Aukštas pėdos skliautas, dar vadinamas pes cavus, gali stipriai paveikti pėdos padėtį bei eiseną. Dėl šios būklės dažnai išauga rizika patirti skausmą ar nestabilumą, o kai kuriems žmonėms pakinta net kaulų, raumenų bei sausgyslių sandara.
Kas yra pes cavus?
Pes cavus – tai pėda su žymiai išreikštu, aukštu skliautu. Šis skliautas – lanksti pado dalis tarp kulno ir priekinės pėdos. Įprastai skliautas šiek tiek pakilęs, kai koja ilsisi, ir tampa elastingas judant. Aukščiau nei įprastai iškeltas skliautas – tokia pėda nė paspaudus ant žemės nesiekia viduriu pagrindo, todėl leidusi pėdą ant drėgno paviršiaus, pėdsake neliks vidurinės dalies atspaudų.
Aukšti pėdos skliautai gali būti įgimti arba išsivystyti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų. Jeigu būklė švelni, pes cavus nebūtinai sukelia diskomfortą, tačiau kartais ši problema linkusi progresuoti bei tapti ryškesnė, sukelianti nuolatinį skausmą, eisenos pokyčius ar net deformacijas.
Aukšto pėdos skliauto simptomai
Jei pes cavus pradeda kelti simptomus, pirmiausia dažniausiai jaučiami šie požymiai:
- Pėdos skausmas – ypač po padu ar kulne
- Nuolatinis kulkšnies skausmas, patinimas
- Skausmas skliauto srityje
Vystantis būklei, gali atsirasti keletas papildomų problemų:
- Nuospaudos ir suragėjimai tose vietose, kurios labiausiai spaudžiamos
- Kulkšnies sąnario nestabilumas, dažnesni išnirimai ar patempimai
- Pirštų deformacijos – jie gali sulenktis žemyn (vadinami „plaktukiniais“ ar „rigidiniais“ pirštais)
Kai kuriems žmonėms dėl nuolatinės perkrovos vystosi lėtiniai uždegimai, pavyzdžiui, metatarsalgija (skausmas padikaulių srityje), plantarinis fascitas (pado raiščio uždegimas) ar išorinio kulkšnies šono sausgyslių uždegimas.
Kaip pes cavus keičia eiseną ir pėdos statymą
Aukšti pėdos skliautai dažnai sukelia supinaciją – vaikštant svoris labiau perkraunamas ant išorinių pėdos briaunų: kamuolio, kulno ir išorinių pirštų. Tokia eiga skiriasi nuo natūralios, kai koja žingsnio metu pirma leidžiasi ant išorės ir švelniai perstumdama svorį į vidų, taip sugerdama smūgį. Pes cavus atveju pėda išlieka standi, o visas krūvis paskirstomas netolygiai, todėl ilgainiui gali pasireikšti įvairūs padų ar kulkšnių skausmai.
Kaip pakinta pėda esant pes cavus?
Ši būklė ilgainiui gali lemti dvejopas pėdos deformacijas:
- Pes cavovarus (cavovarus pėda): Dažniausiai pasitaikanti forma, kai aukštas skliautas derinamas su į vidų pakrypusiu kulnu. Didysis pirštas pakrypsta žemyn, todėl visas pėdos skliautas tampa dar ryškesnis. Dažnai vadinama „tuščiavidure“ ar „plaktukiniais“ pėda.
- Pes calcaneocavus (calcaneocavus pėda): Ši rūšis retesnė. Kulnas pasukamas aukštyn, o pėdos priekinė dalis sulenkiama žemyn, todėl aukščiausia skliauto dalis susidaro ties kulnu (vadinama „užpakaline“ pes cavus forma).
Kokios komplikacijos gali kilti dėl aukšto pėdos skliauto?
Dėl netolygaus krūvio ir nuolatinio pėdos „statymo“ ant išorės, vystosi įvairūs antriniai sutrikimai, pavyzdžiui:
- Skausmas keliuose
- Nugaros skausmas
- Pėdos ir kulkšnies sąnarių artritas
Ilgainiui pėdos deformacijos gali progresuoti – tuomet tampa vis sunkiau vaikščioti, auga traumų tikimybė.
Priežastys
Aukšti pėdos skliautai dažnai būna paveldimi – kai kurie žmonės tiesiog gimsta su šiomis ypatybėmis. Tačiau pes cavus gali būti susijęs ir su tam tikromis ligomis. Dėl raumenų pusiausvyros sutrikimų apatinėje galūnės dalyje, kai kurie raumenys nusilpsta, kiti tampa pernelyg įsitempę ir iškraipo pėdos formą. Dažniausiai tai sukelia nervų ir raumenų sutrikimai, kurie lemia, kad vieni raumenys neveikia taip, kaip turėtų.
Daugelis šių ligų yra paveldimos, dažnai pasireiškiančios vaikystėje, tačiau progresuoja labai lėtai, tad pirmieji simptomai gali būti pastebėti tik vėliau. Ankstyvas aukšto skliauto atsiradimas vaikams kartais tampa pirmuoju ženklu.
