Hantaviruso plaučių sindromas (HPS) – tai retas virusinis susirgimas, galintis sukelti širdies, plaučių ir kitų organų pažeidimus. Liga vystosi labai sparčiai ir gali būti pavojinga gyvybei. Dažnai HPS įvardijamas ir kaip hantaviruso kardiopulmoninis sindromas.
- 1.Kaip užsikrečiama hantaviruso plaučių sindromu
- 2.Kas gali susirgti hantaviruso plaučių sindromu
- 3.Hantaviruso plaučių sindromo paplitimas
- 4.Kaip organizmui pakenkia hantavirusas
- 5.Hantaviruso plaučių sindromo simptomai
- 6.Kas sukelia hantaviruso plaučių sindromą
- 7.Hantaviruso plaučių sindromo diagnozavimas
- 8.Hantaviruso plaučių sindromo gydymas
- 9.Atsigavimas po hantaviruso plaučių sindromo
- 10.Kaip sumažinti hantaviruso plaučių sindromo riziką
- 11.Prognozė ir gyvenimas po persirgimo
- 12.Kada būtina kreiptis į gydytoją
Kaip užsikrečiama hantaviruso plaučių sindromu
Žmonės hantavirusu užsikrečia tada, kai įkvepia, suvalgo ar kitaip susiduria su užkrėstų pelių arba žiurkių išmatomis, šlapimu ar seilėmis. Virusas patenka į organizmą per kvėpavimo takus, liečiantis prie užterštų paviršių ar vartojant užkrėstą maistą. Retkarčiais infekcija perduodama per įkandimą.
- Nors ne visos pelės ir žiurkės platina hantavirusą, tačiau tam tikros rūšys, tokios kaip baltapėdės pelės, pelinių žiurkių rūšys bei medvilninės žiurkės gali būti nešiotojos.
- Pagal plika akimi nustatyti, ar gyvūnas užkrėstas, praktiškai neįmanoma, todėl visada reikėtų elgtis atsargiai ir venkti kontakto su laukinėmis pelėmis bei žiurkėmis.
Kas gali susirgti hantaviruso plaučių sindromu
Šis susirgimas nėra susijęs su amžiumi, lytimi ar specialia rizikos grupe – bet kuris asmuo, kontaktavęs su užkrėstomis graužikų išskyromis, gali užsikrėsti. HPS atvejų užfiksuojama įvairiose pasaulio vietose. Lietuvoje ši liga yra labai reta.
Hantaviruso plaučių sindromo paplitimas
HPS laikomas retu susirgimu. Nors kai kuriose šalyse užregistruota vos kelios dešimtys atvejų per dešimtmečius, vis dėlto svarbu žinoti, kad net ir retas pavojingas virusas gali kelti rimtų sveikatos problemų.
Kaip organizmui pakenkia hantavirusas
Virusui patekus į organizmą, jis ima greitai daugintis. Plaučiuose jis silpnina kraujagyslių sieneles, todėl jos pradeda leisti skysčius ir kraują – tai smarkiai apsunkina kvėpavimą, o oro maišeliai plaučiuose gali prisipildyti skysčio.
Be plaučių, pažeidžiama ir širdis: pablogėjusi kraujotaka nebeatlieka pagrindinės funkcijos pernešti kraują, deguonį ir maistines medžiagas į organus. Prasidėjus šokui, organizmas gali patirti daugybinius organų sutrikimus ir net mirtį.
Hantaviruso plaučių sindromo simptomai
Ligos pradžios simptomai
Po užsikrėtimo prasideda inkubacinis periodas, trunkantis iki aštuonių savaičių – tuo metu žmogus jau nešioja virusą, tačiau išoriškai ligos ženklų nėra.
Pirmuosius simptomus sunku atskirti nuo gripo ar kitų kvėpavimo takų virusų. Jie paprastai trunka 2–8 dienas ir pasireiškia:
- Karščiavimu (temperatūra virš 38,3°C)
- Šaltkrėčiu
- Dideliu nuovargiu
- Raumenų skausmais, ypač apie šlaunis, klubų ir nugaros sritis
- Pilvo skausmais
- Pykinimu ir vėmimu
- Viduriavimu
- Išbėrimu
- Sausa kosuliu bei dusuliu
- Galvos skausmu
- Svaiguliu
Vėlyvosios stadijos simptomai
Simptomams stiprėjant (po 4–10 dienų nuo ligos pradžios) išryškėja vėlyvoji ligos stadija, kuri būna sunki ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Gali pasireikšti:
- Vidinis kraujavimas
- Skysčių kaupimasis plaučiuose
- Kosulys
- Dusulys
- Dažnas širdies plakimas
- Spaudimo jausmas krūtinėje
Šie simptomai yra signalas, kad liga gali būti pavojinga gyvybei, ypač jei ima strigti organų veikla ir kvėpavimas.
