Kaulinės išaugos kulne, dar vadinamos kulno ataugomis, dažnai susiformuoja ilgainiui ir daugelis žmonių apie jas net nesužino, kol nepradeda varginti skausmas. Ši atauga susidaro apatinėje kulno kaulo dalyje, toje vietoje, kur kaulas susijungia su padu einančiu raiščiu – padine fascija. Remiantis statistika, kulno ataugos nustatomos maždaug 15 % žmonių.
Kuo skiriasi kulno ataugos ir padų fascitas
Kulno ataugos ir padų fascitas yra viena su kita susijusios, bet skirtingos būklės. Padų fascitas pasireiškia, kai ilgas vaikščiojimas ar bėgiojimas pertempiant ar įplyšus padinei fascijai, sukelia uždegimą. Tuomet dažniausiai juntamas aštrus, duriantis kulno skausmas, kuris paaštrėja ryte arba po ilgesnio sėdėjimo, ir sumažėja pradėjus vaikščioti.
Laikui bėgant, organizmas, reaguodamas į nuolatinį uždegimą ar tempimą, pradeda formuoti papildomą kaulinį audinį. Taip susikuria kulno atauga. Tiesa, dažnai ši atauga skausmo nesukelia. Jei visgi skauda, pojūčiai dažnai būna panašūs į patį padų fascito skausmą.
Kulno ataugos priežastys
Kulno ataugos atsiranda kaip natūrali kūno reakcija į patiriamą nuolatinę apkrovą ir įtampą pėdos sausgyslėms bei raiščiams. Dažniausiai jų formavimąsi lemia būtent padų fascitas – organizmas bando gintis ir saugoti audinius, formuodamas ataugą.
Kai kuriais atvejais, kulno ataugos gali išsivystyti ir dėl pakartotinių mikroįplyšimų kaulo dangale ar sergant judėjimą ir pusiausvyrą veikiančiomis nervų ar raumenų ligomis, kurios keičia eisenos pobūdį. Tai gali padidinti kulno apkrovą ir išprovokuoti kaulinių ataugų augimą.
Simptomai
Neretai žmonės apie kulno ataugas sužino tik tuomet, kai pradeda skaudėti kulną. Dažniausiai šis skausmas yra stipriausias pirmomis žingsnio minutėmis pailsėjus ar atsikėlus, o vėliau gali sumažėti, tačiau po ilgesnio sėdėjimo ar stovėjimo – grįžta. Kulno atauga pati savaime retai sukelia stiprų skausmą, dažniau nemalonūs pojūčiai susiję su padų fascito uždegimu.
Kaip nustatoma diagnozė
Paprastai diagnozuojant kulno ataugą, medicinos specialistai apžiūri pėdą, teiraujasi apie jūsų kasdieninį fizinį aktyvumą ir bet kokius skausmo sukeliančius įpročius. Tiksliam kulno ataugos nustatymui dažnai atliekama rentgeno nuotrauka, kuri leidžia vizualiai matyti kaulinę išaugą.
Gydymo galimybės
Kulno ataugų sukeltam skausmui ir diskomfortui mažinti gydytojai dažniausiai siūlo tokius pačius metodus, kaip ir gydant padų fascitą. Dažniausiai gydoma konservatyviais būdais:
- Ilsinkite kulną – sumažinkite fizinę veiklą, ypač bėgiojimą ar ilgą vaikščiojimą.
- Šaldykite pėdos padą – ledo kompresai padeda sumažinti uždegimą ir skausmą.
- Naudokite nesteroidinius vaistus nuo uždegimo – jie sumažina skausmą ir patinimą.
- Avėkite tinkamai pritaikytą avalynę – ji turi būti su gerai laikančiu ir išlenkimą palaikančiu vidpadžiu, apsaugančiu padinę fasciją.
Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas ir skausmas išlieka, kai kada gali būti taikoma chirurgija, tačiau kulno ataugų pašalinimas atliekamas itin retai. Operacija dažniausiai svarstoma tik tada, kai reikia šalinti pagrindinę skausmo priežastį – padų fascito uždegimą.
Pojūčio perspektyva ir prognozė
Kulno atauga, kartą susiformavusi, neišnyksta savaime – ją visiškai pašalinti gali tik operacija. Vis tik dauguma žmonių nesiskundžia nuolatiniu skausmu, todėl dažniausiai pakanka gydyti pagrindinę būklę, dėl kurios ir atsirado ataugos. Jei patiriate nuolatinį ar stiprų kulno skausmą, verta pasitarti dėl kitų gydymo alternatyvų.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Yra keletas aplinkybių, didinančių kulno ataugų susiformavimo riziką. Kai kuriuos rizikos veiksnius galima pakeisti, o kai kurių – ne. Patarimai, kurie padeda apsaugoti pėdas:
- Bėgiokite ar sportuokite ant minkštesnio pagrindo – rinkitės žolę arba specialias dangas vietoje kietų šaligatvių ar grindinio.
- Rinkitės avalynę, kuri tinkamai prilaiko pėdos išlinkį, nespaudžia ir nesukelia papildomos įtampos pėdai.
- Namuose avėkite šlepetes ar batus, ypač jei grindys kietos.
- Jei yra įmanoma, pasistenkite pakeisti ėjimo pobūdį taip, kad krūvis tolygiai pasiskirstytų ir nesikauptų ties kulnais.
Palaipsniui, ilgiau rūpinantis savo pėdomis, galite sumažinti riziką per ilgą laiką. Taip pat padeda ir svorio mažinimas bei dienotvarkės keitimas – venkite ilgai stovėti, ypač ant kietų grindų.
Yra ir tokie veiksniai, kurių kontroliuoti nepavyks. Su amžiumi padinė fascija praranda elastingumą, tampa labiau pažeidžiama ir linkusi uždegimams. Taip pat mažėja natūralios riebalinės pagalvėlės, saugančios pėdos apačią. Aukštas pėdos skliautas arba plati pėda taip pat gali turėti reikšmės.
Gyvenimas su kulno atauga
Kai kulno atauga jau susiformavusi, ji išlieka visam laikui. Laimei, didžiajai daliai žmonių ataugos didesnio skausmo ar diskomforto nesukelia. Tačiau svarbu pasirūpinti, kad lydintys simptomai būtų valdomi ir nepablogėtų.
- Venkite veiklų, kurios sukelia ar sustiprina kulno skausmą.
- Visada rinkitės avalynę, atitinkančią pėdos tipą ir palaikančią skliautą.
Jei jaučiate, kad skausmas nemažėja ir gydymo rekomendacijos nepadeda, verta kreiptis į gydytoją – įsitikinti, kad nėra kitų priežasčių ar naujų gydymo galimybių.
Klauskite gydytojo, kokios priežastys galėjo lemti kulno ataugos susiformavimą, kokios gydymo alternatyvos jums tinkamiausios, ir ar esant reikalui, galima svarstyti chirurginį gydymą. Gydytojas atsakys ir į kitus jums rūpimus klausimus dėl kulno ataugos priežiūros ir prevencijos.
