Hibernoma – tai retas, nepiktybinis minkštųjų audinių auglys, sudarytas iš rudosios riebalinio audinio. Dažniausiai žmonėms susiformuoja vienas toks navikas, nors pasitaiko atvejų, kai jų būna daugiau. Hibernomos vystosi lėtai ir neišplinta į kitas kūno dalis.
Kuo pasižymi hibernoma?
Pati sąvoka „hibernoma” kyla iš dviejų dalių: „hiber-” žymi rudąją spalvą, kuri būdinga šiam naviko tipui. Rudoji riebalinė masė primena tą, kurią gamina per žiemą miegantys gyvūnai – ji padeda organizmui išlaikyti šilumą. Priesaga „-oma” medicinoje vartojama žymėti bet kokį naviką, nesvarbu, ar jis piktybinis, ar ne.
Rudosios ir baltosios riebalų navikų skirtumai
Hibernoma ir lipoma dažnai painiojamos, nes abi priklauso gerybiniams minkštųjų audinių navikams, tačiau skiriasi savo kilme ir spalva. Paprasčiausia lipoma sudaryta iš baltųjų riebalų ir turi balkšvą atspalvį, o hibernoma formuojasi iš rudosios riebalinės masės, todėl jos audiniai būna rusvi.
Kiek dažnai pasitaiko hibernoma?
Šios rūšies augliai yra ypač reti – sudaro mažiau nei 1 % visų gerybinių minkštųjų audinių navikų. Dažniausiai hibernoma nustatoma suaugusiems nuo 20 iki 40 metų, bet gali atsirasti ir vaikams ar vyresniems asmenims.
Kur dažniausiai vystosi hibernomos?
Rudosios riebalinio audinio augliai dažniausiai aptinkami šlaunų srityje, po oda. Kartais jie išryškėja ir kitose kūno vietose:
- Ant rankų,
- nugaros,
- krūtinės ar krūtų srityje,
- ant kaklo,
- galvos odoje,
- sėklidžių ar vulvos srityje,
- pečiuose.
Maždaug kas dešimtas toks auglys atsiranda gilesniuose audiniuose – raumenyse, raiščiuose ar kituose judėjimo sistemos audiniuose. Retais atvejais hibernoma gali išsivystyti balso stygų srityje, plaučiuose, dubenyje arba už pilvo ertmės (retroperitonijoje).
Hibernomos tipai
Pagal ląstelių sudėtį išskiriami keli hibernomos tipai, kuriuos galutinai nustatyti galima tik atlikus auglio biopsiją:
- Tipinis skiltelinis – sudaro apie 80 % visų atvejų, dažniausiai randamas šlaunyse, liemens ar krūtinės srityje, kartais raumenyse.
- Panaši į lipomą hibernoma – dažniausiai formuojasi ant šlaunų, balta su rudais akcentais, primena klasikines lipomas.
- Miksoidinis tipas – dažniausiai nustatomas vyrų galvos odoje ar pečių srityje.
- Spindelinė ląstelinė hibernoma – itin retas (apie 2 % visų atvejų), daugiausiai aptinkamas skalpe arba kaklo nugaroje.
Hibernomos simptomai
Hibernoma retai sukelia skausmą. Dažniausiai žmonės pastebi po oda esantį guzelį, kuris yra:
- judrus,
- apvalus formos,
- minkštas arba elastingas,
- šiltesnis už aplinkinius audinius.
Hibernomos priežastys
Manoma, kad kai kuriuos tokio tipo navikus sukelia genetinės chromosomų mutacijos. Be to, gerybiniai minkštųjų audinių augliai dažniau vystosi asmenims, turintiems tam tikrus paveldimus endokrininius sindromus, pavyzdžiui, didesnį polinkį formuoti navikus hormonų gamybos liaukose.
Diagnozė ir tyrimai
Dažniausiai žmogaus priežiūrą perima gydytojas ortopedas arba minkštųjų audinių specialistas. Tiksliam auglio nustatymui taikomi instrumentiniai tyrimai:
- Rentgeno nuotraukos,
- kompiuterinės tomografijos (KT),
- magnetinio rezonanso tyrimas (MRT),
- pozitronų emisijos tomografija (PET).
Galutinai patvirtinti hibernomos diagnozę padeda biopsija – švirkštu paimamas nedidelis audinio mėginys iš naviko ir tiriamas laboratorijoje, siekiant atskirti jį nuo retesnio piktybinio auglio, tokio kaip liposarkoma.
Kaip atrodo hibernoma?
Paprastai hibernomos dydis svyruoja nuo 5 iki 10 centimetrų skersmens (2–4 colis), tačiau pilvo ertmėje susiformavę gali užaugti iki 20 centimetrų. Šio naviko riebalinio audinio spalva varijuoja nuo šviesiai gelsvos iki rausvai rudos. Nors išoriškai to nematyti, spalva aiški gydytojui chirurgijos metu.
Gydymas ir priežiūra
Dažniausiai hibernoma gydoma chirurginiu būdu – auglys pašalinamas nepriklausomai nuo to, ar sukelia simptomus. Tai patikimiausias metodas patvirtinti gerybiškumą ir galutinai atmesti onkologinius susirgimus. Kokios srities chirurgas atliks operaciją, priklauso nuo naviko vietos jūsų kūne.
Galimos komplikacijos
Nors dažniausiai šie navikai problemų nesukelia, retais atvejais jie gali peraugti ir spausti aplinkinius audinius, nervus ar organus. Jei hibernoma nuspaudžia nervus, gali išsivystyti neurologinių sutrikimų, tokių kaip:
- riešo kanalo sindromas,
- kelio skausmas,
- apatinės nugaros dalies skausmas ar sėdmeninio nervo pažeidimas,
- krūtinės ląstos išėjimo sindromas.
Ar galima išvengti hibernomos?
Šie navikai itin reti ir kontrolės priemonių, kaip išvengti jų susiformavimo, nėra – genų pokyčių numatyti ar užkirsti jiems kelio neįmanoma.
Ligos eiga ir prognozė
Pašalinus hibernomą chirurginiu būdu, liga beveik visada išgydoma ir atsinaujinimo tikimybė itin maža. Hibernoma laikoma visiškai gerybiniu naviku, kuris nesupiktybėja.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jeigu pastebėjote:
- iltinį ar nuolatinį kosulį, kuris gali būti susijęs su naviku prie plaučių,
- neaiškią, ilgai trunkančią skausmingą vietą nugaroje, rankose, keliuose ar kitose kūno dalyse,
- po oda jaučiamą guzelį.
Klausimai gydytojui
Bendraujant su specialistu, verta paklausti:
- Kas galėjo sukelti šį naviką?
- Kokio gydymo rekomenduojama imtis?
- Ar būtina stebėti galimas komplikacijas?
Ar hibernoma kada nors išsigimsta į vėžį?
Hibernoma – niekada nesupiktybėjantis minkštųjų audinių auglys. Piktybinio proceso atvejų nėra žinoma, tačiau vizualiai nuo kai kurių piktybinių navikų ši liga gali neatskirti net gydytojas, todėl rekomenduojama naviką pašalinti ir patikrinti laboratorijoje.