Kas sukelia hantaviruso plaučių sindromą
Pagrindinis ligos sukėlėjas yra hantavirusai, kuriuos perneša tam tikros laukinės pelės ir žiurkės. Dažniausiai žmogus užsikrečia įkvėpęs užkrėstų graužikų išskyrų daleles. Taip pat virusas gali plisti, jei maistas ar paviršiai buvo užteršti, o žmogus palietė burną ar nosį. Nors iš žmogaus žmogui šis virusas beveik niekada neperduodamas, kai kurių regionų atvejais vis dėlto tokie perdavimai buvo nustatyti.
Hantaviruso plaučių sindromo diagnozavimas
Įtarus galimą hantaviruso infekciją, gydytojas visų pirma išklausinės apie simptomus bei sąlytį su graužikais ar jų aplinka. Gali būti ir papildomų klausimų, pavyzdžiui:
- Ar pastaruoju metu teko būti miškuose, stovyklose ar nameliuose gamtoje?
- Ar gyvenate ar dirbate vietose, kur dažnai aptinkama pelių ar žiurkių?
- Ar pastebėjote graužikų išmatas namuose ar darbo vietoje?
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekamas kraujo tyrimas – jame ieškoma specifinių antikūnų, kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti reaguodama į infekciją. Kraujo tyrimuose gali matytis padidėjęs leukocitų kiekis ar sumažėjęs trombocitų skaičius. Gydytojas gali papildomai tirti kraujo deguonies prisotinimą.
Hantaviruso plaučių sindromo gydymas
Laiku suteikta medicininė pagalba yra ypač svarbi. Pajutę gripo simptomus po kontakto su graužikų išskyromis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Dažniausiai gydymas vyksta ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje, kur nuolat stebima paciento būklė. Pritaikomos įvairios priemonės pagal individualius poreikius:
- Deguonies terapija
- Suskystintų skysčių papildymas
- Kraujo spaudimą pakeliančios priemonės
- Antivirusiniai vaistai (ribavirinas)
- Dirbtinės plaučių ventiliacijos pritaikymas
- Dializė inkstų funkcijai palaikyti
- Ypač sunkiais atvejais – kraujo prisotinimas deguonimi už organizmo ribų (EKMO)
Atsigavimas po hantaviruso plaučių sindromo
Išgyvenę pirmąsias kelias sunkiausias vėlyvojo ligos etapo dienas, dažniausiai po kelių savaičių ima jaustis geriau. Didžioji dalis pasveiksta visiškai, be ilgalaikių padarinių. Tam svarbus laiku pradėtas gydymas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis.
Nedidelio sunkumo atvejais gijimui pagreitinti patariama ilsėtis, gerti daug skysčių ir leisti organizmui pailsėti. Jei ligos eiga buvo lengva, grįžti prie įprasto gyvenimo būdo įmanoma vos po kelių dienų nuo gydymo pradžios, nors kvėpavimas gali pilnai atsistatyti per mėnesį ar kiek ilgiau.
Kaip sumažinti hantaviruso plaučių sindromo riziką
Kol kas nėra vakcinos, skirtos šiai ligai. Tačiau prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti užsikrėtimo tikimybę:
- Stenkitės neįleisti laukinių pelių ir žiurkių į namus ar darbo vietą, užtaisyti plyšius ar skyles sienose.
- Tvarkant ar valant vietas, kur buvo pastebėtos graužikų išmatos ar lizdai, naudokite kaukę, pirštines ir dezinfekavimo priemones.
- Niekada nešluokite graužikų išmatų sausai – dulkių debesys gali paskleisti daleles ore. Geriau jas surinkti drėgna šluoste ar popieriniu rankšluosčiu, iš karto dezinfekuoti.
- Naudokite spąstus pelių ar žiurkių populiacijos reguliavimui.
- Nelaikykite maisto atvirai – nei namuose, nei stovyklaujant gamtoje.
- Gerai vėdinkite vietas, kur galėjo būti pelių ar žiurkių.
Prognozė ir gyvenimas po persirgimo
Greita gydytojo pagalba ir tinkama priežiūra ženkliai didina tikimybę visiškai pasveikti. Daugeliu atvejų po gydymo organizmas atsistato be liekamųjų reiškinių.
Po sunkaus atvejo gali prireikti ilgiau stebėti plaučių veiklą ar palaikyti bendrą savijautą. Kada galima grįžti prie įprastų veiklų, sporto ar darbo, pasakys gydytojas, priklausomai nuo individualios sveikatos būklės.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Hantaviruso plaučių sindromo simptomai dažnai primena gripą ar plaučių uždegimą, tačiau šiai ligai būdinga greita eiga ir sunki eiga, todėl bet koks negalavimas po kontakto su pelėmis ar žiurkėmis turėtų būti vertinamas rimtai. Užėjus įtartiniems simptomams, nedelskite pasitarti su medicinos specialistu.
Gydytojui verta pateikti šiuos klausimus:
- Pagal ką sprendžiate, kad tai hantaviruso plaučių sindromas?
- Kaip galėjau užsikrėsti?
- Kokius tyrimus atliksite?
- Kokia mano būklės sunkumo prognozė?
- Kada galėsiu visiškai pasveikti?
- Ką dar galiu padaryti, kad atsigavimas būtų greitesnis?