Paveldimų priežasčių pavyzdžiai:
- Charcot-Marie-Tooth liga
- Raumenų distrofija
- Slaptas stuburo išvaržos tipas (spina bifida occulta)
Taip pat nervų ir raumenų pažeidimai gali pasireikšti ne tik dėl paveldimų ligų, bet ir įgytomis sąlygomis – pavyzdžiui, esant cukrinio diabeto sukeltai neuropatijai, po insulto, dėl stuburo navikų ar patirtų traumų.
Raumenų sąaugos, kaulų išniros ar nepakankamas fizinis aktyvumas po traumų taip pat neretai lemia cavus pėdą – audiniai ilgainiui susitraukia, iškreipia padą. Kartais kūdikiai gimsta su raumenų sąaugomis ties pėda ne dėl nervų ligos ar traumos, o dėl padėties gimdoje. Pavyzdžiui, įgimta deformacija – klubo pėda – gali būti viena priežasčių.
Diagnostika
Cavus pėdą dažniausiai diagnozuoja ortopedas atlikdamas apžiūrą: įvertina, kaip stovite, vaikštote, kaip juda pėda, kokios jos judesių galimybės. Papildomai gali būti skiriami pėdos rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimai, kurie padeda tiksliau įvertinti būklę. Įtariant nervų sistemos pažeidimus, gali būti atliekami elektriniai raumenų arba nervų laidumo tyrimai.
Gydymo būdai
Kokia gydymo taktika bus pasirinkta, priklauso nuo būklės sunkumo ir galimos progresijos. Jeigu simptomai nežymūs, dažnai pakanka kineziterapijos ir skausmo malšinimo priemonių. Galimi gydymo sprendimai:
- Ortopediniai vidpadžiai ar specializuota avalynė – tokie gaminiai padeda pėdą pastatyti tinkamiau, sumažina perkrovas, pagerina vaikščiojimo komfortą. Jie gali būti parenkami individualiai pagal pėdos formą.
- Įtvarai, longetės ar gipso imobilizacija – leidžia laipsniškai tempti įsitempusius audinius, gerinti pėdos padėtį. Kai kuriems žmonėms šiuos įtvarus tenka dėvėti naktimis, o kitiems – nuolat kelias savaites.
- Kineziterapija – specialiai parinkti pratimai stiprina ir lavina susilpnėjusius raumenis bei gerina lankstumą.
- Skausmą ir patinimą sumažina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paprastas šaldymas.
Ar pes cavus galima išgydyti?
Esant didelei pėdos deformacijai ar greitai progresuojančiai būklei, kartais neišvengiama operacijos. Chirurginės intervencijos tikslas – paskirstyti pėdos apkrovą ir sumažinti skausmą. Dažniausiai atliekamos šios procedūros:
- Kaulų relignavimas ir permodeliavimas (osteotomija)
- Minkštųjų audinių „atlaisvinimas“ – įpjovos, siekiant sumažinti įtampą
- Sausgyslės perkėlimas – kai neveikianti sausgyslė pakeičiama kita, veiksnia
- Sąnarių sujungimas (artrodezė) siekiant išlaikyti stabilią padėtį
Kaip sumažinti riziką?
Dažniausiai pes cavus atsiranda dėl paveldimumo ar esant kitoms ligoms, todėl būklės vystymosi išvengti beveik neįmanoma. Vis dėlto simptomus galima efektyviai kontroliuoti taikant stebėseną ir tinkamą gydymą.
Ligos eiga ir gydymo rezultatai
Jeigu didelio pėdos skliauto priežastis yra nervų ar raumenų liga, būklė linkusi blogėti bėgant laikui. Šio tipo pes cavus neretai reikalauja ankstyvo gydymo – kuo greičiau jis pradedamas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti pėdos funkciją ir išvengti komplikacijų, ypač vaikams, kurių audiniai dar auga ir yra elastingi.
Paveldimas, tačiau nesusijęs su kitomis ligomis aukštas pėdos skliautas dažniausiai nekinta arba lieka stabilus. Jei pėda deformuota po traumos, būklė taip pat linkusi neprogresuoti. Tikslesnes prognozes gali pateikti gydytojas ortopedas, įvertinęs jūsų situaciją individualiai.
Pradėjus gydyti laiku, ypač esant progresuojančiai būklei, galima gerokai palengvinti simptomus ir užkirsti kelią deformacijų stiprėjimui. Jeigu liga pažengusi, dažnai prireikia platesnio masto operacijų, tačiau net ir tuomet būna sunku visiškai pašalinti pokyčius.
Po operacijos ypač svarbi reabilitacija – būtina laikytis specialisto rekomendacijų, reguliariai atlikti kineziterapijos pratimus, o kai kuriems žmonėms tokį režimą tenka tęsti nuolat. Sergant lėtinėmis progresuojančiomis ligomis (pvz., raumenų distrofija ar Charcot-Marie-Tooth), gali prireikti pakartotinio gydymo.
