Sunkiųjų metalų apsinuodijimas – tai būklė, kai organizme kaupiasi smulkios metalo dalelės ir sutrikdo ląstelių veiklą. Susikaupę metalai prilimpa prie ląstelių ir trukdo jų normaliems procesams, todėl gali išsivystyti rimti, netgi gyvybei pavojingi simptomai, jei laiku nepradedamas gydymas.
Kokie metalai sukelia apsinuodijimą?
Yra keli metalai, kurie laikomi pavojingais sveikatai dėl savo toksiškumo. Dažniausiai apsinuodijimą sukelia:
- Švinas – randamas senose vandentiekio sistemose, dažų sudėtyje, akumuliatoriuose, statybinėse medžiagose, benzine.
- Gyvsidabris – aptinkamas termometruose, lemputėse, kai kuriuose dantų užpilduose („sidabro“ plombose), akumuliatoriuose, jūros gėrybėse, antiseptikuose.
- Arsenas – įeina į kai kurių kremų, herbicidų, pesticidų, fungicidų, dažų, emalių, stiklo, užteršto vandens ir jūros produktų sudėtį.
- Kadmio – dažnai patenka su cigarečių dūmais, veikia dirbant su metalo gaminiais, baterijose.
- Talis – naudojamas graužikų nuoduose, pesticiduose, fejerverkuose.
Kaip apsinuodijama sunkiaisiais metalais?
Susidurti su sunkiųjų metalų poveikiu galima įvairiais būdais. Šie metalai natūraliai randami Žemės plutoje, tačiau tam tikrose situacijose jų koncentracija aplinkoje pasidaro žalinga. Dažniausiai apsinuodijimas pasireiškia šiais atvejais:
- Suvalgius daug žuvų ar kitų produktų, kuriuose yra metalų.
- Geriamas vanduo iš senų vandentiekio vamzdžių.
- Darbas su metalais ar gaminiais, kuriuose gausu metalų, be apsaugos priemonių.
- Vartojant vaistus ar papildus su didesniu metalų kiekiu nei rekomenduojama.
- Naudojant produktus, kurių sudėtyje daug metalų (pavyzdžiui, dažai ar pesticidai).
Nors metalų dalelės yra labai mažos ir nematomos plika akimi, jos patenka į organizmą įvairiais keliais: per odą, su įkvepiamu oru arba suvalgant ar išgeriant užterštą produktą.
Kam gresia didžiausia rizika?
Su sunkiųjų metalų apsinuodijimu gali susidurti bet kas, kas patenka į kontaktą su pavojingais metalais. Dažniau rizika padidėja žmonėms:
- Geriančiems vandenį iš senų švino ar kitų metalų vamzdžių.
- Dirbantiems metalo apdirbimo, statybų, remonto ar atliekų tvarkymo srityje.
- Vartojantiems papildus ar vaistus su dideliu metalų kiekiu.
- Gyvenantiems aplinkoje, kurioje didelė oro ar vandens tarša.
- Valgantiems daug jūros produktų ar kitų metalų turinčių maisto produktų.
- Naudojantiems nevalgomuosius produktus, kurių sudėtyje yra metalų (pavyzdžiui, dažų).
Vaikai yra ypač jautrūs sunkiųjų metalų poveikiui, nes jų organizmas dar vystosi ir jautriau reaguoja į toksiškas medžiagas.
Kaip dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų apsinuodijimas?
Nors tikslių duomenų nėra, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra gana retas. Paprastai tai paveikia žmones, kurių aplinka ar darbo pobūdis susijęs su padidėjusiu kontaktu su metalais. Pastaraisiais dešimtmečiais atvejų sumažėjo dėl griežtesnių prevencijos priemonių ir informavimo.
Kaip sunkieji metalai veikia organizmą?
Nors kai kurių metalų (pvz., geležies, vario ar cinko) organizmui reikia, didesnės kai kurių metalų koncentracijos kelia rimtą grėsmę sveikatai. Toksiški metalai pažeidžia ląsteles, trukdo pagrindinėms organizmo funkcijoms ir gali sukelti lėtinius organų pažeidimus: kepenų, inkstų ar net smegenų. Ypač pavojinga, kai metalai kaupiasi net kelis mėnesius ar metus.
Sunkiųjų metalų apsinuodijimo simptomai
Sunkiųjų metalų kaupimasis organizme gali sukelti įvairių simptomų – nuo lengvų iki itin pavojingų gyvybei. Simptomai priklauso nuo metalo rūšies ir kontakto trukmės:
- Pilvo skausmai
- Šaltkrėtis arba žema kūno temperatūra
- Nusilpimas dėl dehidratacijos
- Viduriavimas
- Bendras silpnumas
- Pykinimas, vėmimas
- Dirginantis jausmas gerklėje
- Rankų ir kojų tirpimas ar dilgčiojimas
Paūmėjus apsinuodijimui gali išryškėti grėsmingi simptomai:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Mažakraujystė
- Smegenų pažeidimai, atminties sutrikimai
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumas
- Persileidimas
- Padidėjusi vėžio rizika
Kas lemia sunkiųjų metalų kaupimąsi organizme?
Apsinuodijimas vystosi, kai po ilgesnio ar intensyvesnio poveikio metalams jų molekulės pasilieka organizme, kaupiasi kraujyje ar audiniuose, vėliau pasklinda po visą kūną. Tada metalai gali trukdyti ląstelių fermentų ar baltymų veiklai, o dėl šių sutrikimų gresia organų funkcijos pablogėjimas ar net visam laikui išliekančios žalos.
