino forma (PLD) ir 5-fluorouracilas.

Be šių dažnų kaltininkų, rečiau sindromą išprovokuoja: bleomicinas, cisplatina, ciklofosfamidas, daunorubicinas, doksifluridas, etopozidas, fludarabinas, gemcitabinas, hidroksiurėja, idarubicinas, iksabeplilonas, metotreksatas, mitotanas, paklitakselis, tegafuras, tiotepa, vinorelbinas ir keli kiti vaistai.

Kas didina riziką patirti šį sindromą

Rizika susirgti delnų ir padų sindromu daugiausia priklauso nuo chemoterapijos dozės, trukmės ir vaistų kombinacijos. Ilgalaikis ar didelėmis dozėmis vartojamas gydymas ypač padidina simptomų išsivystymo galimybę.

Susiję įrašai

Delnų ir padų sindromo simptomai

Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms nuo chemoterapijos pradžios. Dažniausiai juntamas dilgčiojimas delnuose ir pėdų padais. Toliau progresuojant ligai, atsiranda:

Patinimas ir odos spalvos pokytis delnuose bei pėdose. Jei žmogus turi šviesesnę odą, dažnai pastebimas paraudimas, primenantis nudegimą saulėje. Tamsesnės odos žmonėms gali išryškėti odos patamsėjimas.
Padidėjęs pirštų pagalvėlių patinimas.
Sausa, jautri, įtempta ar net skausminga oda.
Pūslių susiformavimas arba epidermio lupimasis.
Diskomfortas ar skausmas liečiant padus ar delnus, pavyzdžiui, einant ar laikant daiktus rankoje.

Kiekvienam žmogui simptomai gali būti skirtingi – nuo vos pastebimų odos pasikeitimų iki aštraus skausmo, trukdančio kasdieniams darbams.

Kaip nustatoma diagnozė

Medikai sindromą dažniausiai įtaria, jei pacientas gydomas chemoterapija ir atsiranda būdingi odos pokyčiai. Jei šalia taikomi ir multikinazės inhibitoriai, galimas ir panašus, bet kitaip pasireiškiantis delnų ir padų odos reakcijos sindromas (HFSR). Šiuo atveju, medikas gali paimti odos mėginį ir mikroskopu įvertinti ar tai delnų ir padų sindromas, ar HFSR, kuris pasireiškia skausmingu, sustorėjusiu, gelsvos spalvos odos židiniu ties sąnariais ar padų/ delnų srityje.

Kaip vertinama šio sindromo sunkumo laipsnis

Nustatant sindromo sunkumą, vadovaujamasi skalėmis:

1 sunkumo laipsnis: fiksuojamas patinimas, spalvos pakitimai (paraudimas ar patamsėjimas), bet neskauda.
2 sunkumo laipsnis: papildomai gali susidaryti pūslės, odos luptis, kraujavimas, prasideda skausmas, apsunkinantis kasdienę veiklą.
3 sunkumo laipsnis: prie visų ankstesnių simptomų prisideda itin stiprus skausmas, dėl kurio pasidaro sunku atlikti net paprastus veiksmus – apsirengti, nusiprausti ar nueiti į tualetą.

Simptomų valdymas ir gydymas

Kai simptomai stipriai trukdo gyvenimui, gydytojai gali nutraukti chemoterapiją, sumažinti dozę arba pasiūlyti kitą gydymo schemą. Tai kartais gali sumažinti pagrindinės ligos gydymo efektyvumą, todėl sprendimas visada priimamas individualiai. Jei simptomai neryškūs, neretai pakanka gyvenimo būdo korekcijų ir papildomos priežiūros.

Kaip palengvinti būklę kasdienybėje

Vartokite gydytojo paskirtus kortikosteroidinius kremus, siekiant sumažinti uždegimą.
Rinkitės drėkinamuosius kremus (emolientus), kurie apsaugo odą nuo išsausėjimo.
Naudokite gydytojo skirtus skausmą mažinančius vaistus (tiek geriamuosius, tiek vietinius).
Venkit karščio – ypač saulės, karštų dušų ar vonių.
Šaldykite riešus ir kulkšnis šaltomis pakuotėmis, kad sumažėtų kraujo pritekėjimas į delnus bei pėdas.
Keldami rankas ir kojas aukščiau širdies, sumažinsite patinimą.
Odos nedraskykite – ją švelniai nusausinkite rankšluosčiu ar užtepkite kremą lengvu paglostymu.
Nešiokite lengvus, laisvai prigludusius drabužius, kojines ir avalynę (pvz., šlepetes).

Trumpam laikui verta vengti veiklų, kurios sukelia trintį delnų ar padų srityje. Pavyzdžiui, nesiimkite bėgiojimo ar nestipriai laikykite įrankius, jei reikia pasikartotinai jais naudotis.

Kokios veiklos kelia riziką pabloginti būklę

Daržovių pjaustymas, kai ilgai laikomas peilis ar kitas įrankis.
Ravėjimas ar kiti sodo darbai, reikalaujantys įtempto įrankių laikymo.
Namų remontas, kai daug laiko rankose spaudžiamas įrankis.
Daugelis kitų užsiėmimų, kur reikia nuolat stipriai suimti įrenginį ar objektą.

Kokį kremą pasirinkti

Svarbu rinktis kvapų neturinčius, be alkoholio kremus, nes alkoholis gali sausinti odą ir dar labiau paskatinti simptomus. Kai kurie tyrimai rodo, kad 10 % šlapalo kremas, tepamas tris kartus per dieną, gali ženkliai pagerinti odos būklę.

Kiek greitai praeina simptomai

Dažniausiai savijauta ima gerėti, praėjus dviem–penkioms savaitėms nuo chemoterapijos nutraukimo.

Kaip galima išvengti delnų ir padų sindromo

Prieš pradedant chemoterapiją verta pasirūpinti jau esančių odos problemų gydymu. Taip pat naudinga jau nuo pat pirmos gydymo dienos sistemingai drėkinti rankų ir pėdų odą. Vengimas karščio ir stipraus mechaninio poveikio delnams ar padams taip pat yra svarbi prevencinė priemonė.

Prognozė: ko tikėtis sergant šia būkle

Kiekvienam žmogui delnų ir padų sindromas gali pasireikšti labai skirtingai, net vartojant identiškus vaistus. Vieniems tai tik erzinantis nepatogumas, o kitiems – reikšmingas gyvenimo kokybės trikdis, dėl kurio tenka keisti gydymo planą.

Laimei, dažniausiai simptomai išnyksta užbaigus chemoterapiją. Kruopščiai prižiūrint odą, galima išvengti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip randai.

Galimos komplikacijos

Kai kuriems žmonėms laikinai išnyksta pirštų atspaudai, kas tam tikrais atvejais (pvz., ruošiantis kelionei į užsienį) gali sukelti nesklandumų. Paprastai atspaudai atsistato per kelis mėnesius po gydymo nutraukimo.