Kaip nustatomas apsinuodijimas sunkiaisiais metalais?
Diagnozuoti šią būklę nėra paprasta, nes simptomai gali priminti daugelį kitų ligų. Jeigu buvo galimas kontaktas su pavojingu metalu, tai svarbu pasakyti gydytojui. Tyrimai, padedantys nustatyti apsinuodijimą:
- Kraujas tiriamas dėl metalų koncentracijų
- Bendrasis kraujo tyrimas
- Širdies veiklos vertinimas (elektrokardiograma)
- Vaizdiniai tyrimai (pvz., rentgenograma)
- Inkstų funkcijos įvertinimas
- Kepenų funkcijos tyrimai
- Baltymų kiekio šlapime vertinimas
Kam skiriami kraujo tyrimai dėl sunkiųjų metalų?
Kraujyje tikrinama, ar yra sunkiųjų metalų – dažniausiai ieškoma švino, gyvsidabrio, arseno ar kadmio. Kartais tiriama ir dėl kitų metalų – vario, cinko, aliuminio ar talio. Rezultatai rodo, ar buvo kontaktas su toksišku metalu, ir parodo jo kiekį organizme.
Apsinuodijimo sunkiųjų metalų gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kuris metalas sukėlė apsinuodijimą. Tikslas – kuo greičiau pašalinti metalą iš organizmo. Gydymo galimybės:
- Vartojami vaistai – chelatai, kurie padeda per šlapimą pašalinti pavojingus metalus
- Esant reikalui, atliekamas skrandžio plovimas
- Inkstų nepakankamumo atveju taikoma hemodializė
- Simptominiam gydymui skiriami papildomi vaistai
Kai kurie metalai, pavyzdžiui, kadmis, kol kas neturi efektyvaus valymo gydymo – mokslininkai dar vis ieško sprendimų.
Ką vartoti ir ko vengti apsinuodijus sunkiaisiais metalais?
Patariama vengti produktų, kurie gali turėti metalų, ypač jūros gėrybių ir žuvies. Jei vandentiekio vanduo gali būti užterštas, rekomenduojama gerti tik filtruotą arba pirktą vandenį.
Sunkiųjų metalų šalinimo vaistai
Dauguma apsinuodijimų gydomi chelatais – tai vaistai, kurie „pritraukia“ metalų daleles, sujungia su savimi ir pašalina pro šlapimą. Dažniausiai taikomi chelatų pavyzdžiai:
- Dimercaprolis
- Dimercaptosukcino rūgštis
- Etileminotetraacto rūgštis (EDTA)
- Penicilaminas
Šiuos vaistus paprastai skiria sunkesniais atvejais, dažniausiai į veną. Svarbu paminėti, kad chelatai gali pašalinti ir naudingų mineralų, todėl gydytojai visada stebi kaip reaguoja organizmas. Tokie vaistai netinka sergantiesiems širdies ar inkstų nepakankamumu.
Kiek trunka gijimas?
Kiek greitai pagerės sveikata priklauso nuo metalų kiekio organizme. Daliai žmonių simptomai sumažėja greitai – per kelias valandas nuo gydymo pradžios, kitais atvejais gydymas gali užtrukti kelis mėnesius ir reikalauti ilgalaikės stebėsenos. Jei apsinuodijimas buvo sunkus ir pažeidė organus, gydymas gali būti tęsiamas ilgai.
Kaip sumažinti apsinuodijimo sunkiųjų metalų riziką?
Norint apsisaugoti, svarbu kuo labiau sumažinti sąlytį su pavojingais metalais:
- Naudoti asmenines apsaugos priemones – respiratorius, pirštines dirbant su metalais.
- Pranešti aplinkos apsaugos specialistams apie metalų išsiliejimus ar taršą.
- Riboti žuvų vartojimą, ypač tų rūšių, kuriose gali būti daugiau gyvsidabrio.
- Reguliariai tikrinti būstą, ar nėra metalų (kreiptis į vietos savivaldybę, nuomotoją ar inspektorių).
- Kruopščiai plauti rankas prieš valgant.
- Skaityti produktų etiketes ir vengti tų, kurių sudėtyje yra pavojingų metalų.
Jei gyvenate vietovėje, kurioje didelė oro, vandens ar dirvos tarša, rizika išlieka, kol aplinka nebus sutvarkyta.
Perspektyvos ir pasekmės
Pašalinus sunkiajam metalams iš organizmo ir sulaukus ankstyvos diagnozės, galima tikėtis sėkmingo sveikimo. Tačiau neatpažinus ar negydant apsinuodijimo, gali išsivystyti ilgalaikės, nepataisomos komplikacijos – pavyzdžiui, inkstų ar kepenų nepakankamumas, smegenų pažeidimai.
Gydymo metu gydytojai dažnai tikrina kraują ir šlapimą, kad užtikrintų metalų pašalinimą iš organizmo ir stebėtų sveikatos būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite sunkiųjų metalų apsinuodijimui būdingų simptomų po sąlyčio su metalais, svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Sunkių simptomų atveju reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Klausimai gydytojui
- Kiek laiko užtruks, kol metalai bus pilnai pašalinti iš mano organizmo?
- Kaip ateityje išvengti apsinuodijimo?
